Suvalkija
5 (100%) 1 vote

Suvalkija

Suvalkiją sudaro:

Jurbarkas, Šakiai, Kaunas, Jonava, Vilkaviškis, Marijampolė, Prienai, Kėdainiai, Lazdijai.

Suvalkiečiai – tai lietuvių etnografinė grupė, gyvenanti didesnėje Užnemunės dalyje ir kalbanti vakarų aukštaičių tarne. Jų materialinė kultūra turi daug bendrumų su Mažąja Lietuva. Suvalkiečių skirtumas nuo kaimyninių aukštaičių rajonų, taip pat kalbančių vakarų aukštaičių tarme, lėmė tai, kad Užnemunė 1795-1807 m. buvo Prūsijos, vėliau Varšuvos kunigaikštystės, o nuo 1815 m. – Rusijos imperijai tekusios ir turėjusios autonomiją Lenkijos karalystės sudėtyje. Ten buvo kitokios socialinės, politinės ir ekonominės sąlygos. Užnemunė 1867-1915 m. įėjo į Suvalkų gubernijos sudėtį, dėl to ji dažniausiai vadinama Suvalkija. Kartais vadinama Užnemune, rečiau – jotvingių genties vardu – Sūduva. Mūsų nuomone, šie vardai ne visai tikę, nes suvalkiečių gyvenama eritorija neapima nei visos Suvalkijos, nei visos Užnemunės, ir yra kur kas didesnė už buvusią istorinę Sūduvą. Ir patys gyventojai nedaug turi bendro su senaisiais sūduviais – šie būtų giminingi šiandieniniams jotvingių palikuoniams – dzūkams. Tačiau jie buvo gerokai išnaikinti, o jų vietoje apsigyveno nauji gyventojai, daugiausia atvykę iš Aukštaitijos.

Suvalkiečių tarmės ir materialinės kultūros elementai išplitę ir dešinėje Nemuno pusėje nuo Jurbarko iki Birštono. Tačiau šiaurinė ir šiaurės rytų Suvalkijos riba reikėtų laikyti Nemuną, kuris carinės Rusijos metais ir buvo Suvalkų gubernijos riba.

Istorija

1422-ųjų rugsėjo 27 d., prieš 580 metų, Melno taikos sutartimi Sūduva galutinai atitenka Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo pasikeitė Suvalkijos statusas. 1815 m. didžiųjų valstybių sprendimu Suvalkija įjungta į Lenkijos Karalystę, iki Pirmojo pasaulinio karo išlieka autonominė Rusijos imperijos dalis. 1905 m. revoliucijos dėka Rusijoje visuomenė išsikovojo šiek tiek laisvės ir pilietinių teisių. Tuo pasinaudojo ir Suvalkų lietuviai. Po gan ilgo įstatų su valdžios organais derinimo, 1907 m. kovo mėn., įsteigiama Vienybė“ – Lietuvių kultūros ir švietimo draugija (80 narių). Pirmininku išrinktas kun. J. Stankevičius. Tad šiandien švenčiame kitą suvalkiečiams garbingą 95 m. jubiliejų. Po 1920 m. pasibaigus Lenkijos ir Lietuvos ginkluotam konfliktui, išnyko įvairiatautė miesto visuomenė, nesigirdėjo nei rusų, nei lietuvių kalbų. Miestas atsidūręs II Žečpospolitos užkampyje nuskurdo ir nebeaugo. Lietuvių bendruomenė liko labai negausi, dauguma Lenkijoje studijavusių ir dirbusių lietuvių grįžo į Lietuvą. Pirmieji lietuviško gyvenimo daigai pasirodė gerokai vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus naujam žmonių kilnojimuisi. Punsko ir Seinų krašto jaunimas vyksta į Suvalkus lavintis, kaimo žmonės keliasi į miestus, ieškodami darbo. Tautinio atgimimo banga pirmiausia sukilo Punske 1950 metais. Nešdama gaivališką kultūrinės veiklos entuziazmą užliejo visą lietuvių bendruomenę, gyvenančią Lenkijoje. 1957 metais Punske įsikūrė Lietuvių visuomeninės kultūros draugija. Vėliau spontaniškai pradėjo steigtis skyriai kitose vietovėse, miestuose. 1962 m. gegužės 5 d. Suvalkuose, Emilijos ir Jurgio Goberių bute (dabar Wesoła g-vė), įvyko pirmasis vietos lietuvių susirinkimas. Tai reikšmingiausia po Antrojo pasaulinio karo data Suvalkų lietuvių istorijoje. Susirinkime dalyvavo 16 tautiečių. Centro valdybai atstovavo Algirdas Skripka. Skyriaus pirmininku išrinktas Juozas Kajackas, sekretoriumi – Vitalis Tumelis, iždininku – Jurgis Goberis, revizijos komisijos pirmininku – Stasys Vitkauskas. Organizacinio darbo daugiausia atliko Emilija Goberienė ir Ona Balsevičienė. Apie Draugijos veiklą plačiau rašyta LLD Suvalkų skyriaus 30-mečio proga išleistame Suvalkiečio“ 1-ame numeryje. Nuo anų dienų prabėgo nemažai laiko, matome pirmųjų veikėjų gerokai pabalusias galvas, tačiau jų veiduose spindi šypsena ir pasitenkinimas.

Per pastarąjį dešimtmetį labiausiai sustiprėjo švietėjiškas darbas. Kasmet daugiau vaikų ir jaunimo, tėvų paraginti, mokosi lietuvių kalbos. Per 10 metų nepavargdamas pradinių klasių moksleivius mokė Kostas Leončikas. Nuo 1998 m. Gintauto Marcinkevičiaus pastangomis pradėta gimtosios kalbos mokyti vidurinių mokyklų moksleivius, o nuo 2000 metų – gimnazistus. Dabar dirba ir triūsia Rūta Balytienė, Elena Degutienė ir Birutė Burdinaitė-Ołów. Jų dėka vaikučiai aktyviai dalyvauja proginiuose renginiuose Suvalkuose bei Vaikų šokių šventėje, dailiojo žodžio konkurse ir kituose Punsko ir Seinų krašte organizuojamuose renginiuose. Išsamiau apie švietimą rašyta “Suvalkiečio” 2001 m. 1/4 ir 2002 m. 1 nr. Gan sistemingai darbas vyksta kultūros srityje. “Suvalkų vyrai”, G. Marcinkevičiaus vadovaujami, per 15 metų bedainuojantys dabar lyg truputį sustojo, bando persiorganizuoti. Vakuumą, atrodo, užpildys mūsų šaunios moterys. Nuo praeitų metų “gerų vėjų” pagautos sėkmingai dalyvavo Burbiškių sąskrydyje, o vėliau daina puošė spektaklio “Amerikoniškas žentas” kelionę po Suvalkiją. Manome, jog netrukus susilauksime mišrios moterų ir vyrų grupės, nekukliai tariant, būsimo choro užuomazgos. Gerų norų netrūksta, bėda ta, kad nėra chorvedžio. Pastaraisiais
metais suaktyvėjo mūsų saviveiklininkai. 1997 m. Punsko skansene Klojimo teatrų festivalyje suvaidino “Žentus iš Amerikos”. 2001 metais Juozo Vaznelio dėka suvalkiečiai vėl išėjo į sceną. Suvaidino V. Galinaičio jau anksčiau minėtą trijų veiksmų pjesę “Amerikoniškas žentas”. Saviveiklininkai, drąsiai pakilę nuo žemės, manome, skrydį tęs ir ateityje.

Pasiekimų turime rašytinio žodžio plotmėje. Nuo 1992 05 05 dienos nuolat išeina žurnaliukas “Suvalkietis”. Iš pradžių Kazimiero Baranausko redaguojamas pasirodydavo du kartus per metus kaip Suvalkų skyriaus leidinukas. Nuo 1998 m. “Suvalkietis” įregistruotas kaip ketvirtinis leidinys, jo redakcijai sėkmingai vadovauja G. Marcinkevičius. Tad šiandien kartu minimas ir šio Suvalkų lietuviams svarbaus spausdinto žodžio dešimtmetis.

Kasmet į Suvalkus atsikelia nemažai tautiečių, ypač iš Punsko ir Seinų krašto. Pastaraisiais metais gan aktyviai į visuomeninį darbą įsijungė iš Olecko atvykęs, kilimo nuo Vižainio, pilnas iniciatyvų Pranas Sovulis. Laukiam daugiau pasiaukojusių visuomeniškam darbui, ypač jaunų kvalifikuotų žmonių. O darbų Suvalkų lietuviams netrūksta. Šalia pasiekimų, turime ir problemų, ekonominio, socialinio pobūdžio trūkumų. 2000 metų pradžioje, pasikeitus savininkui, reikėjo apleisti gan patogią ir nemokamą Draugijos klubo “Vienybė” būstinę Świerkowa gatvėje. Nuo kovo 25 d. įsikraustėme į privatų Jurgio Vainos butą (Minkiewicza 28). Klubo pavadinimas paliko toks pat, kadangi Draugijos valdyba, pratęsdama lietuvybės židinio buvimą Suvalkuose, nusprendė jam grąžinti 1907 m. įsteigtos “Vienybės” draugijos vardą. Klubas veikia nuolat antradieniais, reikalui esant ir kitomis dienomis. Klubo vadovas – nepakeičiamas Juozas Vaznelis. Klube, be įprastų susirinkimų, vyksta bažnytinio choro repeticijos, vaikų renginiai. Būtina nors paminėti medicinos darbuotojų, mokytojų kasmetinius susitikimus, du kartus per mėnesį vykstančius lietuvių literatūros ir istorijos būrelio vakarus.

Suvalkiečiai, kasmet minėdami Suvalkų sutarties sukaktį, 2000 metų pradžios skyriaus valdybos posėdyje nutarė Suvalkų archyvo rūmų fasade sutarties pasirašymo 80-mečio proga įmūryti atmintinę lentą.

Sakoma, istorija nesikartoja, tačiau reikia iš jos mokytis. Protėvių testamentą vykdant būtina pasisemti jėgų iš jų patirties ir paliktų pėdsakų, prieš 580 metų, XX a. pradžioje, įspaustų Suvalkijos žemėje. Parafrazuojant Maironio žodžius:

“Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį

Iš kapų milžinų

Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį

Iš senųjų laikų!”

Kultūros objektai

Sūduvos kraštas turtingas istorinėmis, kultūrinėmis tradicijomis, kultūros paveldu, Lietuvai davęs daug iškilių, žymių asmenybių.

Marijampolės apskrityje kultūros ir meno tradicijos puoselėjamos, švietėjiška veikla vykdoma 187 kultūros įstaigose. Veikia 116 bibliotekų, 4 kino salės, moderniausia iš jų – 2001m. atnaujintas Marijampolės savivaldybėje esantis kino teatras “Spindulys”. Didžiuliai kultūros vertybių lobiai sukaupti 4 regiono muziejuose ir Lietuvos muziejų filialuose: K.Griniaus memorialiniame ir Kraštotyros muziejuose Marijampolėje, Krašto muziejuje Vilkaviškyje, Zanavykų muziejuje Šakiuose, Miško muziejuje Kazlų Rūdoje bei Lietuvos Dailės muziejaus filiale – Paežerių “Suvalkijos dailės galerijoje” bei Lietuvos Nacionalinio muziejaus filiale dr.V.Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje.

Turizmas

Suvalkija turtinga kultūros paveldo objektais, ir tai suteika galimybę plėtoti pažintinį kultūrinį turizmą, aplankyti kultūrinį paveldą, žymias istorines, literatūrines vietas: Mažąją Baziliką, Marijonų kongregacijos Lietuvos Šv.Jurgio provincijos vienuolyną, Marijonų mokyklą, Rygiškių Jono gimnaziją, Geležinkelio stotį, Sinagogą, Šv.Trejybės cerkvę, Šv.Vincento Pauliečio bažnyčią, Senąsias miesto kapines ir kt. istorinio paveldo objektus Marijampolėje, J.Basanavičiaus paminklą ir gimtinę Ožkabaliuose, dr.V.Kudirkos klėtelę, Paežerių dvarą, Vištyčio regioninį parką, Varnupių ir Padovinio piliakalnius, Gražiškių ir Vištyčio bažnyčias Vilkaviškio rajone, Antanavo koplyčią, dr.K.Griniaus memorialą Kazlų Rūdos savivaldybėje, Žydų sinagogą Kalvarijos savivaldybėje, Ilguvos, Kidulių, Gelgaudiškio dvarų ansamblius, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų, Ilguvos, Sutkų bažnyčias, Sudargo piliakalnį.

Apskrities šventės

Apskrityje rengiama daug gražių tradicinių švenčių, vyksta respublikiniai renginiai: Miesto dienos, Mažojo teatro festivalis “Auksinis obuolys” (Marijampolėje), Klojimo teatras Tautkaičiuose, Kaimo kapelų šventė “Suvalkietiškas kiemas”, Mažasis poezijos pavasarėlis ir respublikinis “Poezijos pavasaris”, Miesto šventė, Literatų klubo “Seklyčia” poezijos vakarai, Suvalkijos regiono folkloro šventė “Žaliasis ąžuolėlis” Vilkaviškyje, Kraštiečių šventės, dramos kolektyvų šventė “Pastogė” Kalvarijoje, vokalinių ansamblių šventė, literatų klubo “Girių versmė” poezijos vakarai, dailės ir amatų mugės “Po atviru dangumi” Kazlų Rūdoje, vasaros šventė “Zanavykų vasara”, Kalbos šventė, dailininkų plenerai, tarptautinė folkloro šventė-seminaras “Šešupės malūnai” Šakiuose,
regioninės kaimo kapelų, folkloro, vokalinių ansamblių, literatų, dailės ir amatų šventės įvairiuose apskrities miestuose bei miesteliuose ir daugelis kitų.

Kultūros leidiniai

Leidžiamas krašto istorinis-kultūrinis žurnalas “Suvalkija”, išleista Suvalkijos krašto literatų kūrybos rinktinė “Sūduva”. Aplankykite Sūduvos kraštą, pamatykite muziejuose sukauptas istorines ir meno vertybes, susipažinkite su architektūros ir gamtos paminklais, gražiomis sodybomis, pabūkite mūsų šventėse ir išsivežkite kuo gražiausius prisiminimus. Kas tie suvalkiečiai?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1624 žodžiai iš 5328 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.