Sv kazimiero beatifikacija
5 (100%) 1 vote

Sv kazimiero beatifikacija

TURINYS

1. Įvadas ……………………1 psl

2. Kanonizacija …………….1 psl

3. Kazimiero asmenybė ……2 psl

4. Stebuklai ……………… 3 psl

5. Kanonizacijos bandymai .. 3 psl

6. Kanonizacijos byla …….. 4 psl

7. Klaida ………………….. 5 psl

8. Beatifikacija …………… 5 psl

9. Kultas ………………….. 6 psl

10. Išvados ………………… 7 psl

ĮVADAS

Nuo pat pirmų krikščionybės žingsnių, žmonės ieškodavo paramos, užtarimo pas Dievą, tačiau tam buvo reikalingi tarpininkai. O kas, jei ne doriausi ir pamaldžiausi iš visų išėjusių Anapilin, galėjo atlikti tą šventą misiją? Dažniausiai tai būdavo įvairaus rango kunigai, vienuoliai, kuriuos šventais paskelbdavo popiežius. Šv. Kazimiero atvejis šiek tiek kitoks. Prie mirusio karalaičio kapo traukė minios žmonių, prašydami velionio patarimo, pagalbos. Vadinasi “kažkas nepaprasto mirusiojo gyvenime turi veikti lankytojus, juos įtikinti, kad tas asmuo yra Dievo artumoje, kad jis gali iš Dievo išmelsti to, ko jie prašo.“1 Gal tai buvo karalaičio dorybingumas, kai netgi mirties akivaizdoje jis lieka ištikimas skaistybės įžadui, nors, jį pažeidęs galėjo pratęsti savo gyvenimą? O gal tai buvo tikėjimo tyrumas, kai šv. Kazimieras išprašo iš tėvo įsakymą apie draudimą statyti naujas stačiatikių cerkves ir taisyti senas. Dar viena labai svarbi šventojo savybė buvo rūpinimasis silpnaisiais, vargšais, paliegėliais. Greičiausiai visas, nors ir neilgas, Kazimiero gyvenimas buvo tikras doro, teisingo ir ištikimo žmogaus pavyzdys.

Ir tik gerokai vėliau, kai visoje Lietuvoje karalaitis jau buvo laikomas palaimintuoju, kai prie jo kapo ne vienas atgavo sveikatą, tikėjimą ar viltį, buvo susirūpinta oficialiai paskelbti jį šventuoju.

Pirmasis dokumentas apie šv. Kazimiero darbų įvertinimą buvo popiežiaus Aleksandro VI 1501 metų gegužės 15 dienos bulė, kurioje jis suteikia atlaidus būtent šv. Kazimiero koplyčiai. Šiame dokumente užsimenama, kad popiežius yra girdėjęs apie šv. Kazimiero stebuklus.

KANONIZACIJA

Pačioje krikščionybės gyvavimo pradžioje patys tikintieji savo pagarba, prašymais užtarti, padėti nustatydavo, kas gali būti palaimintuoju, arba net šventuoju. Paskelbimas šventuoju – beatifikacija – tuo metu buvo vyskupų ir bažnytinių sinodų kompetencijoje. „Pradžioje tokios pagarbos susilaukdavo kankiniai, vėliau taip pat kiti, pasižymėję tikėjimo gynėjai.“2 Šventumas buvo gana plačiai paplitęs reiškinys. Jais buvo skelbiami vyskupai, vienuoliai, pamokslininkai, rašytojai. Tačiau neigai trukus, ypatingai padidėjus šventųjų skaičiui, pradėta griežčiau žiūrėti į naujus šventuosius. Norint paskelbti žmogų šventu, reikėjo įrodyti, jog jis „kentėjo ir mirė už tikėjimą.“3

Tačiau jau 1170 metais popiežius Aleksandras III savo laiške įspėja, kad be Romos Bažnyčios niekas negali išdrįsti laikyti žmogų šventu ir garbinti jį, kaip to reikalauja jo vardas. Dėl to šventųjų skaičiaus didėjimui susiklostė ypač nepalanki situacija, o XV, bei XVI amžiais šis reiškinys buvo ypatingai retas. Po Kazimiero mirties per šimto metų periodą Romoje buvo kanonizuoti tik keturi šventieji. Šio reikalo negalėjo paskubinti net karalių prašymai.

KAZIMIERO ASMENYBĖ

1458 metų spalio 3 dieną Krokuvoje karališkoje Vavelio pilyje Kazimiero IV Jogailaičio žmonai Elžbietai gimė antras sūnus. Per krikštą kūdikiui buvo suteiktas Kazimiero vardas. Jis buvo Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos II, pakrikštijusio Lietuvą, anūkas. Motina Elžbieta – Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Hasburgo duktė. Viso turėjo 6 sūnus ir 5 dukteris. Kazimiero tėvas Kazimieras IV buvo paskutinysis didysis kunigaikštis mokėjęs lietuviškai.

Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 metais tapo ir Vengrijos karaliumi. Jo jaunesnieji broliai Jonas I, Albertas, Aleksandras ir Zigmantas pakaitomis užimdavo Lenkijos karalystės sostą. Jauniausiasis brolis Fridrichas tapo Gniezno arkivyskupu, Krokuvos vyskupu ir pagaliau 1493 m. buvo paskirtas kardinolu.

Vaikus auklėjo J. Dlugošas, lenkų istorikas, Krokuvos kanauninkas. ”Jau tada mokytojas atkreipė dėmesį į mažąjį Kazimierą, kurį vėliau pavadino “retų gabumų, atminimo vertos išminties bei kilnumo jaunikaičiu”. Jis pirmasis pastebėjo ir ypatingą karalaičio pamaldumą: bendros vaikų maldos metu jis būdavęs panašus į besimeldžiantį angelą, o kartais taip giliai susikaupdavęs, jog nepajusdavęs, kad liko melstis vienas. “Kelkis, šventasis jaunikaiti”, – kartą juokais taręs kanauninkas, judindamas Kazimierą už peties. Vargu, ar suvokė garbusis istorikas, jog taria pranašiškus žodžius”4

1471 Vengrijos didikai nusivylę karaliaus Mato Korvino valdymu, Vengrijos sostą pasiūlė 13-os metų Kazimierui Jogailaičiui. Jaunikaitis degdamas noru apginti krikščionybę nuo turkų, priėmė kvietimą ir išvyko į Vengriją, kad būtų vainikuotas karaliumi. Lenkijos pasiuntiniams su Kazimieru atvykus į Nitrą (Vengrija),
vengrų diduomenė buvo pakeitusi savo nuomonę – jų net nepasitiko ir Kazimierui teko grįžti atgal į Lenkiją. Nuo to laiko Kazimieras atsidėjo maldoms. Grįžęs namo jis tęsė mokslus pas J. Dlugošą iki 1475 meyų. 1475-ais tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą, paskirdamas Vilniaus vietininku. Kai vyresnysis brolis Vladislovas perėmė Bohemijos sostą, Kazimieras perėmė įpėdinytės teises į Lenkijos sostą. 1479 metais, karaliui išvykus į LDK, jis buvo paliktas (iki 1483m.) karaliaus vietininku Lenkijoje. Tuo metu tėvas bandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho II dukterimi, tačiau Kazimieras atsisakė. “Jaunuolis, kurio šūkis: “Verčiau mirti, negu susitepti!; karalaitis, kuris sako: “Nieko nėra garbingesnio pasaulio valdovams, kaip tarnauti Kristui vargdienių ir bedalių asmenyje”; žmogus, kuris gyvena pagal taisyklę: “Po Dievo labiausiai reikia mylėti tiesą ir teisingumą”; krikščionis, kuris be ašarų negali paimti kryžiaus į rankas ir netgi pažvelgti į jį… Ir pirmiausi jis – uolus Marijos garbintojas, gyvenęs su numylėta giesme “Omni die dic Mariae” ( “Meilės himną tau, Marija…”) lūpose ir širdyje. 5

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 919 žodžiai iš 2818 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.