Sveikatos ugdymo i kursas
5 (100%) 1 vote

Sveikatos ugdymo i kursas

I. Sveikatos ugdymo kurso reikšmė:

1. sveikatos suvokimas – įtikinti, kad sveikata yra vertybė ir ugdyti atsakomybę už ją.

2. savęs pažinimas – padėti suvokti save ( kūną ir jausmus)

3. žinių įsisavinimas – pateikti spec. Žinių apie sveikatos stiprinimą ir išsaugojimą.

4. požiūrio keitimas – ugdyti sveiko gyvenimo nuostatų sistemą

5. teisingų sprendimų priėmimas – padėti teisingai nuspręsti ( pasirinkti maisto produktus, planuoti laiką)

6. elgesio keitimas – įskiepyti sveikos gyvensenos principų laikymąsi kasdienėje veikloje.

7. tėvų ir visuomenės švietimas – per vaikus diegti šeimoje supratimą apie sveiką gyvenseną.

2. Dėstant sveikatos ugdymo kursą reikia laikytis šių principų:

1. žinios apie sveikatą turi atitikti vaiko amžių. Turi būti jam suprantamos

2. medžiagą pateikti patraukliai, įdomiai, kad tai sudomintų, priverstų susimąstyti.

3. perteikiant žinias, skatinti moksleivius diskutuoti.

4. mokymas ir praktiniai užsiėmimai neturi būti grindžiami moralizavimu, gąsdinimu.

5. sveikatos žinios turi būti optimistiškos

6. skiepijant gerus įpročius, reikia pačiam jais tikėti.

7. mokykla turi laikytis higienos.

8. bendradarbiaujant su mokyklos medikais.

9. kviesti bendradarbiauti mokytojus, tėvus.

3. Mokyklos uždaviniai saugant ir ugdant moksleivių sveikatą:

1. visą darbą mokyklose organizuoti prisilaikant higienos normų

2. teisingai paskirstyti protinį ir fizinį darbą

3. sudaryti sąlygas tenkinti biologinį poreikį judėti

4. sudaryti normalias sąlygas darbui ir poilsiui

5. pateikti mokomųjų žinių kaip saugoti sveikatą ir suteikti pirmąją pagalbą

6. tinkamai organizuoti maitinimą

7. ugdyti racionalų ir humanišką santykį su aplinka

8. kelti mokinių sanitarinę kultūrą.

4. Sveikatos samprata.

Sveikata – tai tokia organizmo būklė, kuomet suderinta organizmo ir organų veikla su aplinka, nėra liguistų reiškinių. Tai pilna kūniškos , dvasinės ir socialinės būklės gerovė.

Fiziologija – nagrinėja gyvų organizmų funkcijas

Anatomija – nagrinėja organizmo sandarą

Higiena – praktinė medicinos šaka nurodanti priemones, kaip organizuoti sveikatos ugdymą nekenkiant moksleivio organizmui.

Moksleivio sveikata – tai ne tik ligos nebuvimas, bet ir geros organizmo funkcijos, kurios atitinka amžių ( kvėpavimas, pulsas), harmoningas vystymasis.

4 kriterijai apibūdinantys sveikatą:

1. amžiaus atitikimas

2. teisingai funkcionuojantys organai

3. neturi sirgti lėtine liga

4. organizmo imunitetas

Sveikatą lemiantys veiksniai: genetika 25 proc., aplinka 20 proc., elgesys 50-55 proc., likę proc., priklauso nuo medikų.

5.Šiuolaikinės Lietuvos gyventojų sveikatos problemos.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai labiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis daugiau žmonių skundžiasi aukštu kraujospūdžiu. Taip pat labai daug žmonių serga onkologinėmis ligomis. Vyrai dažniausiai serga plaučių vėžiu, o moterys – krūties. Infekcinės užkrečiamos ligos: parazitinės odos ligos ( niežai, grybeliniai susirgimai), žarnyno infekcija ( salmoneliozė, kirmėlinė), lytiškai plintančios ligos ( sifelis, AIDS), tuberkuliozė.

6Moksleivių sveikatos problemos.

Moksleiviai grįžę į mokyklą po ligos, dažnai dar ir mokykloje jaučiasi prastai, kadangi organizmo funkcijos dar nebūna atsistačiusios. Vaikai būna mažiau darbingi, greičiau pavargsta, išsiblaškę, negali koncentruoti dėmesio, atsiminti dėstomos medžiagos.

Nuo mokymosi krūvio pakinta širdies ir kraujagyslių sistemos veikla: padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis.

Dažniausios moksleivių ligos:

• Regėjimo sutrikimai

• Stuburo patologijos

• Virškinimo sutrikimai

• Infekcinės, parazitinės ligos

• Neurozė

Priežastys:

• Higienos normų nepaisymas

• Netaisyklingas dienos rėžimas

• Mokykliniai baldai neatitinka moksleivio ūgio, netaisyklingas knygų nešiojimas

• Pervargimas

• Blogas mikroklimatas

7. Sveikatos lapas ir jo reikšmė.

Sveikatos lapas yra kiekviename klasės žurnale, į jį įrašoma kiekvieno moksleivio sveikatos, fizinio pasirengimo grupė. Sveikatos sutrikimai, rizikos grupė, suolo markiruotė, bei gydytojo pastabos kiekvienai moksleiviui. Į sveikatos lapo duomenis turi atsižvelgti visi mokytojai, kad atsitikus nelaimei jie žinotų, kaip padėti. Mokytojai turi domėtis tomis ligomis, kuriomis serga jų mokiniai.

8. Moksleivio sveikatos vertinimo kriterijai:

1. Lėtinių ligų buvimas ar nebuvimas

2. Fizinio išsivystymo lygis ir laipsnis

3. Pagrindinių organų ir sistemų funkcinė būklė

4. Atsparumo laipsnis.

9. Moksleivių sveikatos grupės.

1. Fiziškai ir psichiškai sveiki vaikai.

2. Fiziškai ir psichiškai sveiki vaikai, turintys kažkokių funkcinių sveikatos sutrikimų ( šie vaikai turi būti stebimi, nes gali susirgti chroniška liga)

3. Vaikai sergantys chroniškomis ligomis kompensacijos stadijoje ( pagerėjimo metu vaikas jaučiasi gerai).

4. vaikai sergantys chroniškomis ligomis subkompensacijos stadijoje ( kai ir ligos pagerėjimo metu lieka ligos požymiai).

5. Vaikai sergantys chroniška liga dekompensacijos stadijoje. Ligonio būklė visada prasta. Mokyklos lankyti negali.

X. Fizinio pajėgumo grupės:

1. Pagrindinė- sudaro sveiki, fiziškai pasirengę vaikai. Jiems fizinės kultūros užsiėmimai organizuojami
pagal programą, jie gali lankyti pageidaujamas sporto sekcijas ir dalyvauti varžybose.

2. Parengiamoji – sudaro moksleiviai, kurių fizinė raida atsilieka nuo bendraamžių, fizinis pasirengimas blogas, taip pat moksleiviai turintys nedidelius sveikatos sutrikimus. Jiems ribojami fiziniai užsiėmimai, ypač pratimai ant sportinių prietaisų, bėgimas, šuoliai. Šios grupės moksleiviams fiziniam pasirengimui pagerinti skiriami papildomi užsiėmimai, skatinantys judėjimo aktyvumą.

3. specialioji – sudaro moksleiviai, kuriems visam laikui ar laikinai sutrikusi sveikata. Jie nuo bendrų fizinės kultūros pamokų yra atleidžiami. Fizinio pamokos organizuojamos pagal specialias programas. Šių pamokų trukmė gali būti sutrumpinta. Pamokas turi vesti specialiai apmokyti gydomosios fizkultūros metodininkai.

12. Organizmo raidos etapai. Trumpa jų charakteristika.

Kiekybiniai bei kokybiniai raidos procesai vyksta nevienodais tempais ir tiesioginio ryšio tarp amžiaus ir raidos nėra, Pvz.: kuo jaunesnis vaikas, tuo greičiau didėja matmenys ir masė. Naujagimio vid. Masė 3-4 kg., o po 6 mėn. ji dvigubėja. Vaiko kūno ilgis pirmų metų pabaigoje pailgėja 45-50 proc. Toliau augimo intensyvumas mažėja. Lytinio brendimo metu augimas vėl suintensyvėja, o jam pasibaigus – sulėtėja. Raumenys bei kažkurie vidaus organai, daugelis audinių auga pagal bendrus viso kūno augimo dėsnius. Limfinio audinio mazgai auga intensyviai iki 10-12 metų, paskui augimo tempai sulėtėja ir baigiantis brendimo periodui tampa tokie kaip suaugusio. Nuo 6-10 metų intensyviai vystosi širdies nervinis aparatas, tobulėja širdies funkcijos. Raidos laikotarpiu tarp kiekybinių ir kokybinių organizmo pakitimų ryšys esti nevienodas. Laiko atžvilgiu nevienoda atskirų organų arba sistemų raida vadinama heterochronija. Pirmiausia subręsta tos sistemos, kurios reikalingos organizmui prisitaikyti prie aplinkos.

Širdis pradeda formuotis 3-9 gemalo savaitę, inkstai formuojasi vėliau, o funkcionuoti pradeda tik nuo gimimo. Naujagimis turi gerai išsivysčiusius čiulpiamuosius raumenis. Pirmųjų metų pabaigoje greitesnė liemens, apatinių galūnių raumenų raida, dėl to pradeda stovėti, vaikščioti. 5-7 metais pagreitėja plaštakos raumenų raida. Taigi hiperchronija lemia harmoningą organizmo raidą, kiekvieno amžiaus laikotarpiu vaikų ir paauglių funkcinės galimybės atitinka jiems keliamus aplinkos reikalavimus.

13. Organizmo raidos dėsningumas

Pirmiausia išsivysto ir susiformuoja tos organizmo sistemos, kurios žmogui vienu ar kitu gyvenimo periodu reikalingos prisitaikyti prie aplinkos.

14. Organizmas kaip visuma.

Žmogaus organizmas sudarytas iš ląstelių, kurių skaičius siekia 75-100 trilijonų ląstelių struktūrų sistemos, turinčios bendrą kilmę, sandarą ir funkcijas vadinamos audiniais. Pagrindinės žmogaus organizmo audinių grupės: epitelinis, jungiamasis, raumeninis, nervinis. Audiniai sudaro fiziologines arba organų sistemas, kurios atlieka sudėtingas funkcijas. Visas organizmas – tai sistemų sistema, kurioje ląstelių, audinių, organų ir fiziologinių sistemų veikla suderinta ir nukreipta vienam tikslui – laiduoti optimaliausią organizmo veiklą. Aplinka gali kisti, bet organizmas turi prie jos prisitaikyti. Ryšį tarp atskirų sistemų palaiko kraujas ir limfa. Žmogus turi specialią sistemą, kuri priima, perduoda, suvokia, apdoroja ir saugo visą elektriniuose signaluose užkoduotą info. Tai nervų sistema, o tokia reguliacija – nervine reguliacija. Aplinka, tai visi organizmą supantys veiksniai, kuriuos galima suskirstyti į dvi dalis: neorganiniai veiksniai ( oras, šviesa ir t.t.) kiti organiniai. Organizmas iš aplinkos gauna visų gyvybinei veiklai reikalingų medžiagų, o į aplinka išskiria nereikalingus medžiagų apykaitos produktus.

15. Šiuolaikiniai raidos ypatumai.

Būdingiausias mūsų epochos reiškinys yra akceleracija – vaikų ir paauglių augimo, brados ir visos organizmo raidos pagreitėjimas. Akceleracijos turinį sudaro daugelis reiškinių. Juos galima suskirstyti į tris grupes:

1. Ankstyvas brendimas. Anksčiau pradeda ir baigia kaulėti skeletas, anksčiau prasikala pirmieji pieniniai dantys, pieninius dantis anksčiau keičia nuolatiniai. Berniukai ir mergaitės pradeda anksčiau lytiškai bręsti.

2. spartesnis vystymosi etapas. Dėl to vaikai ir paaugliai anksčiau pereina iš vieno raidos etapo į kitą, anksčiau baigia augti ir vystytis.

3. galutinis kūno matmenų padidėjimas. Šiais laikais žmonės, palyginus su buvusiomis kartomis yra aukšti.

16. Fizinės raidos įvertinimas.

Augančiam organizmui fizinė raida, tai ne tik fizinių jėgų atsargos, bet ir raidos procesų rodiklis. Kiekvieno mokinio išsivystymo lygis pirmiausia nustatomas pagal jo ūgį ir svorį, taip pat pagal fiziometrinius rodiklius (gyvybinė plaučių talpa, plaštakos jėga, liemens raumenų jėga). Apie fizinį išsivystymą galima spręsti ir iš somatoskopinių požymių – kaulų – raumenų sistemos, riebalų sluoksnio išsivystymo bei lytinio subrendimo. Dabar svarbiausiu fizinio išsivystymo rodikliu laikomas biologinis amžius. Jis nustatomas pagal kaulijimo, dantų dygimo laiką. Fizinis išsivystymas priklauso nuo paveldėjimo, fizinio aktyvumo, persirgtų ligų, klimato, buitinių, materialinių sąlygų. Vienas iš pagrindinių fizinio išsivystymo tyrimo būdų yra
antropometrija ( ūgio matavimas). Pagal fizinį išsivystymą vaikai suskirstomi į išsivystymo grupes.

Pagal ūgį yra skirstomi į:

• Igr. Yra vidutiniai apyaukščiai ir aukšti

• IIgr. Apyžemiai

• IIIgr. Žemi

Pagal kūno masę:

a – masė atitinka ūgį

b – masė per maža

c – masė per didelė

iš viso yra 9 išsivystymo grupės

Ia, IIa mokiniai vystosi normaliai

Ib, IIb, – per mažos masės,

Ic, IIc, IIIc, per didelės masės

IIIa, IIIb, per žemo ūgio.

17. Mokyklinio subrendimo esmė ir vertinimas.

Mokyklinis subrendimas – tai toks organizmo raidos lygis, kuris įgalina vaiką be žalos sveikatai mokytis. Brendimo procese galima išskirti tris komponentus: fizinį, psichinį ir socialinį. Subrendimo mokyklai nustatymas turi didelės praktinės svarbos, kadangi nuo jo priklauso vaiko mokymosi mokykloje pradžia. Vienas svarbiausių vaiko fizinio išsivystymo rodiklių yra ūgio ir svorio nustatymas. Prasidedant mokykliniam amžiui pailgėja vaiko kojos ir rankos, atitinkamai sumažėja galva, įsitraukia ir nebūna atsikišęs pilvas, berniukams pradeda ryškėti raumenys.

Subrendimą mokyklai galima įvertinti:

1. Filipinų mėginys – vaikas deda kairiąją ranką ant galvos ir bando pasiekti dešiniąją ausį. Jei tai pavyksta – vaikas mokyklai subrendęs.

2. vaikas turi atlikti 3 užduotis: nupiešti žmogų, nukopijuoti trumpą frazę, nukopijuoti tam tikra tvarka išdėstytus dešimt taškų.

3. nustatyti vertinant ir pagal morfologinius bei funkcinius vaiko organizmo raidos rodiklius: dantų kaitą, kaulijimo amžių, intelekto išsivystymą. Tačiau ne visada vienas mėginys ar vienos atskiros sistemos ar jos funkcijos įvertinimas suteikia išsamią ir tikslią info apie vaiko mokyklinį subrendimą. Siūloma nustatyti kompleksiškai.

18. Paveldėjimo, aplinkos ir elgesio įtaka sveikatai.

Paveldėjimo ligų yra labai daug. 3 proc. vaikų ligų yra paveldimos, tai:

• Silpnas imunitetas

• Nervų sistemos sutrikimai

• Silpnesnė ir lengviau pažeidžiama įvairių organų ir sistemų būklė

Neštumo periodo eiga turi įtakos vaiko sveikatai ( alkoholis, rūkymas, narkotikai, apsinuodijimai, infekcinės ligos, judėjimo stoka).

Abiotiniai faktoriai – negyvosios gamtos faktoriai. Tai aplinkos ir cheminių savybių samplaika. Vienas iš faktorių – klimato ir mikroklimato ypatybės: rūbai, avalynė, klimatas – žmogus prie jo prisitaiko, adaptuojasi – vandens, oro, dirvožemio užterštumas, padidėjusi radiacija, patalpų mikroklimatas – vėdinimas, tinkamų medžiagų baldam naudojimas.

Biotiniai faktoriai – gyvosios gamtos faktoriai. Vienas iš svarbiausias faktorių – mitybos ( baltymų, riebalų, angliavandenių santykis, vitaminų ir mikroelementų kiekis). Labai svarbus faktorius yra liga. Ūmios ligos daro ne tokį didelį poveikį kaip lėtinės ligos. Lėtinė būklė kenkia sveikatai bei vystymuisi. Biotiniu faktoriumi laikomas ir šeimos dydis. Mažoje šeimoje vaikai išlepinami, o didelėje negauna arba ne visai gauna tai ko jiems reikia.

Socialiniai faktoriai: šeimos dydis, hipedinamika ( sumažėjęs judėjimas), domestikacija (pomėgis leisti laiką namie), migracijos ir turizmas, urbanizacija( greiti gyvenimo tempai, triukšmas), informacijos srautai, buities sąlygos, transporto išsivystymas.

19,20. Ligos, jų priežastys ir klasifikacija.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1930 žodžiai iš 6431 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.