Sveikatos ugdymo
5 (100%) 1 vote

Sveikatos ugdymo

SVEIKATA

A. Sveikas asmuo yra tas, kuris nerūko, alkoholį vartoja mažais kiekiais ir retai (arba išvis nevart.), sveikai maitinasi, bent tris kartus per savaitę sportuoja, retai serga, užsigrūdinęs.

B. Sveika šeima yra ta, kuri dažnai vaikšto pas daktarus ir pastoviai tikrina savo sveikatą, nerūko, mažai geria, nsveikai maitinasi, sportuoja.

C. Sveika bendruomenė yra ta, kuri….

D. Sveika mityba yra tokia, kuri nekenkia organizmui, bet tik jį….

E. Sveika darbo vieta yra tokia, kuri…

F. Sveika aplinka yra tokia, kuri…

G. Sveiki mokymo kursai yra tie, kurie…

PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija pateikia tokį sveikatos apibrėžimą.

Sveikata – visapusė: fizinė, dvasinė (pagrindinė), socialinė, protinė, emocinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas. Į sveikata žiūrima okolistiniu požiūriu t.y. ji suprantama, kaip visuma susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių ir jei kas nors atsitinka vienai sričiai neišvengiamai paveikiama ir kita.

Fizinę sveikatą lemia geras mūsų kūno funkcionavimas ir visų organizmo sistemų sveikumas (nervų, kvėpavimo, virškinimo, dauginimosi).

Protinė sveikata susijusi su būdais, kuriais mes renkame žinias iš įvairiausių šaltinių ir kaip gebame jomis pasinaudoti (debilumas).

Emocinė sveikata padeda suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti (svarbu patirti kuo daugiau gerų jausmų).

Socialinė sveikata atspindi santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Svarbu išmokti bendravimą palebgvinančių įgūdžių.

Dvasinė sveikata yra gyvybiškai svarbi bendrai mūsų sveikatai, susijusi su mūsų būties esme, su tuo ką mes vertiname, ir kas iš tikrųjų mums rūpi. Ji yra žmogaus egzistencijos šerdis.

NUO KO PRIKLAUSO SVEIKATA. SVEIKATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

1. Gyvensena (elgesys) – paties žmogaus gebėjimas saugoti ir tausoti sveikatą (darbo ir poilsio rėžimas, sveika mityba, priklausomybių nebuvimas).

2. Aplinka, kuri apima: fizinę apl. (oro, vandens užterštumas), socialinę apl. (būstas, ar turi už ką pavalgyt ir t.t.), psichologinę apl.(šeima).

3. Paveldėjimas (biologiniai organizmo ypatumai). 10- 15% žmogus paveldi polinkių sirgti tam tikromis ligomis nebūtinai dauno sindromu ir t.t. jie gali ir nepasireikšti tai priklauso nuo gyvenimo būdo..

Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 66m

Vidutinė moterų gyvenimo trukmė – 76,9m (šito žinot per egzą nereik)

SVEIKATOS STIPRINIMO SĄVOKA

Vienas iš išskirtiniausių šiuolaikinės sampratos bruožų yra visuomenės, jos struktūrų, bei individų atsakomybė už savo ir kitų sveikatą bei aktyvus dalyvavimas sprendžiant kitų ir savo sveik. problemas. Šis bruožas papildo cholistinės sveik sampratą ir parodo, kad žmonės turi neišsenkamų palimybių stiprint savo sveik. Sveikatos stiprinimas – procesas, suteikiantis žmonėm daugiau galimybių rūpintis savo sveik ir ją gerinti. Sveik stiprinimo veiklos sferos yra šios:

1. aplinka padedanti gerinti jūsų sveik.

2. bendruomenės įtraukimas į sveik stiprinimą.

3. visuomenės politika padedanti stiprint sveik.

4. individualios sveik stiprinimas bei sveik įgūdžiai.

5. sveikatos priežiūros tarnybų orientavimas į ligų profilaktiką ir sveik. stiprinimą.

PRAKTINĖ SVEIKATOS STIPRINIMO VEIKLA

Praktinė sveik stiprinimo veikla jungia tris tarpusavyje susijusias temas: sveik ugdymą, ligų profilaktiką, sveik saugą. Šios susijusios sferos rodo sveik ugdymo galimybes, kurios yra susijusios. Sveik negali padėt tik medikai.

Sveikatos ugdymas – kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveik ir ją stiprinančius veiksnius, formuoti sveiko elgesio įgūdžius. Sveik ugdymas ypač svarbus vaikystėje ir paauglystėje , kai formuojasi žmogaus pasaulėjauta ir elgsenos stereotipai. Įpročiai dar netvirti todėl ugdymas labai prasmingas.

SVEIKATOS RAIDA

Žmogaus sveikata kinta visą gyvenimą. Įvairiausi veiksniai daro įtaką iki apvaisinimo arba net iki jo. Jie gali ne tik žaloti, bet ir stiprint. Nėsčiosios būklė, naujagimio svoris, sveik vaikystėje, tėvų gyvenimo sąlygos jų socialinė bei ekonominė padėtis labai susijusi su suaugusiųjų gyventojų sveik Vaikystėje sveik labiausiai priklauso nuo šeimos funkcionavimo, kuris susijęs su jos narių gabumais, įsitikinimais, vertybėmis ir patirtimi. Vaikai, kurie jaučiasi mylimi, vertinami ir glaudžiai susiję su šeima daug dažniau save vertina teigiamai, turi stipresnių savigarbos, vidinės darnos jausmą ir kokybišką gyvenimą. Tėvų galimybės sudaryti teigiamą aplinką vaikams labai priklauso nuo jų pačių ryšių su socialinės paramos sistema ir vaidmens šioje sistemoje. Tėvų nesugebėjimas materialiai ir psichologiškai rūpintis vaikais yra pagr sveikatą žalojantis veiksnys. Šeima moko vaikus kaip reaguoti į stresą, nesekmes, formuoja pažiūras į rūkymą, alkoholio vart., mitybą. Tėvų tarpusavio santykiai tampa pavyzdžiu, kuriuo vėliau sekama mokantis bendrauti su kitais žmonėmis.

Ikimokykliniame amžiuje 3-6 vaikas jau turi įvairių įgūdžių, kuriuos gavo šeimoje. Šis etapas praeina sėkmingai jei suaugusieji nevaržo vaiko iniciatyvos, leidžia jam bėgiot, bandyt, išsigalvoti visokių žaidimų, NE sako tik tada, kai labai reikia. Tada vaikas
nepraranda iniciatyvos, pasitiki savo jėgomis, formuojami tinkami sveik įgūdžiai, palankus elgesys. Tačiau iš kitos pusės vaikas turi aiškiai suprasti, kur yra riba.

Žmogaus gyvensenos pagrindai susiformuoja vaikystėje ir vėliau reikia labai daug pastangų norint jas pakeisti. Sveik ugdymas susideda iš artimiausios aplinkos stebėjimo, konkrečių sveik dalykų suvokimo ir būtent mokykla padeda susisteminti ir apibendrinti praktiškai įgytą vaikų žinojimą.

MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS VERTINIMO KRITERIJAI

Grombachas pasiūlė vaikų sveikatos būklę vertinti pagal 4 kriterijus:

1. Lėtinių ligų buvimas tyrimo metu; (gali visą gyvenimą kankinti, bet gali ir išvis nepasireikšti) (cukrinis diabetas, bronchitas, epilepsija, sinusitas ir t.t.).

2. Vaiko išsivystimo t.y. fizinio (ūgio ir svorio santykis tam tikrai amžiaus grupei) ir neuropsichinio (ar atitinka savo bendraamžių intelektą)

3. Pagrindinių organizmo sistemų funkcinė grupė t.y. pagal klinikinių tyrimų (kraujo tyrimai, rentgenas, šlapimo tyrimai) ir funkcinių (pulsas po fizinio krūvio, kraujospūdis, kraujo gyvybinis oras: galim įkvėpt apie 5-6litrus vyrai, apie 3.5-4litrus moterys)

4. Organizmo atsparumas nepalankiems aplinkos poveikiams laipsnis 9pagal ūminių ligų dažnumą ir lėtinių ligų paūmėjimus) t.y. imunitetas.

1 grupė – sveiki, gerai fiziškai ir protiškai išsivystę vaikai be kūno defektų ar funkcinių sveikatos sutrikimų. Jų geras organizmo atsparumas, retai serga ūminėmis ligomis.

2gr. – mokiniai, kurie neserga jokia lėtine lig, bet turi kokių nors funkcinių org. sutrikimų ar kūno defektų, netrukdančių kasdienei veiklai; pvz; nutukę, netaisyklingos laikysenos, sutrikusios jėgos, menko fizinio pajėgumo, persirgę sunkiomis infekcinėmis ligomis (difterija, raudoniukė, vėjaraupiai). Taip pat tie, kuriems gresia rizika susirgt kuria nors liga.

3gr. – mokiniai sergantys lėtinėmis ligomis, turintys sunkių fizinių trūkumų (liekamieji traumų reiškiniai). Normaliai prisitaikantys prie darbinės veiklos ir normalių sąlygų mokykloje.

4gr. – mokiniai sergantys lėtinėmis ligomis, turintys morfologinių sutrikimų, kurie jiems sunkina kasdienę veiklą (kraujotakos, inkstų, plaučių ir kt. org. nepakankamumai).

5gr. – sunkūs ligoniai turintys I arba II invalidumo grupę ir jiems skiriamas lovos ar namų rėžimas.

MEDICININĖS FIZINIO PAJĖGUMO GRUPĖS

Į šias grupes skirstoma pagal šiuos kriterijus:

1. moksleivio sveikatos būklė,

2. fizinis išsivystimas,

3. svarbiausių organų funkcinė būklė,

4. fizinis parengtumas.

Medicininės fizinio parengimo grupės:

A. Parengiamoji. Tai moksleiviai turintys nedidelių sveik sutrikimų 2,3 gr. taip pat moksleiviai, kurie laikinai persirgo kokia nors infekcine liga (pvz; apendicitu). Jiems nerekomenduojama: dalyvauti varžybose, sporto būreliuose). Pagerėjus jų sveik jie gali pereiti į pagrindinę fizinio parengimo grupę.

B. Specialioji. Šiai grupei priskiriami 3,4gr. vaikai. Mankštinasi pagal specialią kūno kult. programą ir lanko gydomuosius kursus. Jiems negalima peršalti, kilnoti sunkių daiktų, šokinėti, būtina stiprinti pilvo raumenis, buvimas vandenyje ribojamas iki 10min. Sergant nervų sistemos ligomis negalima: vaikščiot lygiagretėmis, šokinėt per ožį, vaikščiot ant buomo. Kai sutrikusi rega nerekomenduojami šuoliai. Pagerėjus perkelti galima iš pradžių tik į parengiamąją grupę…

C. Pagrindinė. Šiai grupei priklauso visiškai sveiki vaikai. Jie gali dalyvauti sporto šventėse ir t.t.

SLAUGYTOJO FUNKCIJOS. MEDICINOS SESERS FUNKCIJOS

1. Organizuoja ir kontroliuoja visų moksleivių sveik kasmetinį patikrinimą.

2. Kiekvienais mokslo metais iki lapkričio 1d. išanalizuoja gautus iš medicinos įstaigų duomenis apie moksleivių sveikatos būklę. Esant sutrikimams pataria tėvams kreiptis į šeimos gydytoją.

3. Ūmių ligų ir traumų atvejais suteikia pirmąją medicinos pagalbą, iškviečia greitąją, siunčia pas šeimos daktarą, atleidžia nuo pamokų vienai dienai, praneša direktoriui ir tėvams.

4. Pildo kortelę ir laiku nukreipia moksleivius pasitikrinti sveikatą.

5. Atsako už suteiktų medicinos paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją.

čia šiaip ne į tema; bakterinis susirgima spasireiškia pūliais

SLAUGYTOJOS FUNKCIJOS SVEIKATOS UGDYMO SRITYJE

1. Dalyvauja mokyklos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinėje darbo grupėje kartu su grupe aptaria iškilusias prevencinio darbo sunkumus, kuria veiklos planus ir numato priemones.

2. Kartu su pedagogais, klasių auklėtojais ugdo moksleivių sveikos gyvensenos ir socialinius gebėjimus, moko pirmosios medicinos pagalbos, sveikos gyvensenos, konsultuoja mokytojus, moksleivius ir tėvus sveik ugdymo stiprinimo ir ligų prevencijos klausimais.

3. Teikia medicininę pagalbą per mokyklos sporto varžybas.

4. Už informacijos susijusios su sveikata konfidencialumą, padarytas profesines bei etikos klaidas, bei žalą vaikų sveikatai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

ORGANIZMO RAIDOS DĖSNINGUMAI

Vaiko organizmas nuolat auga ir vystosi. Augimas ir vystymasis nėra tas pats; augimas tai kiekybinis organizmo kitimas pasireiškiantis atskirų kūno matmenų ir masės didėjimu, vystymasis tai kokybinė organų ir audinių diferencijacija ir f-jų tobulėjimas.

Augimas ir
vyksta pagal 6 objektyvius dėsningumus:

1. augimo ir vystimosi tempų netolygumas; skirtumas tarp biologinių (sulėtėjimas: greičiau pavargsta ir kalendorinių amžių. Kartais biologinis amžius pralenkia kalendorinį: šiuo atveju reikalingas didesnis medikų dėmesys.

2. augimo ir vystymosi priklausomybė nuo lyties. Mergaitės 2-3m. pralenkia vaikinus. Mergaitai brendimau 13-14m. Berniukam 14-15m.

3. atskirų organų ir sistemų augimo bei vystymosi heterochroniškumas (terminų nesytapimas). Lytiniai organai ima vystytis per anksti (normal: merg 9m, bern 11m) (nenormolu – po16m (sulėtėjęs)). Skirtingos sistemos vystosi skirtingu laiku.

4. organų ir funkcinių ssistemų biologinis potencialas: jei nuo 4 metų vaiką leistumėm i mokyklą jam pakenktumėm (krūvis turi būti ne maksimalus, o optimalus).

5. augimo ir viystymosi determinacija genetiniais ir išoriniais faktais. (žmogaus jėga, pulso dažnis, gyvenimo būdas); kai kurias f-jas galime pakeisti (bet pvz; mažas ūgis nepakeičiamas).

6. akceleracija; požymiai:

a) spartesnis vaikų augimas ir ankstesnė morfologinė stabilizacija..nes pvz; tėvai ilgai vaiką moko namie..bet tai taip pat sukuria ir socialines problemas, nes vaikas neina į mokyklą, nemoka bendrauti ir t.t.).

b) ankstesnis vaikų brendimas (skeleto kaulėjimas, dantų prasikalimas, lytinių liaukų veikla)

c) galutinių kūno matmenų padidėjimas.

FAKTORIAI VEIKIANTYS AUGIMĄ IR VYSTYMĄSI

Endogeniniai:

1. genetiniai faktoriai (rasė: europidai, mongolidai, negridai; konstitucija – žmogaus sudėjimas)). Chromosominės paveldimos ligos (pvz; dauno liga atsilieps ūgiui).

2. nėštumo ir gimdymo (motinos elgesys nėštumo metu; motinos ligos: bendros, susijusios su nėštumu, infekcinės, gimdymo komplikacijos).

Egzogeniniai:

1. gamtiniai:

a) biotiniai (mityba, gimdymo eilė ( stipriausias pirmas vaikas), vaikų skaičius šeimoje, ligos: ūminės, lėtinės);

b) abiotiniai (klimatas ir mikroklimatas, oras, dirvožemis, vanduo, saulė, magnetinės bangos.

2. socialiniai:

a) hipodinamija – mažas fizinis aktyvumas.

b) urbanizacija – kėlimasis į miestus.

c) domestikacija – žmonės gyvena butuose.

d) informacijos srautas (dėl to vaikai psichiškai auga).

e) protinio darbo intensyvumas.

f) buitinės sąlygos.

g) pajamos vienam asmeniui.

h) transporto išsivystymas.

i) gyventojų migracija.

j) gyvenimo tempų pagreitėjimas.

NEIGIAMI TECHNIKOS IR TRANSPORTO VEIKSNIAI

 Triukšmas (vargina nervų sistemą)

 Oro užterštumas (mašinos)

 Traumatizmas (

NEIGIAMI CHEMIJOS PRAMONĖS VEIKSNIAI

 Apsinuodijimai

 Alergijos

 Organizmo atsparumo sumažėjimas

NEIGIAMI MIGRACIJOS IR TURIZMO VEIKSNIAI

 Klimato pakitimai

 Mitybos pakitimai

 Galimybė susirgti vietinėmis infekcinėmis ligomis

GYVENIMO TEMPŲ PAGREITĖJIMO NEIGIAMI VEIKSNIAI

 Nesugebėjimas persijungti iš vienos veiklos į kitą

 Nesugebėjimas adaptuotis

 Neurozės, depresijos

 Vaistų ir narkotikų vartojimas

ŽMOGAUS AMŽIAUS PERIODIZACIJA

I. Intrauterinis – iki 40 savaičių:

1. gemalo iki 8 sav.

2. vaisiaus 9- 40 sav.

II. Ekstrauterinis:

1. augimas – brendimas:

a) naujagimystė 0 – 6 -10 – 28d.

b) kūdikystė 6 – 28d. – 1m.

c) I-oji vaikystė 4 – 7m.

berniukai mergaitės

d) II-oji vaikystė 8 – 12m. 8 – 11m.

e) paauglystė 13 – 16m. 12 – 15m.

f) Jaunystė 17 – 21m. 16 – 20m.

2. stabilizacijos etapas:

vyrai moterys

a) subrendusio amžiaus I periodas 22 – 35m. 21 – 35m (geriausias gimdymo laikas)

b) subrendusio amžiaus II periodas 36 – 60m. 36 – 55m.

c) pagyvenęs 61 – 75m. 56 – 75m.

3. involiucijos etapas:

a) senatvė 76 – 90m.

b) ilgaamžystė virš 90m.

Čia šiaip: psichologine prasme vaikinai pasiduoda labiau nei merginos neigiamiem aplinkos poveikiam. Mūsų karta yra fiziškai silpnesnė nei ankstesnės kartos, nes daug daugiau patogumų..

MOKYKLINIS SUBRENDIMAS IR JO ESMĖ

Vaikas turi turėti fizinių ir protinių sugebėjimų.

Vaikai praeina komisiją (prieš mokyklą), kuri patikrina tiek fizinę, tiek psichinę vaiko būklę. Nes jei vaikas į mokyklą nueis per anksti tai sutrikdys jo emocinę būklę. Negerai vaiką leisti nei per anksti, nei per vėlai.

Mokyklos brandumas skirstomas į:

1. socialinių, emocijų brandumą (teigiamas savęs vertinimas ir savigarba, savikontrolė ir susivaldymas, mokėjimas bendrauti).

2. intelektinė branda (aktyvus domėjimasis pasauliu, jautrumas vaizdams ir garsams, atminties ir loginio mąstymo pradmenys, išlavėjusi kalba, gebėjimas įsivaizduoti, bandymai kurti).

3. vaiko nuostata ir pasirengimas tapti moksleiviu (domėjimasis knygomis, nusiteikimas eiti į mokyklą, judesių tikslumas, plaštakos funkcinis brandumas, fizinė branda (ji vertinama pagal fizinio išsivystymo lygį, augimo tempą, kūno proporcijas, dantų dygumą).

Brandumas mokykloje nustatomas tiriant 5-erių metų vaikus ir jei 5 – 6metų vaikas fiziškai vystosi harmoninga t.y. per metus paauga ne mažiau kaip 4cm, kūno proporcijos atitinka standartus ir jis turi bent vieną nuolatinį dantį jis laikomas biologiškai brandžiu t.y. jo biologinis amžius atitinka kalendorinį.

Jeigu ūgis ir svoris
patenka į tą patį koridorių arba gretimą fizinis išsivystimas yra HAN (harmoningas), jei skiriasi daugiau nei vienu koridorium NHA (neharmoningas). Jei ir ūgis ir svoris arba vienas iš jų patenka į I arba VIII kraštutinis HAK (harmoningas kraštutinis).

Kūno proporcijos įvertinamos pagal filipinų metodą. Vaikas atsistoja tiesiai ir kaire ranka bando paliesti dešnę ausį (už nugaros).

Psichomotinė būklė yra įvertinama Kerno Yraseko testu. Vaiko prašo nupiešti žmogeliuką, duodama nukopijuoti įvairias raides. Šis testas parodo plaštakos išsivystymo bei judesių koordinacijos lygį, vaiko orientaciją erdvėje.

Motometrinis Ozereckio testas “iškirpk ratą”.

JUDAMASIS APARATAS

Jį sudaro kaulai ir raumenys.

Naujagimiai turi apie 270 kaulų.

Suaugę apie 200.

Vaiko kaulai – elastingi ir lankstūs, o su amžiumi daugėja neorganinių medžiagų todėl jie pasidaro trapūs.

Griaučių funkcijos:

1. apsauginė (krūtinės ląsta saugo plaučius, širdį; stuburas saugo nugaros smegenis; dubuo saugo dauginimosi organus; kaukolės griaučiai saugo galvos smegenis).

2. atraminė (prie griaučių tvirtinasi raumenys, padeda kūnui išlaikyti pastovią formą).

3. judamoji (prie jų tvirtinasi raumenys)

4. kraujo gamyba

5. dalyvauja medžiagų apykatoje

Čia šiaip: ilgiausi kaulai – blauzdikauliai

GRIAUČIŲ RAIDA

Kaulų vystymasis prasideda antrą gemalo vystymosi mėnesio pabaigoje ir baigiasi 18 – 25m. gyvenimo metais.

Kaulų vystymosi pagrindas yra kaulėjimo taškų atsiradimas, juose embriono jungiamojo audinio ląstelės virsta kauline medžiaga gaminančiomis ląst. ir pradeda gaminti kaulinę medžiagą, kurioje pradeda kauptis kalcinės druskos.

Čia šiaip: ląst – audinys: a) raumeninis (visi kūno raum.) b) nervinis (nervų sist. c) dengiamasis ( epitelinis, dengia visą kūno paviršių iš išorės ir vidaus) c) jungiamasis (kraujas, kaulai, kremzlės, raisčiai, limfa) d) organai (oda, širdis).

Šie taškai plečiasi į visas puses ir tokiu būdu vyksta kaulėjimo procesas. Visi griaučių kaulai išsivysto vidutiniškai iš 806 kaulėjimo taškų iš kurių apie 270 atsiranda iki gimimo. Kaulėjimo procesas vyksta ne vienodais tempais: iki 7metų jis vyksta intensyviai; mokyklinio amžiaus pradžioje stebimas kaulėjimo apmirimas, o lytinio brendimo metu vėl suintensyvėja ir galutinai susiformuoja kaulų ertmės. Šių taškų atsiradimas yra svarbus rodiklis įvertinant vaiko vystymąsi ir nustatant jo biologinį amžių.

Kaulas storėja, nes jį dengiančio antkaulio vidinis sluoksnis gamina kaulinę medžiagą, kuri kaupiasi aplink kaulą. Kaulas ilgėja epifizinių kremzlių dėka. Ilgiesiems kaulams ilgėjant tarp jų vidurinės dalies ir galų lieka kremzlės, kurios iš pradžių būna storos, o vėliau ardomos raudonųjų kaulų čiulpų plonėja. Jų vietoje gaminasi kaulinė medž. Su amžiumi epifizinė kremzlė pranyksta ir susidaro vientisas kaulas, kuris jau nepailgėja. Epifizinės kremzlės labai svarbios diagnozuojant augimo pabaigą jei jų yra žmogus auga jei ne sustoja (augimas pasibaigia).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2700 žodžiai iš 8884 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.