Svelnesnės bausmės skyrimas
5 (100%) 1 vote

Svelnesnės bausmės skyrimas

TURINYS

ĮVADAS

I. BENDRIEJI BAUSMĖS SKYRIMO PAGRINDAI

II. ŠVELNESNĖS BAUSMĖS SKYRIMAS

2.1. BENDROSIOS NUOSTATOS

2.2. ŠVELNESNĖS BAUSMĖS SKYRIMAS, KAI APLINKYBĖS APIBŪDINA KALTININKO ELGIASĮ PO NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO

2.3. APLINKYBĖS, KURIŲ DERINYS NĖRA SVARBUS, KAD BŪTŲ PRITAIKYTA ŠVELNESNĖ BAUSMĖ

2.4. BAUSMĖS SUŠVELNINIMO BŪDAI

III. DUOMENYS APIE ŠVELNESNĖS BAUSMĖS SKYRIMĄ(pagal Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nagrinėtus

skundus)

IŠVADOS

LITERATŪRA

ĮVADAS

Baudžiamoji teisė mūsų dienomis labai svarbų vaidmenį vaidina ne tik teisės srityje, bet ir visuomeniniuose santykiuose, kadangi ji uždraudžia nusikalstamas veikas, numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes ar poveikio priemones bei atleidimą nuo jų ir bausmių lengvinimą.

Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra viena iš baudžiamosios teisės paskirčių.

Šio darbo objektas: švelnesnė bausmė. Taigi darbe nagrinėsiu aplinkybes, dėl kurių gali teismas paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau, kad būtų aiškiau ir suprantamiau, pirmiausia, aptarsiu bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Pagrindinis darbo tikslas: išnagrinėti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindus.

Rašydama darbą rėmiausi turima literatūra, kurios deja yra trūkumas. Tai daug lėmė ir nesenai naujojo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso įsigaliojimas.

Pagrindiniai darbo uždaviniai:

· aptarti bendruosius bausmės skyrimo pagrindus;

· išnagrinėti visas aplinkybes dėl kurių gali teismas paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę;

· išnagrinėti Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo kasacines bylas dėl švelnesnės bausmės paskyrimo;

· pateikti gautus rezultatus išnagrinėjus kasacines bylas.

I. BENDRIEJI BAUSMĖS SKYRIMO PAGRINDAI

Lietuvos, kaip ir daugelyje kitų valstybių, baudžiamojoje teisėje yra vadovaujamasi individualios atsakomybės principu. Tai reiškia, kad asmuo “atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio” . Už tai asmeniui yra skiriama bausmė. O kas yra bausmės skyrimas? Bausmės skyrimas tai toks procesas, kurio metu teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu tos nusikalstamos veikos padarymu. Bausmė savo esme išreiškia neigiamą visuomenės požiūrį į nusikalstamą elgesį, o jos dydis – neigiamo požiūrio laipsnį.

Skiriant bausmę būtina laikytis ir teisingumo principo. Teisingumo samprata yra gana plati ir daugelio suprantama skirtingai. Mano manymu teisingumas visų pirma turėtų reikšti įstatymo optimalų, pataisymui reikalingą bausmės dydį. Paskirtos bausmės, kaip teisingos supratimas padeda žmonėms įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, svarbu yra ir tai, kokiu mastu įstatymas sudaro galimybę teismui pačiam parinkti teisingą bausmę, kadangi kiekvienas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra unikalus, tiek dėl savo veikos, tiek dėl kaltininko asmenybės, todėl paskirta bausmė turi atspindėti visus individualius jo bruožus. Tačiau tuo pačiu turi būti nepažeidžiamas ir vienodos bausmės už tą pačią nusikalstamą veiką įgyvendinimo principas. Iš to išplaukia, kad teisingos bausmės paskyrimas yra viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamosios teisės įgyvendinimo stadijų. Pavyzdžiui,. skiriant bausmę ypač aktualūs atvejai, kai asmenys, padarę nusikalstamą veiką vienose valstybėse, perduodami kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, todėl Europos Tarnyba 1993 metais patvirtino rekomendacijas dėl bausmių skyrimo.

Naujasis Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas nenurodo bausmės skyrimo principų. Jo 54 straipsnyje pateikti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai skiriasi nuo anksčiau galiojusio Baudžiamojo kodekso.

Teismai įgyvendindami teisingumo principą vadovaujasi pagrindiniais bausmės skyrimo kriterijais ir taisyklėmis: bausmė skiriama pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmiausia teismas privalo nustatyti ar yra padarytoje veikoje nusikaltimo sudėtis ir vėliau pagal objektyvius ir subjektyvius jos sudėties požymius teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką, t.y. nurodyti atitinkamą baudžiamąją teisinę normą, kurioje yra nustatyti šios nusikalstamos veikos požymiai. Sankcija yra įstatymo numatytos bausmės skyrimo riba ir teismas neturi teisės peržengti joje numatyto maksimalaus bausmės dydžio.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį lemia lyginamasis kėsinimosi objektų vertingumas, vienarūšių žalų dydis, kaltės laipsnis, veikos padarymo vieta, laikas ir t.t.

2. kaltės formą ir rūšį.

Šiuo atveju teismas turi atsižvelgti į tai ar nusikalstama veika padaryta tyčia, ar neatsargumu. Svarbu ir tai ar tyčia yra tiesioginė, ar netiesioginė. Tiesioginė tyčia atsiranda tada, kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato atsirasiančius padarinius ir nori taip veikti.
Pavyzdžiui, motina paliko naujagimį norėdama juo atsikratyti. Netiesioginė tyčia – asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato atsirasiančius padarinius, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Neatsargumas taip pat yra dviejų rūšių: nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikalstamas pasitikėjimas tai, kai asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tuo atveju jei asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

3. padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus.

Nusikalstamos veikos motyvą baudžiamosios teisės supranta kaip veikos priežastį, paskatą, nusikalstamo elgesio varomąją jėgą ar savęs pateisinimą. Žmogaus elgesio motyvai gali būti įvairūs. Dažniausiai įstatyme pasitaikantis motyvas yra savanaudiškumas (materialios naudos siekimas). Ji gali pasireikšti ir noru išlaikyti jau turimas materialias vertybes, ir noru išvengti materialių išlaidų. Kai kuriuose LR Baudžiamojo kodekso straipsniuose minimas nusikalstamos veikos motyvas – dėl valstybinės, tarnybinės ar visuomeninės veiklos. Pavyzdžiui, LR baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalis numato nužudymą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo.

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas – tai asmens siekiai, susiję su nusikalstamos veikos padarymu, priežastys dėl jis ėmėsi nusikalstamos veikos . Antai LR baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 1 dalyje tikslas suformuluotas taip: “tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jo organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis…”

Nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas – glaudžiai susiję terminai. Todėl kai kada sunku atskirti, ką įstatymų leidėjas turėjo galvoje, vartodamas vieną ar kitą terminą. Kartais tas pats terminas vienais atvejais įvardijamas kaip motyvas, kitais – kaip tikslas.

4. nusikalstamos veikos stadiją.

Teismas nustato ar tai buvo tik rengimasis padaryti nusikaltimą, ar pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, ar baigta nusikalstama veika. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra apibrėžiamas LR baudžiamojo kodekso 21 straipsnyje: “rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas”. Beje, labai svarbu yra tai, kad įstatymas nustato atsakomybę tik už rengimąsi padaryti sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, pavyzdžiui, organizuota grupė rengėsi įvykdyti valstybės perversmą.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką išdėstytas LR baudžiamojo kodekso 22 straipsnyje: “pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių”.

Baigtos nusikalstamos veikos LR baudžiamasis kodeksas nepateikia, tačiau baudžiamosios teisės teorija baigta nusikalstama veika laiko tokią asmens veiką (veikimą ar neveikimą), kuri turi visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, numatytus baudžiamojo kodekso specialiosios dalies konkrečiam straipsnyje, pavyzdžiui, pagal LR baudžiamojo kodekso 154 straipsnį: paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pakirto pasitikėjimą juo.

5. kaltininko asmenybę.

Teismas pirmiausia į asmenis žiūri kaip į nusikalstamos veikos objektą, kuriam būtina paskirti bausmę už pavojingos veikos padarymą, vėliau nustato požymius pagal kuriuos veika įvertinama ir kvalifikuojama. Asmuo įvertinamas pagal socialinį asmenybės vaidmenį – pareigybė, profesija, veiklos pobūdis, pagal subjekto teisinę padėtį – pilietybė, teistumas, pagal fizines savybes – lytis, amžius. Svarbų vaidmenį vaidina kaltininko santykiai su nukentėjusiuoju – giminystės ryšiai, kiti santykiai (tarnybinis priklausomumas). Vertindamas kaltininko asmenybę tiek vienu, tiek kitu požiūriu teismas atsižvelgia ir į tai kaip kaltininkas elgėsi iki nusikalstamos veikos padarymo ir kaip elgiasi po jos padarymo.

6. asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį.

Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai kas padarė nusikalstamą veika: bendrininkų grupė, organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas. Be to, turi būti nustatoma kas nusikalstamoje veikoje yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas. Tačiau nebūtinai jie turi būti visi, pavyzdžiui, gali būti visi vykdytojai. Taigi bausmės skyrimui yra svarbu ar nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų, ar vieno asmens.

7. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra išdėstytos LR baudžiamojo kodekso atitinkamai 59 ir 60 straipsniuose. Kadangi jų yra labai daug tai aš neaptarsiu jų, be to tai nėra mano darbo pagrindinis uždavinys. Tačiau reikia paminėti, kad teismas, skirdamas bausmę, neturi
tokią atsakomybę lengvinančią ar sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1545 žodžiai iš 5069 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.