Svietimo organizacijų įvaizdžio formavimas
5 (100%) 1 vote

Svietimo organizacijų įvaizdžio formavimas

Švietimo organizacijų įvaizdžio formavimas

Dar palyginti neseniai įvaizdžio formavimo pastangos daugeliui švietimo organizacijų vadovų atrodė nebūtinos. Moksleiviai į bendrojo lavinimo mokyklas buvo paskirstomi rajoniniu principu, aukštosios mokyklos niekada nesiskundė norinčiųjų studijuoti trūkumu, ir gal tik daliai profesinių mokyklų iškildavo moksleivių kontingento sudarymo problemų, tačiau ir šiuos sunkumus joms padėdavo spręsti profesinio orientavimo kabinetai. Šiandien padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Moksleivių tėvams suteikta teisė, esant galimybei, pasirinkti norimą mokyklą, o moksleivio krepšelis tiesiogiai susiejo mokyklos finansavimą su moksleivių skaičiumi, tad mokykloms tapo svarbu pritraukti jų kuo daugiau. Dėl demografinių priežasčių mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, ši tendencija ateityje tik dar labiau stiprės. Aukštosios mokyklos taip pat suinteresuotos pakviesti studijuoti kuo daugiau ir kuo gabesnių jaunų žmonių; ypač svarbia paspirtimi nelengvai besiverčiančioms aukštosioms mokykloms tampa mokamos studijos, kurias vis dažniau renkasi dirbantys žmonės, besirūpinantys tolesniu savo asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu. Taigi teigiamo švietimo organizacijos įvaizdžio formavimas tampa vis svarbesne sėkmingo švietimo organizacijos gyvavimo sąlyga.

Cutlip, Centre ir Bromo (2000) nurodo, kad teigiamą organizacijos įvaizdį visuomenėje formuoti padeda:

1. Viešoji informacija. Tai informacija apie savo veiklą, kurią švietimo organizacija pateikia plačiajai visuomenei. Viešosios informacijos pavyzdžiais galėtų būti viešos vadovų kalbos, spaudos konferencijos, „atvirų durų“ dienos, interviu žiniasklaidai, viešai platinami mokykliniai laikraščiai, metraščiai ar kiti spaudiniai, interneto svetainėse talpinama informacija ir kt. Tokio pobūdžio informacinė veikla padeda išsamiau supažindinti visuomenę su tuo, kas vyksta švietimo organizacijoje, viešai atsiskaityti už nuveiktus darbus, taip pat pasitarnauja kaip pirminis informacijos šaltinis žiniasklaidos priemonėms.

2. Reklama — tai kryptingai pateikiama pozityvi informacija apie organizaciją, skirta išlaikyti esamus ir pritraukti potencialius švietimo vartotojus. Švietimo organizacijos reklamuoja savo veiklą, talpindamos reklaminius straipsnius arba skelbimus žiniasklaidos priemonėse, organizuodamos reklamines akcijas, spausdindamos ir platindamos plakatus, bukletus, kalendorius, emblemas, ženklelius ir t. t. Viešosios informacijos pateikimas paprastai nereikalauja didesnių finansinių sąnaudų – tam pakanka skirti dalį vadovaujančio personalo laiko bei jėgų, o reklama — nepigiai kainuojantis malonumas. Žinoma, valstybinių ir savivaldybių mokyklų galimybės pakankamai ribotos. Norint išleisti kokybišką reklaminį leidinį, sunku išsiversti be rėmėjų pagalbos. Aukštųjų mokyklų padėtis kiek geresnė, nes tam jos gali skirti dalį pačių užsidirbtų lėšų, tačiau net ir joms sunku konkuruoti su privačiomis švietimo organizacijomis, kurioms reklama yra gyvybiškai svarbi ir kurios gali laisviau tam naudoti savo finansinius išteklius. Be abejo, labiausiai pageidautina yra nemokama reklama. Švietimo organizacijos vadovas turėtų maksimaliai išnaudoti visas galimybes teigiamame kontekste paminėti savo organizaciją ir teikiamas paslaugas.

3. Visuomeninė veikla. Teigiamą švietimo organizacijos įvaizdį formuoti padeda ir jų vadovų visuomeninis aktyvumas. Dalis mokyklų vadovų aktyviai dalyvauja vietos bendruomenių veikloje: padeda organizuoti šventes, koncertus ir kitus visuomenei skitus renginius, yra įvairių draugijų bei kitų visuomeninių organizacijų nariai. Visuomenės reikmėms mokykla gali leisti panaudoti savo patalpas — sporto ar aktų salę, valgyklą, bib1ioteką ir kt. Visuomeniniais pagrindais mokyklų vadovai talkina vietos švietimo padaliniams bei švietimo ir mokslo ministerijai, dalyvaudami įvairiose darbo grupėse, komitetuose bei komisijose, padėdami įgyvendinti naujas švietimo iniciatyvas ar projektus. Visa tai taip pat padeda formuoti gerą nuomonę apie jų atstovaujamą organizaciją tiek tarp švietimo profesionalų, tiek ir plačiosios visuomenės sluoksniuose.4. Lobizmas. Lobizmas — tai kryptingas poveikis valdžiai, siekiant daryti įtaką jos priimamiems sprendimams. Į lobizmą visuomenė žiuri nevienareikšmiškai. Daliai visuomenė atrodo, kad, siekdami švietimo organizacijai palankių sprendimų, vadovai nepagrįstai naudojasi turima įtaka bei galiomis ir kartu sudaro savo organizacijai palankesnes sąlygas nei kitoms organizacijoms. Tačiau jei mokyklos vadovas sugeba įtikinti vietos valdžią skirti lėšų mokyklos kapitaliniam remontui, o universiteto rektorius išgauna iš vyriausybės pažadą atnaujinti biblioteką, sunku būtų jiems dėl tokios veiklos priekaištauti. Juk antraip tie ištekliai būtų panaudoti ne švietimo, bet kitiems tikslams. Šiuo atveju gaunama ne tik materialinė nauda — vadovai pademonstruoja aplinkiniams sugebėjimus efektyviai rūpintis savo organizacijos interesais, o tai taip pat sustiprina organizacijos prestižą aplinkinių akyse.

5. Santykiai su rėmėjais. Net ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse švietimo organizacijos ieško rėmėjų, galinčių joms padėti. Surasti rėmėjus nėra lengva: pramonės ir prekybos organizacijos ne visada įžvelgia tokio
rėmimo naudą sau; individualūs rėmėjai abejoja, ar tinkamai bus panaudotos gautos lėšos, arba iš principo laikosi nuomonės, kad valstybines švietimo įstaigas turi visiškai išlaikyti valstybė ir jokios papildomos paramos joms nereikia. Kita vertus, jei pavyksta gauti rėmėjų paramą, solidžios firmos arba visuomenėje žinomo individualaus rėmėjo vardas neabejotinai sustiprina švietimo organizacijos prestižą.

Kaip įvairios interesų grupės galėtų prisidėti prie teigiamo švietimo organizacijos įvaizdžio formavimo? Šia tema rašantys autoriai paprastai pažymi, jog bendrojo lavinimo mokyklos ir aukštosios mokyklos turi kiek skirtingas interesų grupes – skiriasi ir jų atliekami vaidmenys. Formuojant teigiamą mokyklos įvaizdį, svarbų vaidmenį atlieka šios interesų grupės:

• Tėvai. Moksleivių tėvai paprastai atstovauja skirtingoms socialinėms bei profesinėms grupėms, todėl jų nuomonė apie mokyklą lengvai pasiekia pačius įvairiausius visuomenės sluoksnius. Mokykloje veikianti stipri tėvų organizacija, aktyviai dalyvaujanti jos gyvenime ir palaikanti gerus santykius su mokyklos vadovybe, – svarbus teigiamos informacijos apie mokyklą sklaidos garantas.

• Mokyklos personalas. Tai, kokį įspūdį lankytojams sudaro mokyklos personalas (ne tik pedagoginis, bet ir administracinis, ūkinis ir kt.), kaip jis atrodo, elgiasi ir kaip bendrauja su aplinkiniais, kaip vertina savo darbovietę ir ką apie ją pasakoja kitiems, taip pat stipriai veikia mokyklos įvaizdžio formavimą.

• Mokiniai. Atliktų tyrimų duomenimis, tėvai dažniausiai tiki tuo. Ką jiems apie mokyklą pasakoja jų vaikai. Vėliau ši informacija perduodama ir draugams bei pažįstamiems. Taigi vadovai turėtų būti suinteresuoti teigiamos moksleivių nuomonės apie savo mokyklą formavimu ir skatinti pedagoginį personalą kryptingai dirbti šia linkme.

• Pramonės ir verslo atstovų santykiai su mokykla yra įvairialypiai. Darbdaviai apie mokyklą sprendžia pagal ateinančius pas juos dirbti buvusius mokyklos auklėtinius. Rėmėjams vienoks ar kitoks įvaizdis formuojasi pagal tai, kiek vertinama ir kaip panaudojama jų parama. Tiekėjams svarbus švietimo organizacijos kaip patikimos partnerės įvaizdis: ar skaidriai organizuojami konkursai, ar laikomasi prisiimtų įsipareigojimų, ar laiku atsiskaitoma už prekes bei paslaugas.

• Specifinių interesų turinčios visuomenės grupės. Jų spektras gali būti labai įvairus. Tai visuomeninės sporto, meno, kultūros organizacijos, siekiančios, kad tos veiklos sritys, kurioms jos atstovauja, rastų deramą vietą mokykloje. Tai taip pat įvairios veteranų, jaunimo, sveikuolių, patriotinės, filantropinės ir kt. Organizacijos, norinčios, kad mokykla savo veikloje remtųsi jų propaguojamais idealais. Vadovui ne visada lengva patenkinti visų tokio pobūdžio grupių pageidavimus. Kartais jų interesai konfliktuoja tarpusavyje arba neatitinka bendrosios mokyklos misijos. Jei sėkmingai pavyksta suderinti šiuos interesus, galima užkariauti visuomenės dalies, kuriai šios organizacijos atstovauja, simpatijas.

• Žiniasklaidos atstovai. Žiniasklaida – yra galinga visuomenės nuomonę formuojanti jėga. Deja, dažnai mokyklos vengia žiniasklaidos atstovų, manydamos ( ir ne be pagrindo), kad žurnalistus labiau domina ne ugdymo pasiekimai, bet mokyklų darbo trūkumai, skandalai ir konfliktai. Tam, kad bendravimas su visuomenės informavimo priemonėmis būtų konstruktyvus, reikėtų, užuot jų vengus, imti iniciatyvą į savo rankas. Mokykla turėtų užmegzti ir palaikyti gerus santykius su švietimo tema rašančiais žurnalistais bei laidų kūrėjais, operatyviai informuoti juos apie mokyklos laimėjimus ir diegiamas naujoves. Įvykus mokykloje visuomenės rezonansą sukėlusiam įvykiui, mokykla turėtų pateikti apie jį kuo išsamesnę informaciją tam, kad užkirstų kelią gandams ir neteisingoms interpretacijoms. Jei žiniasklaida taps mokyklos sąjungininke, bus nepalyginti lengviau formuoti palankų visuomenės požiūrį.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1296 žodžiai iš 4141 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.