Svino ipatumai
5 (100%) 1 vote

Svino ipatumai

SVINAS

Vytauto Didžiojo Universitetas Švinas ir jo junginiai Švinas ir jo junginai žinomi jau nuo seniausių laikų. Šio metalo fizikinės ir cheminės savybės yra gana priimtinos taikant jį pramonei ir buvo plačiai naudojamas pradžioje nežinant apie šio elemento toksines savybes. Senovėje iš šio metalo buvo gaminama įvairūs įrankiai, indai, papuošalai, vamzdžiai…. Šiuo metu naudojamas dažų, akumuliatorių, elektros laidų gamyboje taip pat labai plačiai taikomas kaip priešdetonacinė benzino priemonė. Šiuo metu jau yra žinomas švino toksinis poveikis ir bandoma išvengti apsinuodijimo švino junginiais, tačiau dėl plataus jo vartojimo pramonėje apsinuodijimo pavojus vis dar išlieka ypač tiems žmonėms kuriems tenka su juo daugiau kontaktuoti tai švino rūdos kasimas, lydymas, litavimas ir t.t… Taip pat susidarę įvairūs švino junginiai gali patekti į aplinką dujų pavidalu ar su dulkėmis, šiuo atveju yra pavojingas švinas, kuris išmetamas iš vidaus degimo variklių, taip pat gali patekti į vandenį arba švino junginiai nusėdę ant augalų patekti į maisto grandinę. Švinas beveik nedalyvauja gyvybiniuose procesuose ir gyvuose organizmuose sutinkamas retai ir labai mažais kiekiais, dažniausiai kaip pašalinis elementas patekęs į organizmą atsitiktinai. Švinas yra tipiškas sunkusis metalas atominis skaičius – 82, atominė masė 207,2, tankis 11,34g/cm 3 gamtoje sutinkami keturi izotopai dažnesni 207 ir 208, retesni 206 ir 204 masės. Švino valentingumas yra +2, rečiau +4, bet. Šios savybės lemia metalo ir jo junginių oksidaciją, tirpumą ir paplitimą. Žmogų galinčių toksiškai pavekti švino junginių įvairovė priklauso nuo šio metalo polivalentiškumo t.y. sugebėjimo keisti savo valentingumą, silpno patvarumo palyginti su kitais IV A grupės elementais, taip pat nuo sugebėjimo formuoti keliapusius kovalentinius ryšius. Chemiškai aktyviausiai su kitais elementais švinas jungiasi tada, kai pH yra mažas, ypač su rūgštimis, sudarydamas jų druskas, pvz., sulfatą, nitratą, acetatą, laktatą it kt. Taip pat dėl polivalentingumo švinas organizme gali sudaryti ir kitus patvarius netirpius dar labiau toksiškus junginius. Kintant švino atomų išorinės orbitalės elektronų skaičiui ir valentingumui, gali susidaryti įvairių oksidų: PbO, PbO 2 , Pb 2 O 3 , Pb 3 O 4 , Taip pat dėl tokių savo savybių gali būti tam tikrose rūgštyse anijono arba katijono vietoje arba netgi gali būti skirtingų valentingumų viename junginyje (Pb 2 PbO 4 ). Organizme švinas su tarpiniais apykaitos produktais gali sudaryti tirpius cirkuliuojančius junginius – chloridą, chkloratą, acetatą, vienbazį fosfatą. Būdami tirpūs jie palengvina nuodo pasiskirstymą organizme. Taip pat dėl polivalentiškumo gali susidaryti ir netirpūs junginiai tibazis fosfatas (su nukleotidų fosfatais), sulfidas (su cistino ir cisteino siera), amfoteriniai hidroksidai, dėl kurių švinas kaupiasi audiniuose. Neorganinius junginius dažniau sudaro dvivalentis, organinius – keturvalentis švinas. Švino toksiškumas ir paplitimas labai priklauso ir nuo jo fizikinių savybių. Šias savybes nulemia tai, kad silpni metalo tarpmolekuliniai ryšiai, todėl jis yra minkštas lengvai lydosi 600 o C. Atskilusios molekulės lengvai patenka į orą, grynas švinas po truputį gali tirpti vandenyje ypač jei jo temperatūra yra aukštesnė, vandenyje gerai tirpsta kai kurios švino druskos acetatas, chloridas, taip pat gerai tirpsta rūgštyse. Dėl šių savybių švinas gali lengvai įsijungti į biologines terpes ir patekti į medžiagų apykaitos sistemą taip ją sutrikdydamas. Cheminiai švino junginiai, kurie sutinkami gamtoje arba naudojami pramonėje yra toksiški žmogui. Gamtoje labiausiai paplitęs švino sulfidas (PbS) ir švino sulfatas (PbSO 4 ), lydant švino sulfidą gaminamas metalinis švinas, švino sulfatas naudojamas kaip pagrindinis automobilių akumuliatorių elektrolitas. Susintetinti organiniai švino junginiai etilai, metilai, stearatai. Švino tetraetilas Pb(C 2 H 5 ) 4 , tetrametilas Pb(CH) 3 , ankščiau buvo naudojami kaip preišdetonacinė priemonė naudojama pagerinti degalų oktaninį skaičių, švino stearatas mažiau toksiškas naudojamas elektros kabelių gamyboje. Švino druskos: acetatas Pb(CH 3 COO) 2 , oksalatas Pb(COO) 2 , laktatas gali susidaryti laikant pieno ar rūgštynių rųgšties turinčius produktus induose kurie padengti švino turinčia medžiaga, karbonatas PbCO 3 naudojama dažų gamyboje taip pat yra susintetinama ir daugiau švino druskų PbCl 2 , Pb(NO 3 ) 2 …. Švino oksidai naudojami gaminant stiklą, emalę, naudojami akumuliatorių gamyboje, degtukų pramonėje, kermikos gamyboje ir kt.. Patekimas Švinas į žmogaus organizmą gali patekti pro kvėpavimo takų gleivinę, plaučių kvėpuojamąjį paviršių, skrandžio ir žarnų gleivinę, retai pro odą, atskirais atvejais – tiesiai į kraują. Per parą į žmogaus organizmą vidutiniškai patenka 3,94 mg švino. Tokį kiekį jis sugeba išskirti be patologinių pasekmių. Leistina higieninė dozė apie 2mg. Toksiškumo slenkstinė dozė kraujyje yra 0,8 µg/ml. Pro kvėpavimo takų gleivinę rezorbuojamos stambesnės tirpių švino chlorido, acetato ir tetraetilo junginių dalelės. Stambesnės netirpios dalelŠvinas – vienas toksiškiausių mūsų aplinkos metalų. Pakliuvęs į žmogaus organizmą jis savaime nepasišalina, o nusėda įvairiuose žmogaus organuose. Žmogui sutrinka nervų sistema, virškinimas, atsiranda nuolatinis nuovargis, pradeda kamuoti nemiga, nuslenka plaukai. Lietuvos dirvožemiai užteršti švinu bene labiausiai ES. (Delfi straipsnio ištrauka).

Šiuo metu Jūs matote 87% šio straipsnio.
Matomi 816 žodžiai iš 935 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.