Tarptautinė darbo jėgos migracija
5 (100%) 1 vote

Tarptautinė darbo jėgos migracija

Japonijos ekonomika

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETO

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

Tarptautinio verslo ekonomikos

referatas

„Tarptautinė darbo jėgos migracija“

Parengė: S. Vaičiulaitis, TL-3 gr.

Priėmė: doc. dr. A. K. Vyskupaitis

Vilnius 2006

Turinys

1.Tarptauinė darbo jėgos migracija……………………………………………………………..3

2.Tarptautinės darbo jėgos imigracijos ir emigracijos politikos vykdymo ypatumai………………………………………………………………………………………………………………6

3.Migracijos poveikis darbo rinkai……………………………………………………………….8

4.“Vidutinių pajamų” migracijos paradoksai………………………………………………11

5.5.Migracijos įtaka viešiesiems finansams…………………………………………………14

5.1.5.1.Migracijos įtaka “išleidžiančios” šalies viešiesiems finansams…14

5.2.5.2.Migracijos įtaka “priimančios” šalies viešiesiems finansams……15

6.6.Išoriniai praradimai ir nauda……………………………………………………………….15

7.7.Migracijos neigiamų padarinių išvengimo būdai……………………………………16

Išvados…………………………………………………………………………………………………….17

1.Tarptauinė darbo jėgos migracija

Iš visų tarptautinių gamybinių veiksnių judėjimų jautriausias yra darbo judėjimas. Rizikuoja patys migrantai, be to, jie sukelia ekonominį ir psichologinį diskomfortą šalies, į kuria imigravo, gyventojams (net jeigu pastarieji taip pat yra imigrantai).

Patiems emigrantams iškyla nemažai pavojų, bet vidutiniškai gaunama nauda taip pat didelė. Emigrantas gali susirgti arba nesurasti didesnių pajamų šaltinio. Daug emigravusiųjų grįžta nusivylę. Tačiau dažniausiai jie nemažai išlošia – tai matyti ir iš tokių detalių, jog vis dėl to nemažai žmonių ryžtasi tokiai rizikai. Kai kuriais atvejais didelis laimėjimas yra politinė ir fizinė laisvė, kitais gi – ekonominė nauda. Daktarai, inžinieriai ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai iš šalių su žemesniais uždarbiais (tokių kaip Indija, Pakistanas ar Lietuva) kelis kartus padidina savo įplaukas emigravę į tokias šalis, kaip Šiaurės Amerika, Australija, Didžioji Britanija ar Persijos įlanką. Meksikietis amatininkas Teksase ar Kalifornijoje uždirba pakankamai, kad galėtų anksti išeiti į pensiją ir gyvendamas savo patogiuose namuose Meksikoje finansiškai remti savo vaikus. “Kviestiniai darbuotojai” iš Turkijos Vokietijoje taip pat užsitikrina patogų gyvenimą ir žymų kiekybinį įplaukų padidėjimą. Jei to nebūtų, jie nesiektų migruoti nei pastoviam gyvenimui, nei laikinai.

Vis dėlto politikai dažniausiai į migraciją žiūri kaip į “karštą bulvę”, ir jos vengia. 1986 m. JAV priimtas Imigracijos Reformų ir Kontrolės Aktas yra viena tų išimčių, kurios patvirtina taisyklę. Šis aktas (seniau žinomas kaip Simpson – Mazzoli bilis) buvo ne kartą svarstomas JAV Kongrese, kol galų gale su tam tikromis išlygomis priimtas.

Tokias karštas diskusijas ir pasipriešinimą migracija sukelia dėl keleto priežasčių:

1. Tiek šalies, į kuria imigruojama, tiek šalies, iš kurios emigruojama gyventojai patiria ekonominius nuostolius. Todėl emigracija nėra skatinama netgi tokiose šalyse, kaip Meksika.

2. Šalyje, į kurią imigruojama egzistuoja tam tikras etninių priešiškumų pagrįstas nusistatymas.

3. Tam tikrų ekonominių sluoksnių pagrįsta ekonominė baimė, jog imigrantai sudarys papildomą konkurenciją. Jeigu imigrantų konkurencija staigiai didėja, gresia vietinių gyventojų nepasitenkinimas ir net agresija.

4. Bet kurioje politinėje arenoje migrantų yra mažuma, imigrantų interesų gynimas garantuoja viso labo keletą papildomų balsų. Šalyje, iš kurios migruojama, potencialūs emigrantai, šnekėdami apie savo teisę išvykti parodo, jog jie nebeketina dalyvauti šalies politikoje. Dauguma nelinkusi geranoriškai suteikti visišką laisvę, ypatingai, jeigu yra pažeidžiama šalies savigarba.

Todėl populiarumo siekiantys politikai niekada nepalaikys laisvos migracijos idėjos, į jų pusę stoja tik darbdavių lobizuoti politikai ir atstovaujantys įvairioms Bažnyčioms.

Toliau bus aptarta, kaip visos šios oponuojančios jėgos pasiekia balansą, kokią visuminę ekonominę naudą patiria šalis ir tauta ir kaip jos susidoroja su neekonominėmis migracijos pasekmėmis.

Tarptautinį darbo jėgos judėjimą arbą migraciją veikia daugybė priežasčių. Tarp migracijos priežasčių dažniausiai nurodomos ekonominės, politinės, ideologinės, rasinės, etninės ir kitos. Didžiausią reikšmę darbo jėgos migracijai turi ekonominiai motyvai. Darbo jėgos migracijos priežastys skirstomos į dvi dalis:

Makrolygio migracijos veiksniai – tai tam tikros objektyvios sąlygos, kuriose gyvena ir dirba žmogus, tai ir formuoja migracijos aplinką. Svarbiausi ekonominiai migracijos veiksniai:

1 Nevienodi šalių
ekonominio išsivystymo lygiai;

2 Šalių gyvenimo lygio skirtumai;

3 Darbo užmokesčio (pajamų) dydžio skirtumai;

4 Užimtumo ir nedarbo lygiai šalyse;

5 Valstybės ir vietinės valdžios verslo sąlygų, mokesčių politika ir t.t.

Mikrolygio migracijos veiksniai – tai subjektyvios sąlygos, žmonių individualūs motyvai, lemiantys migracijos pasirinkimą. Svarbiausi mikrolygio ekonominiai veiksniai yra šie:

1 amžius;

2 išsilavinimo lygis;

3 šeimyninė padėtis;

4 migracijos atstumai;

5 kalbos barjeras;

6 žinios apie šalį.

Neigiamas imigracijos poveikis:

3 Neigiamas poveikis darbo rinkoms. Darbo jėga iš silpnai išsivysčiusių šalių žymiai pigesnė negu iš ekonomiškai išsivysčiusių šalių. Todėl galimas darbo jėgos kainos mažėjimas ir nedarbo išaugimas.

4 Priimančių valstybių piliečiai jaučia imigracijos pasekmes savo gaunamoms pajamoms. Darbuotojai migrantai pasiryžę dirbti už mažesnį atlyginimą kvalifikuotą darbą, o tai išstumia vietinę darbo jėgą iš kai kurių regionų ar pramonės šakų.

5 Gyvenimo kokybės standartų blogėjimas. Galimi socialiniai ar etniniai konfliktai tarp atvykėlių ir vietinių gyventojų.

Teigiamos imigracijos pasekmės paprastai juntamos globaliniu mastu. Ir būtų šios:

4 Vietinių gyventojų skaičius išsivysčiusiose pasaulio valstybėse nebedidėja. Mažėja jaunų darbuotojų, galinčių užimti laisvas darbo vietas kitose šalyse, o tai skatina imigraciją.

5 Žmogiškojo kapitalo padidėjimas. Dėl „proto nutekėjimo“ problemos, neskiriant papildomų lėšų švietimui ar subsidijų specialistų rengimui, išsivysčiusiose šalyse galima prognozuoti suklestėjimą tam tikrų sektorių, kuriuose specialistų pasiūla nacionalinėje darbo rinkoje neatitinka paklausos.

6 Išsivysčiusios šalys apsirūpina pigia darbo jėga tose srityse, kuriose vietiniai darbuotojai atsisako dirbti arba kelia tokiam darbui per daug sąlygų.

7 Šalių pasienių gyventojai iš silpniau išsivysčiusių šalių aktyvi migracija sudaro palankesnes sąlygas konkurencijai pasienio regionuose.

Neigiami emigracijos aspektai:

1 “Protų nutekėjimo“ problema.

2 Sumažėjęs gamybos veiksnių panaudojimas. Santykinai didesnė kvalifikuoto darbo jėgos emigracija gali pažeisti nusistovėjusį darbo organizavimą, todėl nekvalifikuotų asmenų nedarbas augs, kartu mažės bendrojo vidaus produkto gamybos apimtys, atsiras įtampa nekvalifikuotos darbo jėgos rinkoje.

3 Namų ūkių išlaidų ir santaupų sumažėjimas.

4 Gamybos apimties ir pajamų vienam gyventojui sumažėjimas. Gali pritrūkti kvalifikuotų darbuotojų, o kvalifikacijos kėlimas ir mokymas ilgai trunka ir yra brangus.

5 Vidutinio darbo jėgos kvalifikacijos lygio šalyje sumažėjimas (išvykus aukštos kvalifikacijos darbuotojams, į jų darbo vietas gali ateiti žemesnės kvalifikacijos žmonės).

2.Tarptautinės darbo jėgos imigracijos ir emigracijos politikos vykdymo ypatumai

Išryškėjus intensyvesnei tarptautinei darbo jėgos migracijai, valstybėse pradėjo formuotis valstybiniai valdymo metodai migracijos srautams reguliuoti. Iškilusios problemos dėl darbo jėgos migracijos privertė jas sukurti plačią sistemą priemonių, kurių dėka būtų galima reguliuoti šį procesą. Kiekviena valstybė, besirūpinanti savo ekonomika ir stengdamasi reglamentuoti darbo jėgos migraciją, pasirenka tam tikrą migracijos politiką.

Normatyvinė ir teisinė bazė, garantuojanti darbo jėgos migracijos reguliavimą, susideda iš kiekvienos valstybės konstitucijos straipsnių, nacionalinių teisės aktų, dvišalių ir daugiašalių tarptautinių susitarimų. Kai kuriose šalyse ją papildo specialios migracijos programos.

Migracijos politika susideda iš imigracinės ir emigracinės politikos. Dauguma migrantus priimančių šalių vadovaujasi principu , kad nesudaryti kliūčių įvažiavimui į šalį tokių kategorijų darbininkams, kurie jai yra reikalingi, ir riboti įvažiavimą tų, kurie šios šalies darbo rinkai yra nereikalingi. Pageidaujamų imigrantų paklausa gerokai skiriasi tarp įvairių skirtingo ekonominio išsivystymo lygio šalių, esančių atskiruose kontinentuose bei jų regionuose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1197 žodžiai iš 3951 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.