Tarptautine darbo jegos migracija
5 (100%) 1 vote

Tarptautine darbo jegos migracija

Turinys

Įvadas 2

1. Tarptautinė darbo jėgos migracija 3

1.1 Tarptautinės darbo jėgos migracijos samprata ir pagrindinės priežastys 3

1.2 Šiuolaikinė globali ir regioninė darbo jėgos migracija 6

1.3 Tarptautinės darbo jėgos migracijos srautų pasiskirstymas 6

2. Darbo jėgos migracija Europos Sąjungoje ir Lietuvoje 8

2.1 Laisvas asmenų judėjimas ES 8

2.2 Darbo jėgos migracija Lietuvoje 9

Išvados 11

Literatūros šaltiniai 12

Įvadas

Tarptautinė darbo jėgos migracija yra labai svarbus ir neišvengiamas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus dėl tam tikrų ekonominių, psichologinių, kultūrinių ar kitokių priežasčių gali pasiryžti migruoti, todėl darbo jėgos migracijos tema nuolat išlieka aktuali. Beveik visos Europos ir kitų žemynų valstybės susiduria su darbo jėgos migracija, kurią skatina ar stabdo įvairūs veiksniai. Tiek anksčiau, tiek ir dabar tam įtakos turi šalių politiniai nesutarimai, terorizmo grėsmė, netolygus gyventojų pasiskirstymas, skirtingas valstybių išsivystymo lygis, taip pat įvairūs tarpvalstybiniai susitarimai, o šiuo metu ir Europos Sąjungos plėtra, bei kitos priežastys. Taigi, kiekvienai valstybei darbo jėgos migracijos problema nuolat išlieka aktuali ir todėl svarbu sekti ir reguliuoti migracijos srautus, nes jie turi ne tik priežastis, bet ir pasekmes valstybių politiniam, ekonominiam, kultūriniam, socialiniam gyvenimui. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl ši tema yra svarbi ir plačiai nagrinėjama, todėl ir mes šiame darbe aptarsime ją.

Tarptautinė darbo jėgos migracija teoriniu ir praktiniu požiūriu yra gan plačiai nagrinėjama, tačiau įvairių ekonominių mokyklų požiūriai kartais išsiskiria.

Darbo tikslas: supažindinti su tarptautine darbo jėgos migracija

Darbo uždaviniai:

• atskleisti tarptautinės darbo jėgos migracijos sampratą,

• aptarti šiuolaikinės darbo jėgos migracijos srautus bei pasireiškimo formas

• apibūdinti tarptautinės darbo jėgos migracijos tendencijas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Rašydama šį darbą rėmiausi skirtingų Lietuvos ir užsienio autorių literatūra bei mokslo darbais darbo jėgos migracijos tema, taip pat statistine medžiaga bei informacija, pateikta internete.

1. Tarptautinė darbo jėgos migracija

Vienas iš veiksnių, įtakojančių rinkos lankstumą, yra geografinis darbo jėgos mobilumas. Teoriniu požiūriu tarptautinė darbo jėgos migracija yra racionalaus žmogaus pasirinkimo rezultatas, šį pasirinkimą įtakoja kiekvieno žmogaus vertybių sistema. Taigi, tarptautinė darbo jėgos migracija gali būti apibūdinama, kaip darbingų žmonių persikėlimas iš vienų valstybių į kitas dėl tam tikrų ekonominių ir kitokių priežasčių.

Viena iš aplinkybių, kai pasireiškia darbo jėgos migracija yra tada, kai visuomenėje egzistuoja tam tikra socialinė situacija, kurioje žmonių poreikiai yra patenkinami bent jau minimaliai. Jei žmonių minimalūs poreikiai nėra patenkinami, jie migruoja ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, geresnio darbo ar išsilavinimo.

1.1 Tarptautinės darbo jėgos migracijos samprata ir pagrindinės priežastys

Iš visų tarptautinių gamybinių veiksnių judėjimų jautriausias yra darbo judėjimas. Rizikuoja patys migrantai, be to, jie sukelia ekonominį ir psichologinį diskomfortą šalies, į kuria imigravo, gyventojams (net jeigu pastarieji taip pat yra imigrantai).

Patiems emigrantams iškyla nemažai pavojų, bet vidutiniškai gaunama nauda taip pat didelė. Emigrantas gali susirgti arba nesurasti didesnių pajamų šaltinio. Daug emigravusiųjų grįžta nusivylę. Tačiau dažniausiai jie nemažai išlošia – tai matyti ir iš tokių detalių, jog vis dėl to nemažai žmonių ryžtasi tokiai rizikai. Kai kuriais atvejais didelis laimėjimas yra politinė ir fizinė laisvė, kitais gi – ekonominė nauda. Daktarai, inžinieriai ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai iš šalių su žemesniais uždarbiais (tokių kaip Indija, Pakistanas ar Lietuva) kelis kartus padidina savo įplaukas emigravę į tokias šalis, kaip Šiaurės Amerika, Australija, Didžioji Britanija ar Persijos įlanką. Meksikietis amatininkas Teksase ar Kalifornijoje uždirba pakankamai, kad galėtų anksti išeiti į pensiją ir gyvendamas savo patogiuose namuose Meksikoje finansiškai remti savo vaikus. “Kviestiniai darbuotojai” iš Turkijos Vokietijoje taip pat užsitikrina patogų gyvenimą ir žymų kiekybinį įplaukų padidėjimą. Jei to nebūtų, jie nesiektų migruoti nei pastoviam gyvenimui, nei laikinai.

Vis dėlto politikai dažniausiai į migraciją žiūri kaip į “karštą bulvę”, ir jos vengia. 1986 m. JAV priimtas Imigracijos Reformų ir Kontrolės Aktas yra viena tų išimčių, kurios patvirtina taisyklę. Šis aktas (seniau žinomas kaip Simpson – Mazzoli bilis) buvo ne kartą svarstomas JAV Kongrese, kol galų gale su tam tikromis išlygomis priimtas.

Tokias karštas diskusijas ir pasipriešinimą migracija sukelia dėl keleto priežasčių:

1. Tiek šalies, į kuria imigruojama, tiek šalies, iš kurios emigruojama gyventojai patiria ekonominius nuostolius. Todėl emigracija nėra skatinama netgi tokiose šalyse, kaip Meksika.

2. Šalyje, į kurią imigruojama egzistuoja tam tikras etninių priešiškumų pagrįstas nusistatymas.

3. Tam tikrų ekonominių sluoksnių pagrįsta ekonominė baimė,
jog imigrantai sudarys papildomą konkurenciją. Jeigu imigrantų konkurencija staigiai didėja, gresia vietinių gyventojų nepasitenkinimas ir net agresija.

4. Bet kurioje politinėje arenoje migrantų yra mažuma, imigrantų interesų gynimas garantuoja viso labo keletą papildomų balsų. Šalyje, iš kurios migruojama, potencialūs emigrantai, šnekėdami apie savo teisę išvykti parodo, jog jie nebeketina dalyvauti šalies politikoje. Dauguma nelinkusi geranoriškai suteikti visišką laisvę, ypatingai, jeigu yra pažeidžiama šalies savigarba.

Todėl populiarumo siekiantys politikai niekada nepalaikys laisvos migracijos idėjos, į jų pusę stoja tik darbdavių lobizuoti politikai ir atstovaujantys įvairioms Bažnyčioms.

Toliau bus aptarta, kaip visos šios oponuojančios jėgos pasiekia balansą, kokią visuminę ekonominę naudą patiria šalis ir tauta ir kaip jos susidoroja su neekonominėmis migracijos pasekmėmis.

Tarptautinį darbo jėgos judėjimą arbą migraciją veikia daugybė priežasčių. Tarp migracijos priežasčių dažniausiai nurodomos ekonominės, politinės, ideologinės, rasinės, etninės ir kitos. Didžiausią reikšmę darbo jėgos migracijai turi ekonominiai motyvai. Darbo jėgos migracijos priežastys skirstomos į dvi dalis:

Makrolygio migracijos veiksniai – tai tam tikros objektyvios sąlygos, kuriose gyvena ir dirba žmogus, tai ir formuoja migracijos aplinką. Svarbiausi ekonominiai migracijos veiksniai:

1 Nevienodi šalių ekonominio išsivystymo lygiai;

2 Šalių gyvenimo lygio skirtumai;

3 Darbo užmokesčio (pajamų) dydžio skirtumai;

4 Užimtumo ir nedarbo lygiai šalyse;

5 Valstybės ir vietinės valdžios verslo sąlygų, mokesčių politika ir t.t.

Mikrolygio migracijos veiksniai – tai subjektyvios sąlygos, žmonių individualūs motyvai, lemiantys migracijos pasirinkimą. Svarbiausi mikrolygio ekonominiai veiksniai yra šie:

1 amžius;

2 išsilavinimo lygis;

3 šeimyninė padėtis;

4 migracijos atstumai;

5 kalbos barjeras;

6 žinios apie šalį.

Neigiamas imigracijos poveikis:

3 Neigiamas poveikis darbo rinkoms. Darbo jėga iš silpnai išsivysčiusių šalių žymiai pigesnė negu iš ekonomiškai išsivysčiusių šalių. Todėl galimas darbo jėgos kainos mažėjimas ir nedarbo išaugimas.

4 Priimančių valstybių piliečiai jaučia imigracijos pasekmes savo gaunamoms pajamoms. Darbuotojai migrantai pasiryžę dirbti už mažesnį atlyginimą kvalifikuotą darbą, o tai išstumia vietinę darbo jėgą iš kai kurių regionų ar pramonės šakų.

5 Gyvenimo kokybės standartų blogėjimas. Galimi socialiniai ar etniniai konfliktai tarp atvykėlių ir vietinių gyventojų.

Teigiamos imigracijos pasekmės paprastai juntamos globaliniu mastu. Ir būtų šios:

4 Vietinių gyventojų skaičius išsivysčiusiose pasaulio valstybėse nebedidėja. Mažėja jaunų darbuotojų, galinčių užimti laisvas darbo vietas kitose šalyse, o tai skatina imigraciją.

5 Žmogiškojo kapitalo padidėjimas. Dėl „proto nutekėjimo“ problemos, neskiriant papildomų lėšų švietimui ar subsidijų specialistų rengimui, išsivysčiusiose šalyse galima prognozuoti suklestėjimą tam tikrų sektorių, kuriuose specialistų pasiūla nacionalinėje darbo rinkoje neatitinka paklausos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1241 žodžiai iš 4017 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.