Tarptautinė darbo jėgos migracija: jos esmė, formos
ir ją sąlygojantys veiksniai
Rolandas Kripaitis
KTU Panevėžio institutas
Birutė Romikaitytė
Vytauto Didžiojo universitetas
Įvadas
Gyventojų migracija – žmonių judėjimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Gyventojų migracija turi įtakos daugeliui visuomenės gyvenimo socialinių ir ekonominių reiškinių. Migracija gali būti nuolatinė, kai naujoje vietoje įsikuriama visam laikui, ir laikina, arba sezoninė, kai įsikuriama laikinai. Gyventojų migracijos priežastys yra įvairios: ekonominės (vykstama ieškoti geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų), politinės, religinės, šeimyninės ir kitos. Migracijos apimtį parodo absoliutus migrantų skaičius, tenkantis valstybei, miestui ar regionui per tam tikrų laiką (mėnesį, metus).
Gyventojų migracija turėjo didelę įtaką žmo-nijos istorijai, tautų formavimuisi, žemių apgyveni-mui. Šis procesas visuomenėje vyko nuo seniausių laikų, truko tūkstantmečius, šimtmečius. Didelė išo-rinė gyventojų migracija prasidėjo po didžiųjų geo-grafinių atradimų; daug europiečių kėlėsi į Ameriką, vėliau į Australiją, Pietų Afriką. XX a. pr. (1900–1914 m.) iš Europos išvyko ~20 mln. gyventojų, 2 / 3 jų – į JAV. Didelė gyventojų migracija vyko I ir II pasaulinio karo bei pokario metais. Iš Azijos, Afrikos, Rytų ir Pietų Europos šalių žmonės migravo į JAV, Kanadą, Australiją, Vakarų ir Šiaurės Europą. 1869–1939 m. į Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravo > 400 000 Lietuvos gyventojų. 1990–2003 m. iš Lietuvos išvyko ~250 000 gyventojų. Atlikti tyrimai rodo, kad net devyni iš dešimties jaunų žmonių svarsto galimybę išvykti dirbti kitur, o 16% yra linkę išvykti visam laikui.
Sraipsnio tikslas – atskleisti dabartinės gyventojų migracijos esmę, priežastis, apimtis.
Sraipsnio objektas – migraciniai procesai Lietuvoje.
Tyrimo metodai: monografinis, analizės grafinio vaizdavimo ir kiti ekonominių reiškinių tyrimo metodai.
Straipsnio medžiaga
Pasak M. Lomonosovo, migracija tikrai nėra naujas reiškinys. Ji atsirado prieš šimtus metų, tačiau kelis šimtmečius valstybių organai jos nefiksavo, nes surinkti tikslius statistikos duomenis apie migraciją buvo gana sunku. Teoriškai ji aktyviau pradėta tirti XX a. 7-ajame dešimtmetyje, spartaus ekonomikos augimo sąlygomis.
Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė, socialinė ir ekonominė transformacija padarė esminį poveikį tarptautinės migracijos procesui. Nuolatinį gyventojų prieaugį dėl migracijos iš buvusios SSRS (vidutiniškai 6–8 tūkst. žm. per metus) pakeitė masinė emigracija. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant migracijos politikos liberalizavimą, ne tik išaugo migracijos mastas ir pasikeitė geografija, bet ir pakito jos tipai. Kaip rodo keletas tyrimų, šiuo metu dominuoja trumpalaikė migracija (iš esmės atliekanti tik ekonominę funkciją, o socialiniai saitai nenutraukiami), nepilnos šeimos migracija (tėvai be vaikų, vienas iš sutuoktinių), plečiasi vadinamoji nereguliari migracija tiek į Lietuvą, tiek ir iš jos; esama ir kraštutinių tokios migracijos formų – prekyba žmonėmis ir ypač moterimis (4).
Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatomos tarptautinių migrantų apimtys, yra nuolatinės gyvenamosios vietos (valstybės) keitimas ir atvykimo bei išvykimo trukmė. Tarptautinė gyventojų migracija apima tokias tarptautinių migrantų grupes:
• Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys mokytis į užsienį, ir užsieniečiai, priimti mokytis mokymo įstaigoje ar kelti kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje (su leidimais laikinai gyventi);
• Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys stažuotis į užsienį, ir užsieniečiai, kurie atvyksta stažuotis į Lietuvos Respubliką (su leidimais laikinai gyventi);
• Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys dirbti į užsienį, ir užsieniečiai, atvykstantys dirbti į Lietuvos Respubliką (su leidimais laikinai gyventi);
• Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys dirbti tarptautinėse organizacijose ir užsieniečiai, kurie atvyksta dirbti kaip tarptautinių
171
organizacijų darbuotojai (su leidimais laikinai gyventi);
• Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gyvenamąją vietą (valstybę) keičia turėdami teisę apsigyventi kitose valstybėse, nes Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tam tikras sutartis bei susitarimus su valstybėmis, į kurias asmenys išvyksta. Užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą, nes Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tam tikras sutartis ar susitarimus su valstybėmis, iš kurių atvyko užsieniečiai;
• Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gyvenamąją vietą (valstybę) keičia norėdami apsigyventi kitose valstybėse, ir užsieniečiai, kurie gyvenamąją vietą (valstybę) pakeitė norėdami apsigyventi Lietuvoje;
• Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gyvenamąją vietą (valstybę) keičia dėl šeiminių aplinkybių, ir užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą dėl šeiminių aplinkybių (su leidimais laikinai gyventi);