Tarptautinė prekyba ir jos investavimo teorijos
5 (100%) 1 vote

Tarptautinė prekyba ir jos investavimo teorijos

1.1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS samprata

Šalies tarptautiniai prekybiniai santykiai apima šias pagrindines sritis:

• prekybą prekėmis – prekių „srautas apima materialinių gėrybių importą ir eksportą, taip pat prekių tranzitą ir tranzitinę prekybą;

• paslaugų judėjimą – paslaugų srautas sujungia žmonių ir prekių transpor¬tavimą, draudimą, konsultacijas, patentus, licencijas ir kt.;

• kapitalo judėjimą – kapitalo srautas apima skolinimų ir įsipareigojimų užsienio atžvilgiu pasikeitimus (tiesioginės investicijos, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto sandoriai, kreditai ir kt.);

• mokėjimus – į mokėjimų srautą įeina visų minėtųjų operacijų atlikimas per

bankus, gaunant mokėjimus iš užsienio arba vykdant mokėjimus užsieniui.

Šio srauto pagrindas yra įvykę sandoriai (jei neatsižvelgiame į dovanas).

Suskirstymas į prekių, paslaugų, kapitalo ir mokėjimų srautus atsispindi mokėjimų balanso atitinkamose dalyse. Šalies mokėjimų balansas {balance of payments) parodo visas ekonomines transakcijas, Įvykdomas tarp šalies ir užsienio ekonominių subjektų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus, nors mokėjimų balansas gali būti apskaičiuojamas ir trumpesniam laikotarpiui, pvz., mėnesiui, ketvirčiui).

Šalies mokėjimų balansas aktyvų pusėje sujungia mokėjimus, kuriuos šalis gavo iš užsienio, o pasyvų pusėje – mokėjimus, kuriuos šalis sumokėjo užsieniui. Tačiau čia vartojama balanso sąvoka nėra tapati balanso sąvokai, taikomai įmonės lygmenyje. įmonės balansas sudaromas tam tikrai datai ir atspindi visą įmonės turtą bei visus įsipareigojimus; šalies mokėjimų balansas sudaromas tam tikro laikotarpio ir įvertina tik mokėjimų pasikeitimus. Mokėjimų balanso struktūra parodyta 1.1 pav.

Prekybos balanse {trade balance) atsispindi prekių eksportas ir importas. Fiziškai eksportas {merchandise exports) reiškia, kad dalį šalies vidaus produkto suvartoja užsieniečiai, o importas {merchandise imports) – kad dalį užsienio šalių nacionalinio produkto suvartoja šalies vidaus gyventojai. Akivaizdu, kad šiuo atveju tai reikš, kad dalis BVP „gabenama per sieną“.

Prekybos balanse prekių eksportas ir importas paprastai įvertinamas FOB (free on board) kainomis, t.y. kainomis, kurios atspindi eksportuojančios šalies prekės vertę, įskaitant krovimo į transporto priemonę kaštus. Pagal Šią metodiką sudaromas ir Lietuvos mokėjimų balansas. Kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje) prekių importas prekybos balanse įvertinamas CIF {cost, insurance, freight) kainomis, t.y. kainomis, kurios apima ir prekių transportavimo į importuojančią šalį bei draudimo kaštus.

Prekės gabenamos per sieną taip pat tranzito ir tranzitinės prekybos atvejais. Nors šnekamojoje kalboje šios sąvokos dažnai suprantamos kaip sinonimai, ekonominiu požiūriu jos nėra tapačios.

Tranzitas (transit) – tai betarpiškas prekių pervežimas iš užsienio per šalies vidaus teritoriją vėl į užsienį, neleidžiant prekei laisvai judėti šalies viduje. Tranzitas skirstomas į:

> aktyvų – kai prekių siuntėjas yra šalies viduje. Pavyzdžiui, Lietuvos firma perka prekes Lenkijoje ir parduoda Rusijoje, į Rusiją prekės gabenamos per Lietuvos teritoriją;

> pasyvų – kai prekių siuntėjas yra užsienyje. Pavyzdžiui, Lenkijos firma prekes parduoda Rusijoje, į Rusiją prekės gabenamos per Lietuvos teritoriją.

Tranzitinė prekyba reiškia, kad šalies (vidaus) verslininkas įsigyja užsienio prekių ir vėl jas parduoda užsienyje, tačiau fiziškai per šalies teritoriją prekės negabenamos. Kaip pavyzdį galima paminėti tranzitinę prekybą ginklais.

Aktyvų ir pasyvų tranzitą bei tranzitinę prekybą iliustruoja 1.2 pav.

1.2 pav. Tranzitas ir tranzitinė prekyba

Paslaugų balanse (services balance) atsispindi pajamos ir išlaidos, susijusios su keleivių ir krovinių gabenimu, kelionėmis ir kt. Pvz., Lietuvos atžvilgiu paslaugos eksportas bus, kai Lietuvos transporto firma veš prekes iš Lietuvos į užsienį, kai užsienio turistų grupė apsigyvens kokiame nors Lietuvos viešbutyje ir užsienį, kai užsienio turistų grupė apsigyvens kt.

Pajamų balanse (income balance) atsispindi pajamos ir išlaidos, susiję su turimų gamybos veiksnių – darbo, žemės, kapitalo — panaudojimu. Pvz., jeigu Lietuvos pilietis išvažiavo trumpam padirbėti į užsienį, arba turi nusipirkęs užsienio įmonės akcijų, ar laiko indėlį užsienio banke, tai jo gautas darbo užmokestis, dividendai ar palūkanos sudarys pajamų balanso aktyvą (kreditą). Analogiškai užsieniečių gautos Lietuvoje darbo ir kapitalo pajamos atsispindės

pajamų balanso pasyve (debete).

Einamųjų pervedimų balanso (current transfers balance) aktyvuose parodomi tie mokėjimai, kuriuos gavo šalis iš užsienio, o pasyvuose – mokėjimai, kuriuos mūsų šalis sumokėjo užsieniui. Šie mokėjimai yra transferiniai, t.y. vienpusiai mokėjimai, nesusiję su tarptautiniu prekių, paslaugų ar kapitalo judėjimu. Einamųjų pervedimų balanse atsispindi tiek privatūs vienpusiai mokėjimai -įmonių mokamos užsieniečiams pensijos, paveldimas turtas, dovanos ir kt, tiek valstybės mastu atliekami pervedimai – įnašai į įvairias tarptautines organizacijas, pagalba besivystančioms šalims, valstybės mokamos pensijos užsieniečiams, kompensacijos ir pan.

Kapitalo balansas (capital balance)
apima kapitalo eksportą ir kapitalo importą. Kapitalo eksportas vyksta, kai skolinimų ir įsipareigojimų saldo auga – tai reiškia, jog skolinimų užsieniui daugėja ir (arba) įsipareigojimų mažėja. Tai atitinka mokėjimų srautą į užsienį. Kapitalo importas vyksta, kai minėtas saldo mažėja. Kapitalo balanso ypatybė ta, kad kapitalo importas atsispindi aktyvų pusėje, nes šiuo atveju, kaip ir prekių bei paslaugų eksporto atveju, šalis gauna valiutą (mokėjimus).

Kapitalo balansas skirstomas į daugelį smulkesnių balansų. Ypač svarbus ilgalaikio kapitalo balansas, kuris apima tiesiogines investicijas, t.y. šalies įmonių dalyvavimą užsienio firmose, ir atvirkščiai (išsamesnį tiesioginių investicijų apibūdinimą rasite 1 sk. pabaigoje pateiktoje papildomoje medžiagoje), portfelines investicijas, t.y. užsienio vertybinių popierių įsigijimą, taip pat paskolas, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai. Paskolos, kurių trukmė trumpesnė nei vieneri metai, atsispindi trumpalaikio kapitalo balanse. Trumpalaikis kapitalo eksportas bus ir tuo atveju, kai komerciniai bankai gauna užsienio valiutą. Užsienio valiuta Šalies viduje nėra pripažinta visuotine mokėjimo priemone, ji traktuojama kaip reikalavimas (pretenzija) užsieniui. Galima sakyti, kad šiuo atveju tai tolygu reikalavimui turėti užsienio prekes. Ir priešingai, mokėjimai vidaus valiuta užsienio ekonominiams subjektams traktuojami kaip trumpalaikis kapitalo importas.

Oficialių tarptautinių atsargų balansas (valiutos balansas) {reserve assets balance) atspindi centrinio banko turimų valiutos atsargų pasikeitimus.

Analizuojant mokėjimų balansą, nagrinėjamos šio balanso sudedamosios dalys. Jei eksportas viršija importą, kalbama apie atitinkamo dalinio balanso perteklių, jei eksportas mažesnis už importą, – apie deficitą. Einamosios sąskaitos perteklius bus tuo atveju, jei aktyvai viršija pasyvus, o kapitalo balanso atveju – atvirkščiai. Nagrinėjant dalinių balansų saldo, svarbu atsižvelgti į ženklą. Aktyvus saldo yra tada, kai mokestinės įplaukos viršija išmokas (bus atvirkščiai, kai saldo pasyvus). Visi aktyvūs saldo turi pliuso ženklą, o visi pasyvūs saldo – minuso Ženklą. Kartais tai gali suklaidinti, nes spartesnis reikalavimų, palyginti su įsipa¬reigojimais, didėjimas (arba lėtesnis mažėjimas) bus pažymėtas balanse minuso ženklu. Tačiau tai pagrįsta – esant neto kapitalo eksportui, daugiau valiutos išteka iŠ šalies, nei į ją priteka. Perteklinis (deficitinis) einamosios sąskaitos balansas neišvengiamai sąlygoja deficitinio (perteklinio) kapitalo balanso susidarymą arba CB užsienio valiutos rezervų padidėjimą (sumažėjimą) (Rittenbruch, p. 98, 99). Dvigubo įrašo mokėjimų balanse principas Kiekviena transakcija mokėjimų balanse atspindima dvigubu įrašu – aktyvų ir pasyvų pusėse. Tai pailiustruosime prekių eksporto pavyzdžiu. Pats prekių eksportas atsispindės prekybos balanso aktyvų pusėje. Tačiau kur bus padarytas antrasis įrašas, priklausys nuo to, kaip šis eksportas finansuojamas:

• jeigu užsienio importuotojui mokėjimo terminas atidedamas, tai reiškia, kad eksportuotojas kredituoja importuotoją. Šis kreditas atsispindės kapitalo balanso pasyvų pusėje, kaip kapitalo eksportas;

• užsienio importuotojas sumoka savo valiuta. Eksportuotojas pasilieka šią valiutą arba iškeičia į vidaus valiutą savo komerciniame banke. Bet kuriuo atveju importuotojas sumokėjo, privačiai jis nebėra skolingas ekspor¬tuotojui. Tačiau užsienio valiuta – tai reikalavimai užsienio atžvilgiu, ją galima traktuoti kaip teisių į užsienio prekes turėjimą. Šiuo atveju tai irgi bus įrašyta į balansą kaip trumpalaikis kapitalo eksportas;

• komercinis bankas, gavęs valiutą iš eksportuotojo, parduoda ją centriniam bankui. Šiuo atveju antrasis prekių eksportą atspindintis balanso įrašas bus CB valiutos rezervų padidėjimas;

• už eksportuotas prekes buvo sumokėta importo prekėmis. Tai atsispindės

balanse kaip prekių importas.

• kitas pavyzdys, susijęs su ilgalaikiu kapitalo eksportu, – perkamos užsienio įmonės akcijos. Tai atliekama per banką, kuriame klientas, perkantis užsienio akcijas, turi savo sąskaitą vidaus valiuta. Bankas nuperka klientui reikalingos va¬liutos, kurią jis turi sumokėti už nupirktas akcijas. Pats akcijų pirkimas atsispindės kapitalo balanso pasyvų pusėje kaip ilgalaikis kapitalo eksportas. Kur bus pada¬rytas antrasis įrašas, priklausys nuo to, iš ko komercinis bankas nupirko valiutą:

• jeigu komerciniam bankui šią valiutą pardavė užsienietis, tai bankas dabar turi įsipareigojimų užsieniui. Todėl įrašas balanse atsispindės kaip trumpalaikis kapitalo importas;

• jeigu komercinis bankas nupirko valiutą iš centrinio banko, tai įrašas balanse atsispindės kaip CB užsienio valiutos atsargų sumažėjimas.

Matome, kad dvejopo įrašo principas yra sudėtingas. Ne visais atvejais užtenka duomenų, įgalinančių tiksliai atspindėti balanse visus įrašus. Todėl neišvengiama klaidų ir neatitikimų. Visa tai apskaitoma mokėjimų balanse atskiru straipsniu – „Klaidos ir praleidimai“.

1.2 TARPTAUTINĖS PREKYBOS PRIEŽASTYS

Daugelyje vadovėlių tarptautinės prekybos priežastys nagrinėjamos, išskiriant:

• viso ūkio ir įmonės aspektus. Liaudies ūkio (makroekonominis) aspektas svarbus visų
tada, kai kal¬bama apie teisinės prekybos sutarties sudarymą. Tarpvalstybinės sutartys pasira¬šomos, siekiant liberalizuoti tarptautinę prekybą, skatinti šalių bendradarbiavimą. Lietuvos Respublikos pasirašytos tarpvalstybinės sutartys gali būti suskirstytos į dvi pagrindines grupes (www.urm.lt):

• laisvosios prekybos sutartys. Prekiaujant su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, taikomas abipusis palankiausias tarptautinės prekybos režimas (preferenciniai importo muitai – mažiausi arba nuliniai). Tokias sutartis Lietuva yra pasirašiusi su ES šalimis (nuo 1995.01.01), ELPA šalimis (nuo 1997.01.01), Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Turkijos Respublika, Ukraina, Vengrijos Respublika;

• Sutartys, numatančios didžiausio palankumo tarptautinėje prekyboje statusą. Prekiaujant su šalimis, kurioms galioja didžiausio palankumo prekyboje statusas, taikomi abipusiai konvenciniai importo muitai, kurie yra didesni už preferencinius. Lietuvos Respublika suteikia didžiausio palankumo prekyboje statusą šioms šalims – visoms PPO narėms (nuo 2001.05.31), Baltarusijos Respublikai, Kazachstano Respublikai, Kinijos Liaudies Respublikai, Rusijos Federacijai, Uzbekistano Respublikai, Vietnamo Socialistinei Respublikai.

Tačiau konkreti tarptautinė prekyba vyksta tarp įmonių. Taigi tarpvalstybinės sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekyba faktiškai vykdoma (jei nekreipsime dėmesio į buvusias Rytų bloko valstybes): rinkos sąlygomis įmonės sprendžia savarankiškai, ar dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Vadinasi, turi būti svarios mikroekonominės (t.y. įmonių lygyje) tarptautinės prekybos priežastys.

1.2.1. Importo motyvai

Kaip vieną iš importo motyvų galima nurodyti prekių ir gamybos veiksnių trūkumą šalyje:

• Gamybos veiksnių trūkumas

Neturėdamas vandens telkinių, negali gaudyti žuvies; Lietuvoje neauga nei kava, nei bananai, nes tam nepalankus klimatas. Šie pavyzdžiai rodo, jog gamybos veiksnių, prie kurių priskiriamas ir klimatas, trūkumas sąlygoja nepakankamą tam tikrų prekių gamybą. Tą patį galima pasakyti apie tam tikras naudingąsias varį, naftą ar uraną – kurios išgaunamos tik kai kuriose Šalyse. Taigi importas įgalina įsigyti prekes, kurių šalies viduje arba iš viso nėra, arba prekes, kurių gamybai šalis neturi reikalingų gamybos veiksnių.

81 proc. naftos atsargų yra besivystančiose šalyse, 11 proc. – Rytų Europoje; 85 proc. dujų atsargų sutelkta ne Vakarų industrinėse valstybėse, kaip ir 92 proc. alavo, 78 proc. Fosfatų atsargų ir t.t. Tai irgi paaiškina, kodėl kartais prekiaujama su šalimis, kurios politiniu požiūriu nebūtinai yra draugiškos šalys; čia dažnai siekiama komprmisų.

Svarbus gamybos veiksnys, kurio apimtys daugumoje šalių yra nepakan¬kamos -darbas.. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti prieštaringai, nes nedarbas -paplitęs reiškinys. Daugelyje besivystančių šalių nedarbas siekia 25 proc. ir daugiau (čia nurodomas tik oficialus nedarbo lygis, nors paslėptas nedarbas irgi labai žymus). Tačiau šios šalys kenčia dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Daugelio prekių gamyba greta atitinkamo aprūpinimo kapitalu reikalauja kvalifi¬kuoto profesinio išsilavinimo. Daugelyje šalių to labai trūksta. Nors neišsilavinu¬sios, nekvalifikuotos darbo jėgos yra perteklius, o akademikų dažnai irgi netrūks¬ta, bet trūksta konkrečių specialybių darbuotojų. Esamos mokymo ir perkvalifi¬kavimo sistemos neatitinka sparčiai augančių kiekybinių ir kokybinių poreikių. Reikalingą darbo jėgos potencialą nėra taip paprasta importuoti, kaip, tarkim, mašinas, ir besivystančioms šalims tai vienas pagrindinių vystymosi sunkumų.

• Prekių trūkumas

Trūkumo aspektas apima ir tas prekes, kurių šalies viduje gali būti pasiūlyta nepakankamai arba nepakankamos kokybės.

• Produktų (prekių) įvairovė

Importas vyksta ir tuomet, kai užsienyje egzistuoja produkto skirtumai. Čia geras pavyzdys – automobilių sektorius. Lietuvoje nėra įmonių, gaminančių auto¬mobilius, tačiau daugelyje šalių, kur tokios įmonės veikia, parduodami ir impor¬tuoti automobiliai, pvz., prancūziški automobiliai importuojami į Vokietiją ir atvirkščiai. Taip pat mada, kosmetika ir elektronika, daugybė plataus vartojimo prekių – tai sritys, kur produktų skirtumai skatina importą. Žinoma, analogiški argumentai tinka ir aiškinant užsienio paklausos šalies viduje gaminamoms eksportuojamoms prekėms motyvus.

Prekių šalies viduje trūkumas gali būti tiek ilgalaikis (pvz., kava), tiek trumpalaikis (blogas derlius, tiekėjų streikas). Jį gali sąlygoti:

• gamybos techninės priežastys, pvz., siekiant saugoti aplinką;

• tam tikros prekės gamyba šalyje gali būti uždrausta (paprastai tada ir šios prekės importas ribojamas);

• gamyba šalyje negalima dėl patentinių teisinių priežasčių.

Kitas importo motyvas yra kaštų ir kainų skirtumai:

• Veiksnių proporcijų teorema

Jeigu tam tikrų prekių kokybė šalies viduje yra tokia pati kaip užsienyje, vadinasi prekių trūkumas negali būti importo motyvas. Importo motyvas gali būti užsienio gamintojų_kaštų ir kainų pranašumai; lygiai kaip ir vidaus gamintojų kaštų pranašumai skatina
eksportą. Šie pranašumai gali būti žaliavų, pusfabrikačių ar gatavų produktų gamyboje.

Prekių gamyboje naudojamų gamybos veiksnių kaštai priklauso nuo to:

a) kiek tų veiksnių šalis turi, t.y. ar tų veiksnių yra šalyje pakankamai, ar jų turima nedaug;

b) kokios jie kokybės.

Tai vienodai galioja tiek žemės plotams, žaliavoms, klimato sąlygoms, tiek ir darbui bei kapitalui. Skirtinga kokybė atsispindi skirtingame gamybos veiksnių našume, t.y. gamybos rezultato ir gamybos veiksnių panaudojimo santykyje. Šalyje, kur mažai darbo jėgos, ji bus brangesnė nei šalyje, kur yra darbo jėgos perteklius. Jei tam tikros prekės gamyba labai imli darbui, tai, žinoma, pranašumą turės ta šalis, kur žemesni atlyginimai. Tai paaiškina ir kai kurių prekių, siūlomų Azijos ar Japonijos gamintojų, kainų pranašumus.

Apibendrinant galima sakyti, kad:

> tos šalys, kurios žaliavų ar darbo jėgos turi santykinai daug ir šie gamybos veiksniai yra pigūs, bus pranašesnės darbui ir žaliavoms imlių prekių gamyboje (jei šios gamybos reikalauja paprastų technologijų);

> tos šalys, kurios turi daug kapitalo ir „know-how“, kur aukštas techninio aprūpinimo lygis, bus pranašesnės kapitalui ir technologijoms imlių prekių gamyboje.

Šie aiškinimai žinomi teorijoje kaip veiksnių proporcijų teorema, kurią pagrindė E.Heckscher (išvystė šią teoriją 1919 m.) ir B.Ohlin (1933 m. papildė

šią teoriją).

Ši teorema grindžiama teze, kad gamybos veiksnių proporcijos, taigi jų santykis tam tikroje Šalyje, nulemia gamybos veiksnių kainas.

Dažnai pigios produkcijos priežastis – žemas darbo užmokestis. Daugelio prekių – tekstilės, žaislų, elektros prekių — gamyba tarptautiniu mastu vyksta pigios darbo jėgos šalyse, dažniausiai besivystančiose šalyse, Azijos šalyse. Gatavi produktai importuojami į išvystytas šalis. Tačiau remtis vien darbo užmokesčio palyginimu irgi ne visada būtų teisinga. Reikia atsižvelgti į darbo našumą. Aukštas darbo užmokestis gali būti kompensuotas aukštu darbo našumu. Tačiau jei aukštas darbo našumas gali būti pasiekiamas šalyse, kur pigi darbo jėga, tai bus viena iš pagrindinių tiesioginių investicijų užsienyje priežasčių.

Santykiniai kaštų pranašumai gali būti susiję ir su:

– oligopoline gamintojų struktūra. Tai įgalina ilgiau išsaugoti „know-how“

pranašumus, vykdyti agresyvią kainų politiką;

– valstybės parama, pvz., kai subsidijuojamas eksportas.

Prekės gyvavimo ciklai

Prekės gyvavimo ciklų teorija papildo gamybos veiksnių proporcijų teoriją,

aiškinant kaštų skirtumus. Pagal Vernon ir Hirsch prekės gyvavimo ciklo teoriją

industrinis produktas pereina tris fazes:

> produkto vystymo fazę – kai reikia santykinai daug kvalifikuotos darbo jėgos;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2699 žodžiai iš 8984 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.