Tarptautinė prekyba ir žemės ūkio politika
5 (100%) 1 vote

Tarptautinė prekyba ir žemės ūkio politika



Tarptautinė prekyba ir žemės ūkio politika

Referatas

Kaunas 2005

TURINYS

TURINYS 2

1. ĮŽANGA 3

2. TARPTAUTINĖS PREKYBOS SAMPRATA 4

2.1 Alternatyvieji kaštai 4

2.2 Tarptautinės prekybos reikšmė 4

3. TARPTAUTINĖS PREKYBOS PRANAŠUMAI IR PRIEŠTARAVIMAI 6

4. TARPATAUTINĖS PREKYBOS RIBOJIMAS 8

4.1 Tarptautinės prekybos ribojimo priežastys 8

4.2 Muitai 8

4.3 Muitų teigiamos ir neigiamos savybės 9

5. BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS (BŽŪP) TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 10

6. KRITIKA 11

7. BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS REFORMA 12

8. RINKOS REGULIAVIMAS ŽEMĖS ŪKYJE 13

9. ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA LIETUVOJE 15

IŠVADOS 16

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

PRIEDAI 18

1. ĮŽANGA

Dar palyginus neseniai užsienio prekyba buvo suprantama kaip paprastas prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai nepalyginti sudėtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių procesų svarbiausia sfera. Auganti tarptautinė prekyba prisideda prie ES klestėjimo ir daro poveikį mūsų kasdieniniam gyvenimui.

Šio referato tema “Tarptautinė prekyba ir žemės ūkio politika”. Darbui atlikti buvo naudojami šie šaltiniai: moksliniai straipsniai, knygos, internetiniai puslapiai.

Darbo tikslas: paaiškinti, kas tai yra tarptautinė prekyba, kokie yra jos ribojimo būdai ir kam jie naudingi. Kokią įtaką tarptautinė prekyba turi žemės ūkiui. Aprašomos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonės susijusios su rinkos organizavimu, kainų reguliavimu.

BŽŪP sukurta iškilus poreikiui užtikrinti Vakarų Europos apsirūpinimą maistu, dabartinė bendra žemės ūkio politika toliau remia kaimo plėtrą ir ją skatina per ūkinės veiklos įvairinimą. Svarbiausias prioritetas yra vartotojų poreikiai, todėl reikia gaminti aukštos kokybės maistą ir tuo pačiu tausoti aplinką.

Darbe taip pat aptariama ir ES Bendrosios žemės ūkio politikos įtaka Lietuvos žemės ūkiui. Lietuvos ekonomikos raida ir gerovės kilimas tiesiogiai priklauso nuo atviro ir stabilaus užsienio prekybos politikos režimo taikymo.

2. TARPTAUTINĖS PREKYBOS SAMPRATA

2.1 Alternatyvieji kaštai

Prekių mainai padeda jų dalyviams sparčiau vystyti žemės ūkį, sudaro sąlygas ekonominiam ir socialiniam atsilikimui įveikti. Jau nuo seniausių laikų svarbiausias aukščiausios valdžios ir elito turto šaltinis buvo iš prekybos gaunamos pajamos.

Tarptautinė prekyba susideda iš dviejų prekinių srautų: tai – importo ir eksporto.

Tarptautinėje prekyboje kiekviena šalis specializuojasi tiekti tą produktą, kurio ji turi absoliutų gamybos pranašumą. Tai tokias prekes, kurias gaminant sunaudojama darbo sąnaudų produkcijos vienetui mažiau, nei tą prekę gaminama kitose šalyse. Tačiau specializaciją lemia ir palyginamasis pranašumas. Šalys gali gauti naudą iš tarptautinės prekybos ir tuomet, kai skiriasi prekių gamybos alternatyviniai kaštai. Tai tas kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad šios prekės būtų pagaminta vienu vienetu daugiau.

Alternatyvieji kaštai matuojami nauda arba pajamomis, kurios būtų gautos naudojant tuos išteklius kitam tikslui pasiekti. Pvz.: Lietuvai naudingiau bananus importuoti, negu juos auginti savo šalyje. Nes tai reikalautų daug daugiau papildomų išlaidų negu bananų transportavimo kaštai. Tuos kaštus kuriuos turėtų skirti bananams auginti, galėtų skirti cukrinių runkelių auginimui.

2.2 Tarptautinės prekybos reikšmė

Tarptautinės prekybos reikšmę nusako šie aspektai:

● Išvežamos iš šalies vidaus rinkoje pagamintos perteklinės prekės ir įvežamos tos prekės, kurių šalis negali pasigaminti.

● Šalyje gaminamos ir išvežamos prekės turinčios absoliutų arba lyginamąjį pranašumą. Tokiu būdu pasisavinamas prekybinis pelnas.

● Dėl užsienio prekybos plinta pažangios technologijos, padedančios kelti nacionalinio ūkio veiklos efektyvumą.

● Šalies prekių ir paslaugų vartotojai įgyja didesnę galimybę rinktis ir geriau tenkinti savo poreikius.

● Vystomos eksportą gaminančios ūkio šakos, mažindamos darbo ir kapitalo sąnaudos išvežamos prekėms gaminti.

XX a. antroje pusėje tarptautinė prekyba plito labai sparčiai. 1950 – 1994 metais ji išaugo 14 kartų. Tokį spartų pasaulinės prekybos augimą lemia šie veiksniai:

● Tarptautinio darbo pasidalijimo plėtotė;

● Mokslinė techninė pažanga;

● Aktyvi transnacionalinių ir daugianacionalinių korporacijų veikla;

● Tarptautinės prekybos liberalizavimas ir GATT principų taikymas pasaulinėje prekyboje( Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos).

● Ekonominės integracijos stiprėjimas.

Taigi, pasaulinės rinkos inicijuotas tarptautinės ekonomikos atsiradimas ir formavimasis privertė nacionalines vyriausybes ir tarptautines institucijas galvoti apie naują bruožą ekonominėje politikoje: tai ekonominis reguliavimas, vykdomas nacionalinių vyriausybių, kurio pagrindiniai bruožai yra:

• Valstybinis užsienio prekybos reguliavimas pasireiškiantis tarifiniais ir netarifiniais metodais.

• Valstybinis reguliavimas gamybos faktorių judėjimo (kapitalo importo-eksporto, darbo jėgos technologijų.)

• Valstybės reguliavimas valiutos ir finansų (makroekonominiame lygyje).3. TARPTAUTINĖS PREKYBOS PRANAŠUMAI IR PRIEŠTARAVIMAI

Eksporto didinimas turi labai svarbią
reikšmę šalies ūkiui, todėl stengiamasi jį remti įvairiomis ekonominėmis priemonėmis. Tai ir valstybės priemokos gamintojams už eksportuojamas prekes, ir prekių pardavimas užsienyje mažesnėmis kainomis nei vidaus rinkoje. Tačiau taip pat ne mažiau svarbi yra ir importo reguliavimo politika, kadangi importo apimtis ir struktūra lemia šalies gyventojų gyvenimo lygį. Tai būtų tokios priemonės: importo licencijos ir importo kvotos. Suprantama, kad kiekviena šalis per užsienio prekybą stengiasi realizuoti savo ūkio pranašumus.

Dar palyginus neseniai užsienio prekyba buvo suprantama kaip paprastas prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai nepalyginti sudėtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių procesų svarbiausia sfera.

Integracinio pobūdžio prekybinės operacijos šiuo metu vystosi dviem pagrindinėmis kryptimis:

I – auga tiekimai kooperuojančioms užsienio įmonėms, kontroliuojamos tos pačios kooperacijos.

II – stambios kompanijos sudaro ilgalaikes tarpusavio sutartis. Taip iš konkurentų pasaulinėje rinkoje tampama gerais partneriais, bendraujančiais tiek mokslo, tiek gamybos, tiek prekių realizavimo sferose.

Siekdamos kuo geriau pasinaudoti tarptautinio darbo pasidalijimo privalumais, daugelis šalių savo teritorijoje sukūrė ypatingas ekonomines zonas. Čia galima laisvai įvežti kapitalą, kurti gamyklas, samdyti vietinius gyventojus, disponuoti didžiąja pagamintos produkcijos ir pelno dalimi. Tokiuose rajonuose tiek importuojamos, tiek eksportuojamos prekės neapmokestinamos, o įmonės naudojančios naujas technologijas skatinamos įvairiomis ekonominėmis lengvatomis.

Tarptautinė prekyba taip pat daro ir kitą, labiau ginčytiną poveikį visuomenės vertybėms, idėjoms ir elgesio normoms. Taip ekonominio nacionalizmo šalininkai prekių įvežimą (importą) dažnai vertina neigiamai. Jų nuomone prekyba nepaiso tradicijų ir papročių, ugdo materializmą ir troškimą vartoti atvežtines prekes, žalingas šalies gyventojams. Kai kurie kritikai įžvelgia užsienio prekyboje imperialistines ekonominės politinės kultūrinės ekspansijos galimybes.

Tačiau įvairios nuomonės apie tarptautinę prekyba neužgožia svarbiausios minties, kad mainai naudingi visoms besivystančioms šalims, kitaip jie laisva valia nevyktų. Mažoms šalims užsienio prekyba yra vienintelis būdas ekonomiškai neatsilikti nuo didžiųjų šalių, o dažniausiai, tai tiesiog būdas garantuoti savo egzistenciją. Tačiau, nors tarptautinė prekyba yra absoliučiai naudinga visoms šalims, pasaulis išbandė įvairiausius būdus, kaip ją riboti. Suprantama gerų nerado, nes jų nėra. Bet koks prekybos ribojimas galų gale tampa žala visuomenei. Šiuo metu tarptautinė prekyba yra laisvesnė negu bet kada, kadangi pasaulis išmoko laisvosios prekybos pamoką, o kai kurios postkomunistinės šalys, tarp jų ir Lietuva, dar tik pradeda pajusti savo kailiu ar tikrai užsienio prekybą riboti žalinga.

Priklausomybė nuo užsienio prekybos Lietuvoje 2004 metų duomenimis. (plačiąja prasme) – 52,7% BVP priklausė nuo prekių ir paslaugų eksporto.

Prekyboje prekėmis – eksportas į ne ES šalis sudarė apie 33 %., importas – apie 36 %.

4. TARPATAUTINĖS PREKYBOS RIBOJIMAS

4.1 Tarptautinės prekybos ribojimo priežastys

Prekybiniai apribojimai visada naudingi konkuruojančių su importu prekių gamintojams. Jei prekės gaminamos šalies viduje, gamybos kaštai aukšti ir ji negali konkuruoti su importuojamomis prekėmis, tai gamyba ir užimtumas šioje šakoje mažės. Šis neigiamas užsienio prekybos poveikis koncentruojasi viename ar keliuose vidaus sektoriuose, kai tuo tarpu užsienio prekybos nauda – galimybė vartotojams pigiau nupirkti importuojamą prekę, negu ją parduoda vidaus gamintojai. Todėl, neigiamas pasekmes patiriančias sektoriaus darbuotojai turi stimulą ir galimybę siekti, kad sektorius būtų apsaugotas nuo konkurencijos pigesnių užsienio prekių. Vyriausybės lygiu priimant tokius sprendimus dažnai neatsižvelgiama į tai, kad per ilgą laikotarpį tokia apsauga kenkia vidaus gamybai, nes susilpnina kaštų mažinimo ir produkcijos kokybės gerinimo stimulus. Taip pat yra neatsižvelgiama į vartotojo interesus.

Prekybos politika apima ne tik prekybos, bet ir kitų ričių klausymus ( ekonomikos, politikos, organizacinius, administracinius, teisinius ir kt.). Šios sąsajos sąsajos pasireiškia ekonomikos vystymosi įtaka tarptautinei prekybai, politinėmis valstybės nuostatomis, pozicijomis, teisinių aktų nuostatomis. Tarptautinės prekybos apribojimai gali būti tarifiniai ir netarifiniai.

• Tarifinių apribojimų pagrindinis akcentas – muitais formuojami apribojimai.

• Netarifiniai apribojimai – pasireiškia kaip kiekiniai ir paslėpto protekcionizmo metodai.

4.2 Muitai

Valstybė siekdama apsaugoti vidaus rinką nuo užsienio prekių konkurencijos plačiai taiko netiesioginius mokesčius – muitus, kuriais apmokestina prekes ir kitus daiktus gabenamus per sieną. Kadangi užsienio prekybą sudaro prekių išvežimas iš šalies ir įvežimas į šalį, tai bendrą muitų sistemą sudaro 3 blokai:

• Importo muitai – tai atitinkamai sugrupuotas prekių sąrašas, kurios apmokestinamos nustatyto dydžio mokesčiais, įvežant jas per valstybinę šalies sieną. Tai pagrindinė tarptautinės prekybos muitinio reguliavimo dalis, nes jos
įgyvendinami muitų politikos tikslai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1478 žodžiai iš 4869 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.