Tarptautinės komunikacijos politika pasaulinės informacinės visuomenės kūrimas
5 (100%) 1 vote

Tarptautinės komunikacijos politika pasaulinės informacinės visuomenės kūrimas

ĮVADAS

Pastarąjį dešimtmetį sparti informacinių technologijų plėtra sudarė sąlygas plėtoti globalios visuomenės idėją. Jos įgyvendinimas užtikrina sąlygas ir galimybes laisviems ir globaliems informacijos mainams, informacinės infrastruktūros plėtrai tarptautiniu mastu. Šiuo metu plačiai naudojama informacijos visuomenės sąvoka yra neatsiejama pasaulio atviros visuomenės kūrimo proceso dalis. (Gudauskas R., Undzėnas V., 1999 )

Informacinės visuomenės koncepcija nėra visiškai naujas dalykas. Jos atėjimą išpranašavo tokie garsūs mokslininkai kaip A.Toffler’is, D.Bell’as, J.Masuda ir kt. Kai kurie iš jų teigė, kad pats žmogus kuria informacinę visuomenę, kiti mano, kad tai technologinis perversmas, kuris iš pagrindų pakeis žmogaus gyvenimą. Pavyzdžiui, J.Martin nuomone, “tikroji revoliucija prasidėjo su pirmaisiais personaliniais kompiuteriais”(2, p.12). Tuo tarpu, kiti žymūs tyrinėtojai naujojo amžiaus pradžią įžvelgia tiesioginiame programų iš satelito transliavime, automatizuotame darbe ar net pačioje demokratijoje. Tačiau vienu klausimu visi sutaria vieningai – ateina naujas amžius , nauja visuomenė – informacinė visuomenė. Šiame darbe aptarsiu pagrindines informacinės visuomenės vystymosi kryptis, kūrimosi tendencijas, panagrinėsiu pagrindinius informacinės visuomenės programų aspektus bei trumpai apžvelgsiu informacinės visuomenės kūrimosi tendencijas mūsų šalyje.

1. INFORMACINĖS VISUOMENĖS SAMPRATA

Informacinės visuomenės idėja nėra visiškai nauja. Jos šaknys pastebimos jau 1960 – 1970 metais “postindustrialistinėje” literatūroje, kur pranašaujama industrinio kapitalizmo eros pabaiga ir “paslaugų” bei “laisvalaikio” visuomenės eros pradžia. Vienas iš informacinės visuomenės bruožų atsiremia į postindustrialistinę idėją, ypač į Daniel’io Bell’o versiją. Jis teigia, kad “žemės ūkį keičia industrinė visuomenė, o industrinę – postindustrinė visuomenė, kuri plėtojasi paslaugų ekonomikos link.”(3, p.9) Pagrindinę rolę atlieka mokslas, profesionalumo išryškėjimas, mokslinės bei techninės grupes, bei informacinės technologijos, viskas liudija apie naują esminę “ašį’ ekonomikoje ir visuomenėje. Šis ašinis pagrindas “yra energinis pagrindas, kuris visiems yra nuoseklus, teorinių žinių” centras.(3, p.61)

D. Bell’as teigia, kad informacinė visuomenė vystosi postindustrializmo kontekste. Jis prognozuoja naujus darbo rėmus, pagrįstus telekomunikacijomis, kurios “gali būti lemiamos ekonominių ir socialinių pokyčių eigai. Šioje “revoliucijoje” pagrindinę rolę atlieka kompiuteris”.(3, p.15)

D.Bell’as pažymi ir kitus, ne mažiau svarbius, informacinės visuomenės bruožus. Jis teigia, kad žinios ir informacija išstumia darbo jėgą ir kapitalą iš ekonomikos “pagrindinio kintamojo” pozicijų. Jo manymu informacija bus naudojama kaip prekė, kuri turi savo kainą, o jos valdymas suteikia didelę galią. Priešingai kitiems postindustrializmo atstovams, Bell’as atskleidžia tam tikrų dviprasmybių, identifikuojant “paslaugų sektorių” ir siūlo ekonominius sektorius suskirstyti į “gavybos, gamybos ir informacines veiklas”.(3, p.154) Tokiu būdu galima stebėti informacinės veiklos prasiskverbimą į tokias tradicines sritis kaip žemės ūkis, gamyba bei paslaugos. Jis numatė daugumą socialinių pokyčių atsirandančių dėl naujos telekomunikacijų infrastruktūros atsiradimo. Tokia galybė pokyčių atsiras “susiliejant telefono, kompiuterio, fakso, kabelinės televizijos bei video diskų technologijoms ir prives prie plačios komunikacijos būdų įvairovės tarp asmenų reorganizacijos; duomenų perdavimo; sumažinimo, jei ne panaikinimo, pasikeitimo popieriais ar tokių sandėrių; naujų būdų žinioms, pramogoms, ir kt. perduoti”.(3, p.89)

Informacinės visuomenės tyrinėjimus galima aptikti ne tik sociologijoje. Futuristai ir “socialinės technologijos įtakos” tyrinėtojai taip pat padarė savo įnašą. Jie teigia, kad technologija formuoja socialinius santykius. Ypač malonios prognozės ateina iš Tomo Stonier’io. “Gyvenimas postindustriniame pasaulyje”, teigia jis, “reiškia, kad mes esame ne tik labiau turtingi, labiau sumanūs ir mažiau linkę į karus, bet taip pat linkę labiau demokratėti”.(4, p.48) Pažangumas yra įprastas informacinės visuomenės bruožas. T.Stonier’is turi omenyje, kad IT įgalins mus įveikti aplinkosaugines ir ekologines problemas. James Martin’as, savo darbe “The Wired Society”, pabrėžia “ ne teršiančiąją, ne griaunančiąją IT kokybę”.(5, p.116)

Gamtinių resursų stoka privertė Japoniją aiškiai suprasti savo ekonomikos pažeidžiamumą. Yoneji Masud’os darbas “Informacinė visuomenė kaip postindustrinė visuomenė” suvaidino lemiamą rolę kuriant “nacionalinį planą”. Jis pateikė realų “kompiuterinės utopijos” idėjos vaizdą, futuristinių svajonių junginį: “tikslas – visuomenė, kuri, vietoje gausaus materijos suvartojimo, iššaukia bendrai klestinčią žmonijos intelektualinio kūrybiškumo būseną”(6, p.8) su “naujais miestais” Japonijoje ir “informacinės visuomenės infrastruktūra” visur kitur. Jis teigia, kad “valdančiąja jėga taps informacinės produkcijos vertė, o ne materialinės vertybės”. Industrinės
visuomenės patirtis gali būti panaudota kaip istorinis “analogų modelis ateities visuomenei”.(6, p.14)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 763 žodžiai iš 2498 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.