Tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. UŽSIENIO POLITIKA 4

1.1. Valstybinis tarptautinės prekybos reguliavimas 4

2. TARPTAUTINĖS PREKYBOS REGULIAVIMO PRIEMONĖS 6

2.1. Tarifiniai užsienio prekybos instrumentai 6

2.2. Netarifiniai užsienio prekybos instrumentai 9

2.2.1. Kiekybiniai užsienio politikos metodo instrumentai 10

2.2.2. Užmaskuoti užsienio prekybos politikos metodo instrumentai 12

2.2.3. Finansiniai tarptautinės prekybos politikos instrumentai 13

3. TARPTAUTINĖS PREKYBOS PRIEMONĖS LIETUVOJE 18

IŠVADOS 23

LITERATŪRA 24

ĮVADAS

Tarptautinė prekyba – tai pasikeitimas prekėmis ir paslaugomis tarp valstybių. Tarptautinė prekyba yra būtina rinkos ekonomikos sąlygomis. Valstybinis ekonominis bendradarbiavimas įgalina toliau kelti gamybos technologijų lygį įmonėse. Šiandieną be tarptautinės prekybos plėtros neįmanoma pasaulinė ekonomikos raida. Tvarką kaip valstybės gali tarpusavyje prekiauti nustato valstybių priimami nutarimai, juose nurodoma, ką juridiniai ir fiziniai asmenys gali išvežti parduoti iš valstybės ir ką gali įsivežti. Taigi mano referato tikslas – atskleisti tarptautinės prekybos reguliavimo priemones Lietuvoje.

Pirmas darbo skyrius skiriamas užsienio politikos sąvokai ir jos tipams, taip pat valstybinio reguliavimo aptarimui.

Antrame darbo skyriuje trumpai aptariamos tarptautinės prekybos reguliavimo priemonių rūšys ir savybės, taikymo sritys.

Trečiame darbo skyriuje aprašomos Lietuvoje naudojamos tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės.

Darbo pabaigoje pateikiamos galutinės išvados ir apibendrinimai.

1. UŽSIENIO POLITIKA

Kiekviena valstybė vykdo užsienio politiką, kuria siekiama apsaugoti savo šalies rinką ir įmones nuo pernelyg didelės konkurencijos ar nesąžiningo konkuravimo. Valstybė gali laisvai pasirinkti kokią užsienio politiką vykdys.

Pagal valstybės kišimąsi į tarptautinę prekybą, galima išskirti dvi politikas:

a) protekcionistinę prekybos politiką,

b) laisvosios prekybos politiką.

Protekcionizmas – valstybės formuojama politika, kurios tikslas – apsaugoti vidaus rinką nuo užsienio konkurencijos, panaudojant tarifinius ir netarifinius prekybos politikos instrumentus.

Į pasaulinę rinką besiveržiančioms mažai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims tenka imtis priemonių, padedančių apsaugoti augančią nacionalinę ekonomiką nuo stiprios užsienio konkurencijos. Šiuo metu grynos laisvosios prekybos dar negali būti, kadangi ekonomikos vystimasis įvairiose šalyse prasidėjo ne vienu metu. Kiekviena valstybė siekia eksportuoti kuo daugiau prekių ar paslaugų ir riboti jų importą.

Laisvoji prekyba – politika, kai valstybė minimaliai kišasi į užsienio prekybą, kuri savo ruožtu vystosi veikiant laisvai kintančioms pasiūlos ir paklausos santykį lemiančioms jėgoms.

Pagrindinis laisvosios prekybos teiginys: kiekviena šalis turėtų plėtoti tik tas gamybos sritis, kurios, palyginti su kitomis šalimis, tai šaliai patogiausios. Geriausias būdas plėtoti tarptautinius ryšius yra konkurencija. Tam reikalinga laisva, valstybių nevaržoma užsienio prekyba.

Svarbiausi laisvosios prekybos privalumai yra šie:

§ ji skatina abipusiai naudingą tarptautinį darbo pasidalijimą,

§ didina visų šalių potencialiai galimą nacionalinį produktą.

Taigi valstybė vykdydama užsienio politika siekia apsaugoti savo rinką ir gauti ekonominės naudos, atsižvelgdama į esamą rinkos situaciją valstybė siekia savo tikslų, vykdydama protekcionistinę arba laisvąją prekybą.

1.1 Valstybinis tarptautinės prekybos reguliavimas

Valstybinis tarptautinės prekybos reguliavimas gali būti:

§ vienpusis, kada valstybinio prekybos apribojimo priemonės naudojamos šalies be atskirų susitarimų ar konsultacijų su jos prekybos partneriais. Dažniausiai tokie vienpusiai veiksmai (kvotų importui nustatymas, tarifų atskiroms prekėms įvedimas ir pan.) naudojami atsižvelgiant į analogiškus kitų valstybių veiksmus. Neretai tokių veiksmų rezultatas – padidėjusi įtampa tarp prekybos partnerių.

§ dvipusis, kada prekybos politika vykdoma derinant abiejų valstybių – prekybos partnerių – interesus ir veiksmus. Pvz., abiem šalims susitarus gali būti įvesti konvenciniai muitai, nepažeidžiantys nė vienos iš partnerių interesų, suderinami techniniai reikalavimai prekių žymėjimui, pakuotei, pripažįstami kokybės sertifikatai ir pan.

§ daugiapusis, kada prekybos politika aptariama ir reguliuojama daugiašaliais susitarimais. Vienas ryškiausių tokių daugiašalių susitarimų pavyzdžių – Generalinis susitarimas dėl muitų ir tarifų (GATT), taikomas Europos Sąjungos (ES) šalių prekybiniuose santykiuose.

Politikai ir ekonomistai vis dar nesutaria dėl to, ar valstybė turėtų laikytis protekcionizmo principų, suteikiančių sąlygas vystytis nacionalinei ekonomikai, ar laisvosios prekybos principų, leidžiančių tiesiogiai sulyginti nacionalinius prekybos išteklius su tarptautiniais. Atrodytų, kad ilgų diskusijų šiomis temomis metu jau galėjo būti rastas realus atsakymas, įrodantis kurios nors vienos politikos pranašumą. Bet praktika pateikia akibrokštą: įvairiais pasaulinės ekonomikos laikotarpiais labiau pasiteisino tai viena, tai kita politika. Niekuomet nebuvo efektyvi kuri nors viena atskirai: efektyviausiai
veikia protingas abiejų politikų derinimas atsižvelgiant į situaciją.

Lietuva yra pasirinkusi liberalų prekybos ir kapitalo judėjimo režimą. Mūsų šalis vykdo apie 70 proc. užsienio prekybos su tomis užsienio šalimis, su kuriomis ji yra pasirašiusi laisvos prekybos sutartis. Lietuvos ūkyje protekcionizmo lygis žemas.

Taigi valstybinis tarptautinės prekybos reguliavimas susitarimų lygmenyje gali būti vienpusis, dvipusis ir daugiapusis.

2. TARPTAUTINĖS PREKYBOS REGULIAVIMO PRIEMONĖS

Nors yra tikrai nemažai prekybos tarp valstybių privalumų, daug šalių, įskaitant ir Lietuvą, įvairiais būdais riboja tą prekybą. Esti keletas apribojimo būdų:

1) tarifinės reguliavimo priemonės;

2) netarifiniai reguliavimo instrumentai (kiekybiniai, paslėptieji, finansiniai).



1 lentelė

Tarptautinės prekybos politikos priemonės

Metodai Prekybos politikos instrumentai Nukreipti į reguliavimą

eksporto importo

Tarifiniai Muitų mokesčiaiTarifų kvotos ++

Netarifiniai Kiekybiniai KvotosLicenzijosLaisvas susitarimas ++ ++

Užmaskuoti Valstybės užpirkimaiReikalavimai, kad sudėtyje būtų vietinės žaliavosTechniniai apribojimaiMokesčiai ir rinkliavos ++++

Finansiniai SubsidijosKreditavimasDempingas +++

Kaip matome aukščiau pateiktoje lentelėje (1 lentelė), tarptautinės prekybos politikos priemonės skirstomos į tarifines ir netarifines, o pastarosios – į kiekybines, užmaskuotas ir finansines. Toliau aptarsime šias priemones detaliau.

2.1. Tarifiniai užsienio prekybos instrumentai

Tarifiniai užsienio prekybos instrumentai:

§ Muitų mokesčiai

§ Tarifų kvotos

Muitas – pagal muito tarifą nustatytas mokestis, kuriuo apmokestinamos eksportuojamos ir importuojamos prekės.

Muitai atsirado beveik tuo pačiu metu kaip ir prekyba. Žinoma, jais nebuvo siekiama dabartinei muitų politikai keliamų uždavinių ir tikslų: muitų ėmimas (dažniausiai už pervažiavimą per kam nors priklausančią žemę) buvo puikus būdas pasipelnyti. Viduramžiais ir vėlesniais laikais muitai buvo imami ne tik ties valstybės siena, bet ir įvairiose krašto vietose. Juos ėmė atskiri ponai ties savo žemių ribomis ir laisvi miestai ties savo sienų vartais. Prieš pusantro šimto metų tikriausiai buvo svarbiau muitais atsiriboti nuo kitų stiprių šalių prekių įvežimo į šalį ir jos kolonijas (pvz., Didžiosios Britanijos). Ne taip svarbu buvo ginti vietinių gamintojų interesus. Jau nuo XVIII amžiaus, kai Britanijos parlamentas savo kolonijose Amerikoje pamėgino įvesti muitus cukrui ir arbatai, iki šių dienų muitų politika neretai tampa revoliucijų ir politinių kovų pretekstu.

Muitų tarifai ir kvotos yra pagrindinis valstybės prekybos politikos instrumentas, įteisintas tarptautinėmis normomis.

Muitų tarifas priklausomai nuo konteksto gali būti suprantamas įvairiai:

Ų vertinant iš pasaulinės rinkos pozicijų muitų tarifas yra prekybos politikos ir valstybinio vidaus rinkos reguliavimo instrumentas.

Ų konkreti muito mokesčio reikšmė, mokama išvežant arba įvežant prekę per muitinę. Šiuo atveju muitų tarifas gali būti prilyginamas muito mokesčiui.

Muito mokesčiai atlieka tokias tris pagrindines funkcijas:

1. Fiskalinė funkcija. Tai taikytina ir importo, ir eksporto mokesčiams, kadangi šie pinigai patenka į valstybės biudžetą.

2. Protekcinė funkcija. Šią funkciją atlieka tik importuojamų prekių muitų mokesčiai, kadangi jais vyriausybė apsaugo vietinių gamintojų prekes nuo užsienietiškų importuojamų prekių, mažina tokių prekių konkurencingumą šalyje.

3. Balansavimo funkcija. Ją atlieka muito mokesčiai eksportuojamoms prekėms, kurių eksporto valstybė nepageidauja ar šių prekių kainos nacionalinėje rinkoje yra daug mažesnės nei pasaulinėje.

2 lentelė

Muitų rūšys

Muitų rūšys

Pagal draudimo lygį Pagal rėmimo pobūdį Pagal tarptautinės prekybos operacijas Pagal pobūdį Pagal kilmę Pagal tarifų kilmę Pagal skaičiavimo būdą Pagal paskirtį

DraudžiamiejiNedraudžiamieji AdvalioriniaiSpecifiniaiMišrūs ImportoEksportoTranzito SezoniniaiAntidempingoKompensaciniai AutonominiaiKonvenciniaiPreferenciniai PastovūsKintami NominalūsEfektyvūs SpecialiejiFiskaliniaiProtekciniaiIšlyginamiejiRetorsiniai

Draudžiamieji muitai – itin aukšti tarifų muitai. Eksportuoti į tokią šalį praktiškai neįmanoma. Kartais šie muitai taikomi tokioms prekėms, kurios vidaus rinkoje yra daug brangesnės nei kitose šalyse, todėl nenorima tokių prekių įsileisti į vidaus rinką. Tokie muitai žlugdo prekybą.

Nedraudžiamieji muitai — tai mažesnių tarifų muitai, kurie nesužlugdys prekybos, bet ją nuolat silpnins.

Advalioriniai – procentas nuo prekės kainos.

Specifiniai – tam tikra suma už prekės vienetą.

Mišrūs, t.y. derinami advalioriniai ir specifiniai muitai.

Importo muitai – mokesčiai, uždedami importuojamoms prekėms, patenkančioms ir pasiliekančioms vidaus rinkoje.

Eksporto muitai – mokesčiai, uždedami iš šalies eksportuojamos prekėms. Tai labai reti muitai, kuriuos kraštutiniais atvejais naudoja šalys, gaminančios labai pigias prekes lyginant su tokių pat prekių kaina, vyraujančia pasaulinėje rinkoje. Eksporto muitus įvedusi valstybė siekia, kad į jos biudžetą patektų daugiau pinigų.

Tranzito muitai nustatomi tranzitu per šalį transportuojamoms prekėms.

Sezoniniai – tai
tokie muitai, kuriais operatyviai reguliuojama tarptautinė prekyba, ypač sezoninėmis prekėmis (žemės ūkio produkcija).

Antidempingo muitai naudojami tais atvejais, kai prekės ir kitos vertybės išvežamos iš šalies ar įvežamos į šalį žemesne kaina negu panašių arba tiesiogiai konkuruojančių prekių ir kitų vertybių jų įvežimo ar išvežimo momentu ir jeigu išvežant ar įvežant šias prekes ir kitas vertybes gali būti padaryta žala šalies interesams.

Kompensaciniai muitai taikomi toms importuojamoms prekėms, kurių gamybai buvo skiriamos subsidijos (jei jų importas pažeidžia vietinių analogiškų prekių gamintojų interesus).

Autonominiai – muitai, įvedami valstybės. Dažniausia tokie muitai tvirtinami įstatymu, o jų tarifus nustato prekybos, finansų ar ekonomikos ministerijos.

Konvenciniai (sutartiniai) tarifai įvedami dvišaliu ar daugiašaliu susitarimu (pvz., GATT arba muitų sąjunga).

Preferenciniai muitai taikomi norint sumažinti muitą prekėms, įvežamoms iš kitų šalių. Jie imami pagal su kitais kraštais sudarytas sutartis. Nuo 1971 m. preferenciniai muitai taikomi iš besivystančių šalių importuojamai produkcijai.

Pastovūs – tai tokie muitų tarifai, kurių sumas nustato valstybė ir jų nebekeičia.

Kintami – tai muitų tarifai, kurių sumos gali keistis susidarius valstybės apibrėžtoms situacijoms (pasikeitus pasaulinių ar vidaus kainų lygiui, subsidijoms ir pan.)

Nominalūs dydžiai nurodomi muitų tarifuose. Jie pateikia tik bendrą valstybės vykdomos muitų politikos vaizdą .

Efektyvūs – tai realus muitų tarifų lygis, nustatomas galutinėms prekėms, apskaičiavus muitus sudėtinėms pagrindinėms ir šalutinėms dalims.

Specialieji – atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius atskirų firmų, užsienio šalių ir jų sąjungų veiksmus valstybės atžvilgiu.

Fiskaliniai – kai prekės apmokestinamos siekiant padidinti valstybės pajamas. Šiais muitais apkraunamos tos prekių rūšys, kurioms krašte priskaičiuojamas akcizo mokestis, nes kitaip užsienio gamintojai nemokėtų nei akcizų, nei muitų ir atsidurtų geresnėje padėtyje nei krašto gamintojai.

Protekciniai – kai prekės apmokestinamos norint apsaugoti vietinius gamintojus nuo užsienio įmonių konkurencijos. Jais apmokestinamos šalyje gaminamos, bet akcizo mokesčiai neapdėtos prekės, ir muitai nustatyti daug didesni nei krašto akcizai.

Išlyginamieji – kai prekės apmokestinamos norint išlyginti importinių ir savos gamybos prekių kainas. Mažesnes kainas gali lemti mažesni užsienio mokesčiai, pigesnė gamyba arba įvairiais būdais teikiamos išvežimo premijos.

Retorsiniai muitai taikomi apmokestinant prekes ir kitas vertybes, įvežamas iš tų šalių, kurios labai padidina muitus savoms prekėms. Retorsiniai muitai lemiamos reikšmės gali turėti tik tuomet, jei juos ima vykdyti didelė (t.y. ekonomiškai stipri), plačią importo rinką turinti šalis.

Kvota – importo kiekio ribojimas.

Tarifinė kvota – atsakingos ministerijos arba kitos valstybės institucijos ūkio subjektui išduotas leidimas įvežti tam tikrą kiekį prekių be muito arba taikant mažesnį muito tarifą, atitinkamai stokojant tų prekių vidaus rinkoje arba pagal sudarytų laisvosios prekybos sutarčių nuostatas.

Taigi muitai atlieka fiskalinę, protekcinę ir balansavimo funkcijas. Atsižvelgiant į įvairius bruožus, skiriamos kelios muitų rūšys.

2.2. Netarifiniai užsienio prekybos instrumentai

Valstybė vykdydama užsienio prekybos politiką gali panaudoti ir netarifinius instrumentus, siekiant padėti ir apsaugoti savo šalies įmones, todėl kiekvienai įmonei yra reikalinga žinoti su kokiais netarifiniais užsienio prekybos barjerais ji gali susidurti tarptautiniame versle.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1939 žodžiai iš 6375 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.