Tarptautiniai kontraktai
5 (100%) 1 vote

Tarptautiniai kontraktai

TURINYS

ĮVADAS

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pereinant nuo planinės ekonomikos į rinkos ekonominę sistemą, labai pasikeitė tarptautinė prekyba. Anksčiau visas importas ir eksportas buvo monopolizuotas valstybės ir vykdomas per jos atitinkamas struktūras. Užsienio prekyba tapo neatskiriama šalies ūkinio-ekonominio gyvenimo dalimi.

Dabar visų rūšių įmonės, esančios šalies teritorijoje, turi teisę bendradarbiauti su užsieniu, t.y. pirkti žaliavas, medžiagas, parduoti gatavus gaminius ir t.t. Pirkimo – pardavimo sutartys vykdomos kontraktų su užsienio firmomis pagrindu. Nuo kontraktų sąlygų tiesioginio parinkimo ir suformulavimo labai priklauso eksporto – importo sandorių rezultatyvumas.

Šiame darbe bus apžvelgiama labiausiai paplitusi tarptautinių kontraktų forma – tarptautinis prekių pirkimo-pardavimo kontrakts, jo turinys ir sudarymo tvarka.

Pirmuose skyriuose pasistengsiu supažindinti su pagrindinėmis sąvokomis bei terminais: kas yra kontraktas, kokios jų rūšys, kas yra kontrakto šalys ir k.t., bei apibrėšiu bendrąsias užsienio kontraktų sudarymo nuostatas. Manau, kad toks susipažinimas su tarptautinio pirkimo-pardavimo kontrakto vieta ir reikšme visų galimų kontraktų sferoje turėtų palengvinti tolesnę tarptautinio pirkimo-pardavimo kontrakto analizę.

Vėliau apžvelgsiu parengiamąjį tarptautinio pirkimo-pardavimo kontrakto sudarymo etapą: kaip surasti užsienio partnerį, išsiaiškinti jo galimybes, suinteresuotumą; užmezgus pirminį kontaktą, kaip jį vystyti toliau, kad tai baigtųsi abiems pusėms naudingu pirkimo-pardavimo kontraktu.

Šeštame skyriuje analizuojama tarptautinio pirkimo-pardavimo kontrakto struktūra ir turinys. Atliekama gilesnė tokio tipo kontrakto analizė, atkreipiant dėmesį į aibę, iš pirmo žvilgsnio atrodančių smulkmenomis, dalykų, kurie vėliau gali turėti labai didelę reikšmę. Čia analizuojami kontrakto objektai, subjektai, kaina, prekių pristatymo terminai, mokėjimo sąlygos, įpakavimas, markiravimas, garantijos, draudimas ir kitos sąlygos.

Septintame skyriuje trumpai aptariami tarptautinių kontraktų teisinio reguliavimo aspektai. Šiek tiek pakomentuojama Vienos konvencija, nes tai vieninga normų, reglamentuojančių tarptautinės prekybos santykius sistema, betarpiškai susijusi su tarptautiniais pirkimo-pardavimo kontraktais.

Šiame referate nemažai dėmesio skiriama INCOTERMS taisyklėms, nes jomis remiantis sudarinėjami tarptautiniai pirkimo-pardavimo kontraktai. Apie tai- aštuntajame skyriuje.

Referato pabaigoje pateikiamos išvados bei pasiūlymai, naudotos literatūros sąrašas ir priedai.

1. KOMERCINIO KONTRAKTO SAMPRATA

Kontraktas yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis, suteikianti šalims tam tikras teises ir pareigas. Dviejų ar keleto šalių užsienio prekybos sandoriai įforminami kontraktu, kuris paprastai sudaromas raštu. Santykiai, kylantys iš kontrakto, vadinami kontraktiniais, o šalių įsipareigojimai- įsipareigojimais pagal šį kontarktą.

Tarptautiniu kontraktu suprantamas sandoris tarp 2 ar keleto šalių, esančių skirtingose valstybėse, tiekti nustatytą kiekį prekių ir / arba paslaugų pagal šių šalių suderintas sąlygas.

Šalių susitarimai įforminami raštu dokumente, kurie įvairiose šalyse gali būti įverdijami skirtingai: “kontraktas” (angl. contarct), “susitarimas” (angl. agreement), bendrasis kontraktas (angl. general agreement). Taip pat gal būtio naudojamas terminas “sutartis” (angl. contract). Atsižvelgiant į objektą, taip pat kitas sąlygas, yra skirtingų rūšių kontraktai, besiskiriantys forma ir turiniu. Bendrosios kontraktų sudarymo taisyklės atsispindi įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose (susitarimuose, konvencijose, taisyklėse), taip pat daugybėje metodinių dokumentų.

Kontraktai gali būti konsensualūs (sudarant tokius kontraktus pakanka šalių susitarimo) ir realūs (juos sudarant ir vykdant reikia atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., gauti banko garantiją, kreditą, paskolą, turtą ar pan.

Praktikoje taip pat skiriami :

1) kontraktai tarp dalyvaujančiųjų, kurie sudaromi jiems dalyvaujant tuo metu, kai viena šalis pateikia siūlymą, o kita siūūlymui iš karto pritaria. Kontraktą pasirašo kiekvienos šalies pirmieji asmenys, atsakingi arba įpareigoti atlikti tokius veiksmus. Kontraktas patvirtinamas antspaudu;

2) kontraktai tarp nedalyvaujančiųjų. Tokius kontraktus sudaryti sudėtingiau, nes per laikotarpį, praėjusį nuo sprendimo priėmimo iki kontrakto sudarymo gali įvykti įvairių atsitikimų, kurie gali turėti esminės įtakos vienos ar abiejų šalių sprendimams. Tokių kontraktų tekste būtina pažymėti apie jų tikrumą, pateikti galiojimo terminus ir pan.

Laikoma, kad kontraktas sudarytas (veiksmingas), kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų jo sąlygų. Pastarosios yra trijų rūšių:

1) pagrindinės (angl. basic conditions). Jas nusako šalys. Pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartyje sąlyga yra parduodamo daikto nurodymas. Dalis sąlygų pripažįstamos pagrindinėmis pagal įstatymą ar prekybos papročius.

2) įprastinės sąlygos. Jos atsiranda iš įstatymo, reguliuojančio šiuos santykius, normų. Jei kontrakte nėra specialių nuorodų, naudojamasi bendromis tesės normomis.

3) atsitiktinės sąlygos. Jos nepriklauso svarbiausioms sąlygoms, bet įtrauktos į
kontraktą šalims reikalaujant. Jos skiriasi nuo įprastinių, numatytų įstatymu, bet įstatymui neprieštarauja. Atsitiktinių sąlygų nevykdymas vertinamas kaip kontrakto pažeidimas.

2. KONTRAKTŲ RŪŠYS

Tarptautiniai kontraktai skirstomi į pagrindinius (prime contacts) ir aprūpinančius (prekių judėjimo, tarpininkavimo kontraktai, susiję su prekių judėjimu nuo pardavėjo iki pirkėjo).

Pagrindiniams kontraktams priskiriami: pirkimo pardavimo arba keitimosi kokia nors produkcija kontraktai, mokslo – technikos žinių (prekyba patentais, licenzijomis) kontraktai, mokslo technikos paslaugų (konsultavimas, inžineriniai darbai) kontraktai, kino, teleprodukcijos ir kitos meno produkcijos kontraktai, nuomos, įskaitant lizingą, kontraktai; tarptautinio turizmo kontraktai.

Tarptautinės prekių apyvartos kontraktai- tai tarptautinių krovinių gabenimo kontraktai, transporto – ekspedicinių paslaugų kontraktai; krovinių draudimo paslaugų kontraktai; tarptautinių krovinių saugojimo paslaugų kontraktai; agentų ir dilerių paslaugų kontraktai; tarptautinių atsiskaitymų paslaugų kontraktai; faktoringo kontraktai.

Yra skiriamos kelios pirkimo – pardavimo kontraktų rūšys:

1. Vienkartinio tiekimo kontraktai- vienkartinis susitarimas (sandoris), kuris numato prekių kiekio pateikimą tam tikrai datai. Prekės pateikiamos vieną arbe kelis kartus per nustatytą laiką. Įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, juridiniai santykiai tarp šalių nutraukiami. Skiriamos tokios vienkartinių kontraktų rūšys:

a) trumpais tiekimo terminais, būdingi žaliavinių prekių tiekimui; terminai gali būti nustatomi konkrečiai datai ar laikotarpiui ir be konkrečių terminų (nedelsiant, po derliaus nuėmimo, prasidėjus navigacijai);

b) ilgais tiekimo terminais, būdingi komplektiniams ir sudėtingiems įrengimų tiekimams, laivams, tiekimo terminai – 3…5 ir daugiau metų.

2. Kontraktai su periodiniais tiekimais numato reguliarų (periodinį) tam tikro prekių kiekio, prekių partijos tiekimą per visą numatytą kontrakto sąlygomis laiką, kuris gali būti trumpas – trumpalaikis kontraktas, paprastai vieneri metai, ir ilgalaikis – nuo 5 iki 10, o kartais net iki 20 metų.

Ilgalaikiai kontraktai paprastai sudaromi tiekti žaliavas ir pusfabrikačius, anglį, naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, celiuliozės ir porpieriaus produkciją.3. Kontraktai komplektiniams įrengimams tiekti skiriasi savo įvairove, sudėtingu turiniu, daugybe skirtingų sąlygų, pirkėjų ir pardavėjų įsipareigojimų formulavimų subtilybėmis.

Kontraktai komplektiniams įrengimams tiekti numato ryšius tarp įrengimo eksportuotojo ir pirkėjo importuotojo, taip pat tarp specializuotų firmų -subtiekėjų, dalyvaujančių tiekiant tokius komplektus. Tuo tarpu pagrindinis tiekėjas organizuoja ir atsako už komplektų kokybę ir savalaikį tiekimą.

Stambių projektų įgyvendinimas garantuoja efektyvius gamybinius kontraktus tarp eksportuotojo ir importuotojo objekto projektavimo, kūrimo ir montavimo procese, veiksmų koordinavimą atiduodant objektą aksploatuoti ir jį įsisavinant.

Priklausomai nuo apmokėjimo už prekes formos, skiriami kontarktai apmokami pinigais ir visiškai (ar iš dalies) apmokami prekėmis. Dabartiniu metu plačiai paplitę mišrios formos apmokėjimo formos kontraktai.

3. KONTRAKTO ŠALYS

Kontraktų subjektais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisinė asmens padėtis civiliniuose santykiuose, tarp jų ir prekybiniuose, atskleidžiama per teisnumo ir veiksnumo kategorijas.

Teisnumu suprantame galėjimą turėti civilines teises ir pareigas. Jis nepriklauso nuo žmogaus amžiaus,sveikatos. Veisknumas yra asmens galėjimas savo veiksmais įgyti teises ir sukurti sau civilines pareigas. Jis atsiranda pasiekus pilnametystę. Pilnametystės amžius įveiriose šalyse svyruoja nuo 18 iki 21 metų. Asmens teisnumą ir veiksnumą įstatymo numatyta tvarka gali apriboti teismas. Kai kuriose šalyse (JAV, Didžiojoje Britanijoje) teisnumas ir veiksnumas išreiškiamas teisniu sugebėjimu. Vokietijoje greta teisnumo ir veiksnumo egzistuoja trečia fizinio asmens padėtį apibūdinanti kategorija- deliktinis gabumas, kuris paibūdina asmens galimybę atsakyti už žalą, padarytą jo neteisėtais veiksmais.

Įmonė yra pagrindinis kontraktų subjektas. Įmonė yra savo vardą turinti ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymo nustayta tvarka tam tikrai ūkinei (gamybinei, komercinei, finansinei) veiklai.

Įmonė kaip teisėtas subjektas gali turėti juridinio asmens teises arba vaikti kaip fizinis asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus juridinio asmens teises turi valstybinės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, įvairios bendrijos, bendros įmonės ir užsienio kapitalo įmonės.

Juridinio asmens teisių neturi ir kaip fizinis asmuo veikia individualiosios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos.

Vakarų valstybių teisinėse doktrinose juridiniai asmenys skirstomi į viešosios teisės juridinius asmenis ir privačios teisės juridinius asmenis. Juos atskirti naudojami įvairūs kriterijai. Vienas jų- juridinio akto, kurio pagrindu juridinis asmuo buvo įsteigtas, prigimtis. Viešosios teisės juridiniai asmenys steigiami įstatymų, administracinio normatyvinio akto pagrindu. Prie viešosios teisės juridinių asmenų priskiriamos
valstybinės įmonės.

Prie privačios teisės juridinių asmenų priskiriami tokie kolektyviniai junginiai, kurių steigimo iniciatyva priklauso nuo privačių asmenų nuožiūros. Privatūs asmenys sudaro tokio juridinio asmens funkcionavimo materialų pagrindą, nustato jo veiklos tikslus.

Įmonės teinės forma lemia jos veiklos įveirais sritis: įgaliojimų ar atsakomybės apimtį, valdymo arganų struktūrą, atskaitomybės formą, likvidavimo tvarką ir kitus aspektus. Firmų teisnis statusas, jų teisiniai santykiai ūkinėje veikloje reguliuojami civiliniais ir prekybiniais įstatymais.

4. PARENGIAMASIS KONTRAKTO SUDARYMO ETAPAS

Kontrakto sudarymo parengiamojo etapo uždavinys ura surasti užsienio partnerį ir užmegzti su juo kontaktą. Iniciatyvą pradėti derybas gali parodyti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas.

4.1. Kontaktai pirkėjo iniciatyva

Pirkėjas kontaktą su potencialiu pardavėju gali užmegzti išsiųsdamas jam paklausimą, užsakymą, pro formą ar komercinį laišką, dalyvaudamas tarptautinėse mugėse ir parodose, organizuodamas konkursą.

4.1.1. Kontaktai per paklausimą

Pirkėjas pardavėjui gali išsiųsti paklausimą apie jį dominančias prekes.

Paklausime nurodoma: prekių pavadinimas, kokybiniai parametrai, kiekis, pageidaujami pristatymo terminai, priimtinos mokėjimo sąlygos. Teiraujamasi apie papildomas pardavėjo teikiamų paslaugų rūšis. Kaina, kurią pirkėjas pasiruošęs mokėti, paklausime nenurodoma. Prekės kainą nurodo pats pardavėjas atsakydamas į paklausimą. Jei pirkėjas buvo iš anksto susipažinęs su gamintojo kainininkais, paklausime paprastaio apibrėžia laikotarpį, kurį jis lauks atsakymo iš potencialaus pardavėjo. Pardavėjas atsako į paklausimą, išsiųsdamas ofertą arba komercinį laišką.4.1.2. Kontaktai per užsakymą

Gerai žinomam pardavėjui, su kuriuo pirkėjas jau bendradarbiavo praeityje, gali būti išsiųstas užsakymas. Užsakyme nurodoma: prekės pavadinimas, kiekis, pristatymo terminai ir kt. sąlygos. Užsakyme nenurodytos sąlygos atitinka bendrąsias tiekimo sąlygas, suformuluotas ankstesniuose prekybos partnerių sandoriuose. Užsakyme tik fiksuojama kontrakto, kuriame apibrėžtos bendrosios sąlygos, numeris ir data. Užsakymo sąlygas pardavėjas arba patvirtina (akceptuoja), arba atmeta, nenurodydamas priežasties.4.1.3. Pro forma

Pirkėjas, remdamasis išankstinėmis derybomis su pardavėju ar kitais išankstiniais susitarimais, gali išsiųsti pardavėjui būsimo kontrakto pro formą. Pro forma naudojama, kai tiekimai vykdomi reiantis tarpvalstybiniais susitarimais, kai prekės pardavėjas yra monopolistas pasaulinėje rinkoje ir kai sandoris yra skubus ar konfidencialus.4.1.4. Kontaktai su partneriais tarptautiniuose renginiuose

kontaktą su potencialiu pardavėju pirkėjas gali užmegzti ir dalyvaudamas tarptautinėse mugėse ar parodose. Mugėse kontraktas gali būti sudaromas remiantis pavyzdžiais ar katalogais, numatant prekių tiekimą ateityje. Dažnai mugių organizatoriai nustato leidžiamų parduoti eksponatų kvotas. Šiuo atveju prekės nuosavybės teisė pereina pirkėjui tik pasibaigus mugei. Kai kuriais atvejais kontrakte gali būti numatyta sąlyga, kad už prekės pristatymą iš mugės ar parodos pirkėjui atsakingas jos pardavėjas.

4.1.5. Konkursai

Prekiaujant mašinomis ir įrengimais, statant komplektinius objektus, pardavėjai (rangovai) gali būti parenkami, pirkėjui (užsakovui) organizavus konkursą. Konkursui organizuoti pirkėjas sudaro tenderinį komitetą. Į jį įeina technikos ir komercijos ekspertai bei įmonės-konkurso organizatorės administracijos atstovai. Tenderinis komitetas rengia tenderinių dokumentų, reglamentuojančių pasiūlymo pristatymo, nagrinėjamo ir sprendimų priėmimo tvarką, paketą. Parengiamajame etape potencialūs pardavėjai atrenkami, atsižvelgiant š jų patirtį atliekant panašius užsakymus bei ankstesnių užsakovų atsiliepimus. Konkursui atrenkami 3-5 pretendentai. Konkurso dalyviai turi išpirkti tenderinės dokumentacijos paketą, kurį sudaro: kvietimas dalyvauti konkurse, instrukcija, tenderinio pasūlymo forma, norimos įsigyti prekės charakteristika. Kvietime patikslinama konkurso vykdymo vieta ir laikas, detalizuojami užpildytos tenderinės dokumentacijos pristatymo terminai. Instrukcijoje nurodoma, kaip turi būti užpildytas tenderinis pasiūlymas. Čia apibrėžiamas ir garantinio užstato, kurį turi pateikti konkurso dalyviai, dydis. Paskutinę konkurso vykdymo dieną tenderinio komiteto vadovas atplėšia gautus tenderinių pasiūlymų paketus. Tenderinis komitetas detaliai išanalizuoja visus gautus pasiūlymus ir paskelbia konkurso nugalėtoją.

4.2. Kontaktai pardavėjo iniciatyva

Pardavėjas kontaktą su potencialiu pirkėju gali užmegzti išsiųsdamas jam ofertą, pro formą ar komercinį laišką, taip pat dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse parodose bei pirkėjų skelbiamuose konkursuose.

Pasiūlymas sudaryti kontraktą tam tikromis pardavėjo keliamomis sąlygomis yra vadinamas oferta. Ofertoje nurodoma: prekės pavadinimas, kiekis, kokybė, kaina, tiekimo sąlygos, pristatymo sąlygos, pristatymo terminai, mokėjimo sąlygos, prekių įpakavimas ir kitos sąlygos. Derėdamasis su pardavėju, pirkėjas kai kurias ofertos sąlygas gali pakeisti.

Ofertos rūšis nurodoma jos tekste. Skiriamos 2 rūšių ofertos:

• tvirtoji oferta. Ji
išsiunčiama tik vienam pirkėjui. Ofertoje nurodomas laikotarpis, per kurį prekės pardavėjas au analogišku pasiūlymu nesikreips į kitus pirkėjus. Tvirtoji oferta negali būti atšaukta. Tam, kad sutartis su pirkėju būtų sudaryta, pastarasis turi akceptuoti (patvirtinti) ofertą;

• laisvoji oferta išsiuntinėjama keliems pirkėjams. Jos galiojimo laikas nenurodomas. Kol sutartis nesudaryta, laisvoji oferta gali būti atšaukta, jei pranešimą apie tai adresatas gaus iki ofertos patvirtinimo. Pirkėjas laisvąją ofertą patvirtina išsiųsdamas atsakomąją ofertą.

Pirkėjas gautą ofertą patvirtina:

a) pateikdamas atitinkamą pareiškimą (t.y. nusiunčiamas pranešimas, kad pasiūlymas sudaryti sutartį priimtas);

b) konkludenciniais veiksmais (t.y. pervesdamas pinigus ar pan.);

c) tylėjimu (jeigu toks akceptavimo būdas buvo aptartas tarp sutarties šalių, pvz., ofertoje nurodoma, kad per savaitę nesulaukus neigiamo atsakymo, bus laikoma, kad pasiūlymas priimtas).

Jeigu pirkėjo atsakyme yra tam tikrų oferento pasiūlymo pakeitimų ar apribojimų, tai jis negali būti laikomas akceptu, o vertinamas kaip atsakomoji oferta (t.y. laikomas nauju pasiūlymu suadryti sutartį). Tačiau jei tame atsakyme pakeitimai nekeičia pagrindinių pasiūlymo sąlygų, jis vertinamas kaip akceptas. Esminiai pasiūlymai yra: kainos, prekių kiekio ir kokybės, pristatymo vietos ir laiko, šalių tarpusavio atsakomybės dydžio, ginčų sprendimo sąlygos.

Telegramoje arba rašte sutarties siūlytojo nustatytas akcepto terminas prasideda nuo telegramos perdavimo momento arba nuo laiško išsiuntimo momento, patvirtinto pašto antspaudu ant voko.

Sutarties siūlytojo telegrama, teletaipu ar kitomis momentinio ryšio priemonėmis nustatyti akceptui terminai prasideda nuo ofertos gavimo laiko.

Valstybinės šventės arba nedarbo dienos skaičiuojant akcepto terminą neiškiriamos. Tačiau, jei pranešimas apie akceptą negali būti pristatytas ofertos gavėjui per paskutinę nustatyto termino dieną dėl to, kad ši diena sutarties siūlytojo komercinės įmonės buvimo vietoje yra valstybinė šventė arba nedarbo diena, terminas pratęsiamas iki pirmos po jos esančios darbo dienos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2480 žodžiai iš 8095 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.