Tarptautinio verslo projektas eksporto i vokietiją galimybės
5 (100%) 1 vote

Tarptautinio verslo projektas eksporto i vokietiją galimybės

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

TARPTAUTINIO VERSLO PROJEKTAS

Darbo vadovas



Vilnius

2004

TURINYS

Įvadas 3

1. Vokietijos pristatymas 5

1.1 Kas Vokietiją skiria iš kitų Europos Sąjungos šalių 6

1.2 Kas siejama su Vokietija 7

2. SEPTEmber modelio analizė 8

2.1 Vokietijos kultūrinė aplinka 9

2.2 Vokietijos ekonominė aplinka 11

2.3 Vokietijos politinė/teisinė aplinka 13

3. Institucinio-ideologinio modelio analizė 17

3.1 Technologinė dimensija 18

3.2 Ekologinė dimensija 19

3.3 Ideologinė dimensija 19

3.4 Institucinė dimensija 20

4. Projektui svarbios institucijos 21

5. Rinkos vystymas (remiantis UAB „Klaipėdos kartonas marketingo planu) 22

6. Paklausa ir augimas Europoje (remiantis UAB „Klaipėdos kartonas

marketingo planu) 23

6.1 Baltijos šalys ir Lenkija 25

6.2 Pagrindiniai rinkos dalyviai 26

6.3 Paklausos ir pasiūlos balansas 28

7. Internacionalizacijos procesas 30

6. Meta lygio tendencijos 32

Išvados 34

Literatūros sąrašas 36

Priedai 37

Įvadas

Lietuva tik gerą dešimtmetį dalyvauja tarptautinėje prekyboje, todėl ji turi menką patirtį tokios ekonominės veiklos srityje. Yra firmų, kurios net ir per tuos metus sugebėjo prisitaikyti prie tarptautinės rinkos reikalavimų, tačiau yra ir tokių, kurios dar tik šiandien ruošiasi tai įgyvendinti.

Kuriamo projekto tikslas yra išmokti įvertinti situaciją užsienio rinkoje naujo verslo plėtrai. Mums svarbu įgauti patirties kaip tirti rinką, organizuoti verslą, gilintis į pasirinktos šalies įstatymus ir išmokti būdų, kaip užimti kuo didesnę rinkos dalį.

Taigi mūsų pasirinkta idėja yra popieriaus eksporta į Vokietiją. Tai nėra nauja verslo idėja, tačiau pasitelkę žinių apie esamas tokio pobūdžio firmas, jų sėkmę užsienio rinkose, pasistengsime pažvelgti kuo naujau ir kuo plačiau į šią tarptautinio verslo idėją.

Projektą įgyvendinti padės ne tik žinio, sukauptos apie mūsų būsimus konkurentus, bet taip pat ir moksliniai šaltiniai, statistinė medžiaga, kiek tai įmanoma, pokalbiai su konkurentais, Vokietijos ambasados atstovais, Ekonominės plėtros agentūros darbuotojais. Tokiu būdu galėsime išsiaiškinti plėtimosi galimybes rinkoje.

Mes atstovausime UAB „Klaipėdos kartonas“ ir vykdysime tiesioginį eksportą į Vokietiją. Antrą šimtmetį gyvuojantis „Klaipėdos kartonas“ šiandien – didžiausias kartono gamintojas bei makulatūros perdirbėjas ir vienintelis gofruoto kartono žaliavos gamintojas Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje. Vadovaudamiesi pasirinkta ilgalaike bendrovės plėtros strategija, nuolat didiname gamybos pajėgumus bei geriname produkcijos kokybę. 2001 metais įdiegta ISO 9001:2000 kokybės valdymo sistema užtikrina, kad produkcijos kokybė atitiks tarptautinius standartus. Kad einame teisingu keliu, patvirtina nuolat augantis pirkėjų susidomėjimas produkcija.

Jau kelerius metus iš eilės didžioji produkcijos dalis iškeliauja į užsienio šalis, pirkėjų sąraše puikuojasi solidžios Austrijos, Šveicarijos, Anglijos, kitų Vakarų šalių kompanijos.

Pasirašomos naujos sutartys su klientais verčia tikėti, jog susidomėjimas produkcija sėkmingai augs ir toliau, didės eksporto apimtys bei geografija.

Taigi mūsų išsikelto projekto tikslas būtų eksportuoti kartoną į Vokietiją. Tokiu būdu mes didinsime savo gaminamos produkcijos realizavimą kitose Vakarų Europos šalyse. Popieriaus eksportas į Vokietiją būtų naudingas ne vien dėl to, kad galėtume dalyvauti tarptautinėje rinkoje, bet ir todėl, kad turim puikias sąlygas tiekti į užsieniį kokybišką popierių, t.y. turim pigią darbo jėgą, valstybės skatnimą eksportuoti kuo daugiau produkcijos į užsienį bei galime pateikti į Vokietijos rinką pakankamai žemą popieriaus kainą visvien gaudami ne mažą pelną.

Norint tai pasiekti, reikia ištirti Vokietijos rinką, išsiaiskinti ar šis produktas turės paklausą šioje rinkoje, išanalizuoti visas galimybes susietas su mūsų gaminama produkcija, bei galimas logistines schemas. Negalime tiksliai apibrėžti kiek laiko šiam tikslui riekės pasiekti. Tai priklausys nuo mūsų pasirinktų specialistų ir jų atliekamo darbo kokybės. Taip pat įtakos turės ir tai, kaip Vokietija įvertins mūsų siūlomą produktą ir jo realizavimą. Vertinimo metu atsiradus priekaištų iš jų pusės, projektas bus gražinamas ir jį reikės koreguoti, kol bus sudarytas bendradarbiavimo kontraktas. Taigi, pradžiai šiems tyrimams galima skirti mėnesį laiko.

Produkto gamybai ir jo eksportavimui pilnai užtenka „Klaipėdos kartono“ surenkamos makulatūros. Visi būtini specialistai jau yra surinkti „Klaipėdos kartonas“ darbo kolektyve, tačiau norint pradėti eksportuoti produkciją į Vokietiją, reikės rinkotyrininkų, kurie ištirtų šią rinką, bei marketingo specialistų.

Galutinį rezultatą įtakos tokie vieksniai kaip: ar rinka bus pakankamai gerai išanalizuota; produkto imlumas Vokietijos rinkoje; logistiniai pajegumai ir panašūs veiksniai.

Projekto kontrolė bus grindžiama standartų
nustatymais, kurie tiesiogiai atspindės mūsų pagrindinius planus ir veiklos sritis (eksportas i Vokietiją); paskui seks veiklos ivertinimas, ar mūsų pasirinkta idėja bus efektyvi; bei veiklos rezultatų palyginimas su standartais (ar planai atitiko lūkesčius, palyginti su ankstesne veikla, ir su kitais padaliniais ar konkurentais).

1. Vokietijos pristatymas

Geografinė padėtis: Centrinė Europa, ribojasi su Baltijos ir Šiaurės jūromis, tarp Nyderlandų ir Lenkijos, pietuose – Danija

Teritorija: 356 910 km2

sausumos: 349 520 km2

vandens: 7 390 km2

Valstybinė siena: 3 621 km.

siena su: Austrija 784 km.

Belgija 167 km.

Čekijos Respublika 646 km.

Danija 68 km.

Prancūzija 451 km.

Liuksemburgu 138 km.

Nyderlandais 577 km.

Lenkija 456 km.

Šveicarija 334 km.

Gyventojų skaičius: 83 251 851 (2003 liepos mėn.)

Amžius:

0-14 metai: 15.4% (vyrai 6,568,699; moterys 6,227,148)

15-64 metai: 67.6% (vyrai 28,608,964; moterys 27,695,539)

65 m. ir vyr.: 17% (vyrai 5,546,140; moterys 8,607,361) (2003.)

Natūralus prieaugis: 0.26% (2003)

Gimimų skaičius: 8.99/1 000 gyventojų (2003)

Mirčių skaičius: 10.36/1 000 gyventojų (2003)

Migracijos saldo: 3.99 migrantų/1 000 gyventojų (2002)

Gyvenimo trukmė: 77.78 metai

vyrai: 74.64 metai

moterys: 81.09 metai (2003)

Tautybė: Vokiečiai

Etninės grupės: vokiečiai 91.5%, turkai 2.4%, italai 0.7%, graikai 0.4%, lenkai 0.4%, kitos 4.6%

Religija: protestantai 34%, Romos katalikai 34%, musulmonai 3.7%, kitos 28.3%

Kalba: vokiečių

Šalies pavadinimas: Vokietijos Federacinė Respublika, Vokietija

Šalies pavadinimo sutrumpinimas: DM

Šaltinis: http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=7&MenuItemID=39&ItemID=1770&LangID=1

1.1 Kas Vokietiją skiria iš kitų ES šalių?

• didžiausia įmoka į ES biudžetą (apie 20 mlrd. eurų kasmet, arba 24 proc.)

• didžiausia imigracija (vidutiniškai 480 tūkst. imigrantų per metus)

• didžiausia automobilių, laivų, plieno gamyba

• tankiausias geležinkelių tinklas ir didžiausias geležinkeliu vežamų keleivių skaičius

• didžiausios eksporto ir importo apimtys (25 ir 22 proc. viso ES eksporto ir importo, 1998)

• daugiausia gyventojų (83 mln., arba 22 proc. visų ES gyventojų)

• didžiausia darbo jėga (40,5 mln.)

• importuojama daugiausia gamtinių dujų (13,2 proc. pasaulinio importo, 2001), kavos (13,2 proc. pasaulinio importo, 2001)

• išlydoma daugiausia vario (5,3 proc. pasaulyje, 2002)

• mažiausias mobiliųjų telefonų vartotojų procentas 100 gyventojų (38,6 proc., 2002)

• darbininkai dirba mažiausiai valandų per metus (2002)

• Vokietija turi daugiausia kaimynių iš visų ES šalių – sienos kertasi su 9 valstybėmis: Danija, Nyderlandais, Belgija, Liuksemburgu, Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Čekija, Lenkija

• Kylio kanalas pagal laivų, praplaukiančių juo per metus, skaičių yra vienas pirmaujančių pasaulyje

• Rūro baseine esantys anglių telkiniai yra didžiausi ES

• Vokietijoje išgaunama tik 1 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų, o suvartojama net apie 10 proc.

• Vokietijoje esanti Grondės AE pagamina daugiausia elektros energijos: septyni jos reaktoriai 1995 m. pagamino daugiau kaip 10 mlrd. kWh elektros energijos.

1.2 Kas siejama su Vokietija?

• Berlynas

• Alus

• Rimtumas

• Pedantiškumas, kruopštumas, darbštumas

• AEG

• Hamburgeris

• „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, „Audi“, BMW

• Michaelis Schumacheris

• Mugės

• BASF

• Bosch

• Automagistralės

• Adolfas Hitleris

• Otto von Bismarkas

• Reformacija, Liuteris

• Adidas

• Siemens

• pasaulinio garso vokiečių muzikantai: Johanas Sebastianas Bachas (1685-1750), Georgas Frederikas Hendelis (1685-1759), Jozefas Haidnas (1732-1809), Liudvikas van Bethovenas (1770-1827)

• pasaulinio garso vokiečių rašytojai, poetai, dramaturgai: Volfgangas von Goethe (1749-1832), Johanas Fridrichas Šileris (1759-1805), Johanas Tomas Manas (1875-1955), Bertoldas Brechtas (1898-1956), Heinrichas Biolis (1917-1985), Hermanas Hesė (1877-1962), Giunteris Grasas (g.1927)

• pasaulinio garso vokiečių filosofai: Imanuelis Kantas (1724-1804), Johannas Gottliebas Fichte (1762-1814), Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis (1770-1831), Arthuras Schopenhaueris (1788-1860), Karlas Marksas (1818-1883), Friedrichas Nietzsche (1844-1900), Martinas Heideggeris (1889-1976)

Vokietija nuo seno garsėja savo mugėmis. Manoma, kad pirmosios mugės Vokietijoje buvo rengiamos dar XIII a. Šiuo metu apie 2/3 didžiausių ir svarbiausių tarptautinių mugių vyksta Vokietijoje. Pvz., vien 1999 m. įvyko apie 180 tarptautinių mugių ir parodų, kuriose apsilankė apie 10 mln. žmonių.

Johanas Volfgangas von Goethe (1749-1832) – didžiausia Vokietijos romantizmo periodo figūra. Jis ir Fridrichas Šileris buvo pagrindiniai literatūros judėjimo Sturm und Drang atstovai, propagavę gamtą (prigimtį), jausmus, nebijojo naujų idėjų kūryboje. J.V. von Goethe gimė Frankfurte prie Maino, didžiąją dalį gyvenimo praleido Veimare. Žymiausi jo kūriniai yra “Jaunojo Verterio kančios”, “Faustas”.

2. SEPTEmber modelio analizė

Viena iš tarptautinio verslo aplinkos analizės priemonių yra SEPTEmber modelis. Šis modelis yra pritaikomas, kada įmonė nori išanalizuoti
tarptautinio verslo aplinką. Pasinaudojus SEPTEmber modeliu yra aptariamos tokios aplinkos:

 Socialinė aplinka (kultūra, vertybės, žmonės, organizacijos);

 Ekonominė aplinka (gamybos ir platinimo sąlygos);

 Politinė aplinka (vyriauybė, įstatymai, politika);

 Technologinė aplinka (priemonės, metodai, žinios);

 Ekologinė (natūrali) aplinka (natūralūs ištekliai, parama, grožis).

2.1 Vokietijos kultūrinė aplinka

Kultūra – tai žmogiškoji pasaulio dalis, kurią sudaro reikšmės, veiksmai bei simboliai kaip vientisas kompleksas. Kiekvienoje pasaulio šalyje aptinkama skirtinga kultūra, kurią yra sunku išnagrinėti iki galo (ypač ne tos šalies atstovui). Dažniausiai kultūra apibūdinama tokiais aspektais: žinios, tikėjimas, menas, įstatymai, moralė, papročiai ir kiti įpročiai bei savybės, įgyjamos žmogaus kaip visuomenės nario.

Kultūrą Vokietijoje galim priskirti prie nesudėtingų (low context) kultūrų, naudojančių verbalinę kalbą, nes bet kokia informacija dažniausiai perduodama žodžiu. Kalbant apie informacijos perdavimą, aktualiausia priemone šiam veiksmui atlikti yra kalba. Nacionalinė Vokietijos kalba – vokiečių. Nors šioje kalboje jau nuo senų laikų galima aptikti daug anglikonizmo, t.y. labai dažnai pasitaiko, kad dauguma semantiškai svarbių žodžių sakinyje yra angliški. Kaip bebūtų, vokiečių kalba yra viena iš svarbiausių tarp 5000 pasaulio kalbų. 90 mln. žmonių ši kalba yra gimtoji; 24 Europos Sąjungos gyventojų yra kalbantys vokiškai; kiti 50 mln. – yra puikiai įvaldę šią kalbą, o 20 mln. žmonių šiuo metu mokosi vokiečių, kaip užsienio kalbos. Vokietija yra gerai išsivysčiusi šalis, kurioje labai svarbus yra ir tarptautinis verslas. Taigi geras vokiečių kalbos žinojimas yra didelis privalumas bet kuriam užsienio verslininkui, norinčiam plėsti savo verslą Vokietijoje. Tai padeda pastarajam rinkti ir įvertinti svarbią informaciją, stengiantis ištirti šalies rinką; leidžia prieiti prie vietinės visuomenės; be to, kalbiniai sugebėjimai labai svarbūs įmonės vidiniame bendravime, t.y. kad bet kas pasakyta, būtų teisingai interpretuota.

Kitas svarbus kultūros aspektas yra religija. Vokietija yra viena iš daugelio šalių, kurios gyventojai yra įvairių etninių grupių: vokiečiai 91,5, turkai 2,4 (didžiasia etninė mažuma – gyvena beveik tiek pat kiek Lietuvoje lietuvių, t.y. 3mln.), italai 0,7, graikai 0,4, lenkai 0,4 ir kitos 4,6. Nors etninių grupių ir daug, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietija – labai nacionalizuota valstybė t.y., vokiečiai sudaro net 91,5 šalies gyventojų (tai labai aukštas rodiklis). Taigi dvi pagrindinės religijos aptinkamos Vokietijoje yra protestantai ir Romos katalikai. Abi apima po 34 šalies gyventojų. Trečioji pagal svarbumą – musulmonų religija – 3,7, kitos 28,3.

Kalbant apie vertybes, požiūrius, manieras bei papročius Vokietija ir jos gyventojai yra siejami su rimtumu, pedantiškumu, kruopštumu bei darbštumu. Labai daug dėmesio Vokietija skiria mokslui. Mokslinį ir kūrybinį potencialą rodo tai, kad šioje šalyje yra daugiau kaip 70 Nobelio premijos laureatų. Taip pat svarbus dėmesys tenka išsimokslinimo lygio kėlimui. Beveik absoliuti dauguma žmonių yra raštingi. Vokietijoje yra 3,5 karto daugiau moksleivių (12,7 mln., 1998) nei visoje Lietuvoje gyventojų, mokytojų yra 720800, mokyklų – 52000. Ir apskritai Vokietijoje įgyti išsimokslinimo diplomai yra pripažįstami visoje Europoje ir vertinami kaip aukšto lygio.

Dar keletas svarbių dalykų, ka reikėtų žinoti verslininkams, bedraujantiems su vokiečių verslininkais:

 Vokietijoje kreipiantis į pašnekovą labai svarbu atkreipti dėmesį į moks¬lo aipsnius bei teisingai ištarti pavardę. Svarbu išlaikyti mandagų ir formalų santūrumą, kol verslo partneris vokietis pats pradės elgtis ne taip formaliai.

 Rankos paspaudimas yra ypač svarbus. Trumpas pasveikinimas ar staigus atsisveikinimas nelaikomas blogu tonu.

 Anglų kalba yra Vokietijoje plačiai vartojama, tačiau visuomet geriau vesti derybas vokiškai, o buvusioje Rytų Vokietijoje pašnekovas gali iš viso nekalbėti angliškai. Angliškai taip pat retai kalba savivaldybių pareigūnai.

 Dauguma dokumentų, reikalingų steigiant įmonę, turi būti pateikti vokiečių kalba, su¬tartys ir kiti susitarimai gali būti paruošti abiejomis dalyvaujančių šalių kalbomis. Formalumų tvarkymui patartina turėti notaro patvirtintą atstovą, pvz., atidarant sąskaitą banke.

 Vokietijos verslininkams posakis „Laikas – pinigai“ reiškia labai daug. Į paskirtus susitikimus būtina atvykti laiku. Verslo susitikimai turėtų būti paski¬riami iš anksto, geriausiai rytą.

 Su verslu nesusiję pokalbiai yra priimtini tik aptarus visus numa¬tytus klausimus.

Kuo mūsų verslo idėjai naudinga Vokietijos kultūrinė aplinka? Labai svarbu, kad Vokietijos kultūra mažai kuo skiriasi nuo lietuvių. Abi šalys priklauso „low context“ kultūrai, kuriose naudojama verbalinė kalba. Taip pat, kaip ir Lietuvoje, vystant verslą vokiečiams didelės įtakos nedaro religinės pažiūros. Vokiečių vertinamas darbštumas bet kuriuo atveju yra mums naudingas kuriant verslo santykius. Vienintelis barjeras, su kuriuo galima susidurti, tai vokiečių kalbos

2.2 Vokietijos ekonominė aplinka



Vokietija – viena iš stambiausių Europos valstybių, valdo apie 10 proc. pasaulio rinkos (pagal šį rodiklį ji yra antroje vietoje po JAV). Nuo 1975m. Vokietija priklauso 8 didžiausių pramoninių pasaulio valstybių grupei („G-8″). Dabartinė Vokietijos ekono¬mika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, kuriai būdingas aukštas darbo užmokestis ir socialinės garantijos.

BVP vienam gyventojui Vokietijoje 2000 metais buvo 27 tukst eurų. Tuo pačiu metu Vokietijos BVP sudarė ketvirtį viso Europos Sąjungos BVP, Vokietija yra didžiausias įmokas į ES biudžetą mokanti valstybė (daugiau kaip 22 mlrd. eurų), o iš ES fondų Vokietija atgauna tik apie 7 mlrd. eurų. Vokietijos BVP augimas 2002 metais sudarė 0,5 proc. Toks augimo tempų sumažėjimas visų pirma siejamas su bendra pasaulio ekonomikos recesija.

2001 m. Vokietijoje buvo 41,9 mln. darbingo amžiaus asmenų. Nedar¬bas 2001 m. sudarė 9,4 proc. 1999 m. pramonėje dirbo 33,4 proc. visų darbuotojų, žemės ūkyje – 2,8 proc., paslaugų sektoriuje – 63,8 proc.

Vokietijos telekomunikacijų sistema – viena pažangiausių pasaulyje. Paskutiniame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje telekomunikacijų plėtrai skiriamos didžiulės in¬vesticijos panaikino telekomunikacijų lygio skirtumą tarp Vokietijos „senųjų“ ir ,,naujųjų“ žemių. Mobilusis ryšys apima beveik visą Vokietiją, mobiliųjų telefonų skaičius sparčiai auga. 2000 m. birželio mėn. mobiliuosius telefonus turėjo apie 55,3 mln. (t. y. 66 proc.) gyventojų. Interneto paslaugas 2001 m. tiekė 200 įmonių, interneto vartotojų skaičius 2001 m. siekė 28,64 mln. (34,4 proc. gyventojų).

Vienas iš sėkmingų Vokietijos užsienio prekybos raidos veiksnių yra tai, kad daug šios šalies pramonės įmonių gamina produkciją užsienyje įsteigtuose filialuose arba skyriuose, kur darbo jėga yra gerokai pigesnė.

Pagrindinės Vokietijos eksportuojamos prekės 2002 m. buvo: mašinos ir įrengimai (31 proc, eksporto), transporto priemonės (l7 proc.), chemijos pramonės produkcija (l3 proc.), maisto produktai (5 proc.), tekstilė (4 proc.), metalai ir jų dirbiniai (3 proc.). Vokietijos importo struktūroje 2000 rn. vyravo mašinos ir įrengimai (22 proc. importo), transporto priemonės (l0 proc.), chemijos pramonės produkcija (9 proc.)., maisto pro¬duktai (8 proc.), tekstilės dirbiniai (6 proc.), metalai ir jų dirbiniai (4 proc.).

Kadangi Vokietijoje yra stipriai išvystyta infrastruktūra bei paslaugų sektorius, BNP vienam gyventojui per metus yra labai didelis bei didelė dalis investicijų šaliai skiriama „iš savęs“, todėl klasifikavime pagal pajamas Vokietija yra priskiriama industrinėms šalims.

Vokietija svarbų dėmesį skiria ekonominei šalies integracijai Europos Sąjungoje. Kaip ir kitose ES šalyse, Vokietijoje suvienodintos ekonominės sąlygos rinkose. Integracijos gilinimas vyksta pereinant ekonominės integracijos lygius. Šiuo metu paskutinis šalies pasiektas lygis – prisijungimas prie valiutinės sąjungos (t.y. bendra rinka ir bendra valiuta ES) 2002 metų sausio 1 dieną. Vokietija vadovaujasi ir skirtumų toleravimo principu. Nors šalyje yra daug skirtingų rasių bei religijų gyventojų (žr. Priedą Nr.2), kultūriniai skirtumai šalies piliečių yra gerbiami. Kiekvienoje ES šalyje, tame tarpe ir Vokietijoje, yra suvienodinti vyriausybių siekiai bei žingsniai (konvergencijos ir vieningumo principas). Šioje šalyje naudojamas ir socialinio modelio apsaugos principas, užtikrinantis socialinę gerovę, be kurio ekonominės integracijos procesas yra beprasmis. Vokietija, kaip ES šalis narė, neatisriboja nuo trečiųjų šalių (atvirumo trečiosioms šalims principas). ES, kaip regioninės integracijos pavyzdys, siekia tų pačių tikslų, kaip ir pasaulinės organizacijos (PPO), taigi, pastebimas ir integracijos į pasaulio ekonomiką principas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2615 žodžiai iš 8317 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.