Tarptautinis valiutinis fondas ir kreditavimo politika
5 (100%) 1 vote

Tarptautinis valiutinis fondas ir kreditavimo politika

ĮVADAS

Vos tik atsirado darbo pasidalijimas, pasirodė ir pinigai. Įvairiais laikotarpiais jie buvo suprantami skirtingai, tačiau jų pagrindinė paskirtis buvo ir yra ta pati – išmatuoti, palyginti atskirų prekių ir paslaugų vertę. Pinigai naudojami kaip atsiskaitymo, mainų, įkainojimo, apskaitos ir įmonės veiklos efektyvumo priemonė.

Komerciniai bankai tradičiškai užima pirmaujančią vietą piniginių atsiskaitymų organizavimo procese. Bankas yra ne tik pinigų surinkėjas ir atsiskaitymų tarpininkas, bet ir atsakingas konsultantas atsiskaitymų klausimais.

Tarpbankiniai korespondentiniai ryšiai ir dokumentiniai atsiskaitymai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, nes, vykdant atsiskaitymo operacijas, partneriai yra du bankai, veikiantys skirtingose šalyse (sudarant tarptautinius investicinius arba komercinius sandorius).

Tikslas – paklausos stabilumas.

Uždaviniai:

1. Tarptautinio valiutos fondo atliekamas vaidmuo.

2. Tarptautinio valiutos fondo naujovės.

3. Valdytojų tarybos fondo veiklos klausimai.

4. Tarptautinės valiutos sistemos krizės požymis.

5. Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą valiutų srityje ir prekybą.

1. Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas

Dvi pagrindinės tarptautinės institucijos, patyrusios paskolų krizę, vaidino skirtingus, o kartais netgi konfliktuojančius vaidmenis. Pasaulio bankas buvo labai susirūpinęs dėl paskolų krizės absoliutaus dydžio, mastų ir kaštų, lėtesnio šalių skolininkių vystymosi, nes joms reikėjo mokėti skolas. Kita vertus, Tarptautinis valiutos fondas laikė savo pagrindine funkcija finansuoti ekonomikos stiprinimo priemones, kurių imasi jį besikreipiančios šalys skolininkės skolų priežiūrai pagerinti. Tarptautinio valiutinio fondo stabilizavimo programa galėjo pareikalauti iš šalių skolininkių didelių trumpalaikių ekonominių išlaidų, susitaikymo su prastesniais pragyvenimo standartais ir su didėjančiu nedarbu. Tarptautinio valiutos fondo vaidmuo buvo susijęs ir su tuo, kad jis turėjo suteikti garantiją dėl kredito bankų naujų paskolų, kurios būtų labai naudingos šalims skolininkėms priimant Tarptautinio valiutos fondo remiamias programas.

Kartkartėmis šios institucijos konfliktuodavo dėl paskolų krizės valdymo. Pasaulio bankas kritikavo Tarptautinį valiutinį fondą dėl dažnai per sunkių programų ir iš dalies dėl bankų tradicinės sferos pažeidimo. Tarptautinio valiutinio fondo stabilizacijos programos dažnai apima subsidijuojamų pagrindinių prekių kainų kilimą, o tai sukelia infliaciją. Apskritai tiesioginė šių dviejų organizacijų įtaka galėjo būti labai ribota dėl jų turimų ribotų finansų. Pasaulio bankas turėjo būti labai atsargus, kad nepablogintų savo aukščiausio (AAA) kredito reitingo. Tarptautinio valiutos fonfo turima trumpalaikio finansavimo suma buvo labai ribota, palyginti su paskolų krizės mainais.

1.1. Tarptautinis valiutos fondas

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – tarptautinė organizacija, kurios paskirtis yra reguliuoti valstybių fondo narių valiutinius ir kreditinius santykius, taip pat teikti joms finansinę pagalbą mokėjimų balanso defitito sąlygomis. Fondas turi specializuotos Jungtinių Tautų įstaigos statusą.

Ši tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija įkurta 1944m. liepos 1-22d. Breton – Vude (JAV) Jungtinių Tautų konfederacijoje. Jos metu buvo priimti TVF sutarties straipsniai, vykdant ir įstatų funkcijas. Šis dokumentas įsigaliojo 1945m. gruodžio 27d., o praktinę veiklą Fondas pradėjo 1946m. gegužę; tada jį sudarė 39 valstybės. Valiutinės operacijos atliekamos nuo 1947m. kovo 1d.

Fondo narėmis yra daugiau kaip 180 šalių. Būstinė – Vašingtone (JAV). Be to, Tarptautinis valiutos fondas turi skyrius:

Ø Paryžiuje (Prancūzija),

Ø Ženevoje (Šveicarija),

Ø Tokijuje (Japonija),

Ø Ir prie Jungtinių Tautų Niujorke (JAV).

Oficialus TVF uždavinys – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą valiutų srityje ir prekybą.

Fondas kontroliuoja:

Ø tarptautinių ir prekybos sutarčių vykdymą,

Ø teikia valstybėms trumpalaikius kreditus mokėjimo balansui išlyginti,

Ø skatina ir remia daugiašalės atsiskaitymų sistemos kūrimą.

1.1.1. Valdymo organai

Aukščiausiasis TVF organas – valdytojų taryba, kurioje kiekvienai šaliai atstovauja

valdytojas ir jo pavaduotojas. Paprastai tai finansų ministrai arba centrinių bankų vadovai. Tarybos kompetencija yra spresti visus fondo veiklos pagrindinius klausimus:

Ø TVF sutarties straipsnių keitimą,

Ø Naujų narių priėmimą,

Ø Jų fondo kapitalo dalies nustatymą ir pakeitimą,

Ø Vykdomųjų direktorių rinkimus.

Valdytojai į sesijas renkasi vieną kartą per metus, tačiau bet kada gali rengti savo posėdžius, taip pat balsuoti paštu.

Dėl pasaulio valiutų sistemos evoliucijos ir fondo veiklos transformacijos TVF sutarties straipsniai buvo tris kartus taisyti.

Ø Pirmoji pataisų sesija buvo atlikta 1968 – 1969 m., tai lėmė specialių skolinimosi teisių – Special Drawing Right (SDR) mechanizmo sukūrimas*.

Ø Antroji pataisa atlikta 1976 – 1978 m. – buvo nustatyti pagrindiniai naujosios tarptautinės valiutų tvarkos principai, kurie pakeitė Breton Vudo valiutų sistemą.

Ø Trečioji pataisa atlikta 1990 – 1992 m. numatė sankcijų
įvedimą šalims narėms, neįvykdžiusios savo finansinių įsipareigojimų fondui, sustabdyta balsavimo teisė.

Special Drawing Right – speciali skolinimosi teisė – tapo pagrindiniu TVF atsiskaitymo vienetu, nors realaus padengimo neturi. SDr sudėtis keičiama reguliariai kas penkeri metai ir apskaičiuojama remiantis penkiomis stipriausiomis valiutomis.

1.1.2. Kapitalas ir paskolų ištekliai

Fondo lėšos formuojamos iš jo narių išmokėtų kvotų. 1998m. Sausio 30d. TVF valdytojų taryba priėmė nutarimą 45 proc. Padidinti bendrą kvotų sumą. Lygiai po metų įsigaliojus šiam sprendimui, fondo kapitalas padidėjo iki 212 mlrd.

TVF turi galimybę papildyti nuosavą kapitalą iš pasiskolintų lėšų. Pavyzdžiui, valstybės, įeinančios į „Paryžiaus klubą“, arba centriniai jų bankai (Belgija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada, Voekietijos federalinis bankas, Nyderlandai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, Švedijos valstybinis bankas, Japonija) su fondu sudarė Generalinę paskolų sutartį (GPS) – General Arrangements to Borrow, GAB), kuri įsigaliojo 1962m. Spalio 24d. Po dviejų metų prie sutarties prisijungė Šveicarijos nacionalinis bankas.

GPS numatyta, kad šalys dalyvės atvers TVF nuolatines kredito linijas – bendra pradinė suma 6.5 mlrd. SDR (8.8 mlrd. JAV dolerių). Šios lėšos gali būti naudojamos tais atvėjais, kai iškyla reikalas „išvengti arba pašalinti tarptautines valiutų sistemos sutrikimus:. Savo ruožtu TVF skolins bet kurioms GPS dalyvėms atitinkamas lėšas trejiems , penkeriems metams. Šios lėšos gali būti naudojamos suteikti finansinę pagalbą valstybėms ne GPS dalyvėms, tačiau pagal griežtesnius kriterijus. Remiantis TVF sutartimi, valstybės, pasiskolinusios pinigų, už gautas paskolas moka palūkanas pagal rinkos tarifus ir įsipareigoja padengti įsiskolinimus per penkerius metus.

Po atitinkamų pasitarimų ir svarstymų TVF Vykdomoji taryba 1997m sausį pritarė Naujoms paskolų sutartims (NPS) (New Arrangements to Borrow (NAB), kurių dalyvėmis tapo 25 valstybės arba centriniai bankai (sutartys įsigaliojo 1998m. Lapkričio 17d.) Pagal šiuos susitarimus, fondas prireikus gali gauti iš šių šalių lėšų iki 34 mlrd. SDR iškilus būtinybei aprūpinti TVF papildomais ištekliais NPS tampa pirmuoju ir pagrindiniu tokio pobūdžio išteklių šaltiniu.

Kredito operacijų išplėtimo būtinumas paskatino TVF XX a. Devintajame dešimtmetyje skolintis lėšas ne tiktai remiantis daugiašale sutartimi, bet ir remiantis dvišaliais susitarimais. Fondas gaudavo paskolų iš Belgijos, Saudo Arabijos, Šveicarijos, Japonijos ir kai kurių kitų šalių centrinių bankų, taip pat ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (Bazelis, Šveicarija).

1.1.3. Finansų politika

Svarbiausias TVF finansinių operacijų tikslas – padėti savo namiams padengti mokėjimų balanso deficitą. Šalis, kuriai reikia užsienio valiutos einamosioms operacijoms apmokėti, turi pateikti fondui patvirtinimą, kad valiutos reikia dėl mokėjimo balanso būklės, tarptautinio likvidinio rezervo arba dėl šių rezervų lygio pokyčių.

Atitinkama valstybė gauna (perka) reikalingą valiutą arba keičia SDR į savo nacionalinę valiutą. Atlikęs šią operaciją, TVF padidina kredituojamos šalies valiutos atsargas, o kitų narių valiutos atsargos arba SDR sumažėja lygiai tiek, kiek jos gauna skolininkas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1161 žodžiai iš 3748 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.