Tarptautinis veiksnių mobilumas
5 (100%) 1 vote

Tarptautinis veiksnių mobilumas

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….2

1 Istorinis kapitalo ir darbo judėjimas……………………………………………………………………..4

2 Kapitalo judėjimo teorija…………………………………………………………………………………….7

3 Tarptautinės įmonės ir veiksnių mobilumas…………………………………………………………..9

3.1 Kapitalo judėjimo nauda ir kaštai šaliai-šeimininkei………………………………..11

4 Darbo jėgos mobilumas…………………………………………………………………………………….12

4.1 Emigracijos nauda ir kaštai………………………………………………………………….15

4.2 Protų nutekėjimas iš Pietų Afrikos………………………………………………………..17

4.3 Imigracijos nauda ir kaštai……………………………………………………………………17

4.4 Australijoje reikalingi žmonės………………………………………………………………18

5 Migracija Europoje…………………………………………………………………………………………..19

5.1 ES šalys……………………………………………………………………………………………..20

5.2 Investicijos į naujas ES šalis………………………………………………………………….21

5.3 Centrinės ir rytų Europos šalių gyventojai jau išbandė gyvenimą ES šalyse..21

5.4 Migracijos neigiamų padarinių išvengimo būdai……………………………………..22

Išvados……………………………………………………………………………………………………………….24

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………….25

Įvadas

Rinkos teorija teigia, kad gamybos veiksniai yra nejudantys tarp šalių. Pagal Heckscher-Ohlin modelį – galimybių veiksnys tarp tautų veda prie rinkos barjerų atsiradimo. Puikus veiksnių mobilumas galetų veikti kaip pakaitalas tarptautinei rinkai. Įtraukiant tobulą konkurenciją veiksniai galetų judeti tarp šalių iki tol, kol gamybos našumas ir veiksnių kainos taptų vienodos visose šalyse. Tada išnyktų rinkos barjerai.

Praktikoje nera nei tobulaus veiksnių mobilumo, nei – nejudamumo. Egzistuoja skirtingas veiksnių mobilumo laipsnis šalių ir laiko atžvilgiu. Darbas, kapitalas, gamtiniai ištekliai , vadybos sugebėjimai ir technologijos juda įvairiais laipsniais iš šalies į šalį. Ši savybė susijusi su tarptautinio veiksnių judėjimo veiksnių priežastimis ir pasekmėmis. Veiksnių mobilumas remiasi kapitalo ir darbo judejimu, dauguma gamybos veiksnių ir ypač sugebėjimų ir techonologijų judėjimu, kuris atsiranda dabartiniu laiku veikiančiose įmonėse ir tarptautinėse kompanijose.

Kapitalo judėjimas nebūtinai sąlygoja kapitalui imlių gaminių judėjimą tarp šalių. Tai susiję su finansinėmis operacijomis – kuomet viena šalis yra skolininkė, o kita skolintoja. Šios investicijos veda prie padidėjusios perkamosios galios skolintojos šalyje, kai skolintojui leidžiama kontroliuoti investicijas. Yra galimybė, kad kapitalo gaminiai tikrai gali būti importuojami į skolintojos šalį, panaudojant skolintus fondus, bet tolygiai kapitalo gaminiai gali būti vietinės kilmės, pvz.: vietinės ar importuojamos vartojimo prekės arba inventorius. Visgi tai yra finansai inevsticijoms, kurios ateina iš užsienio ir apibrežiami kaip finansiniai (kapitalo) judėjimai.

Finansinius judėjimus komplikuoja tai, jog egzistuoja dvi pagrindinės kapitalo mobilumo rūšys: tiesioginės užsienio investicijos ir portfelinės investicijos.

Portfelinės investicijos yra susijusios su užsienio individų arba institucijų turto dokumentais arba akcijų pirkimu. Jos nesuteikia teisės kontroliuoti užsienio kompanijos arba jos fizinio turto.

Tiesioginės uzsienio investicijos yra susijusios su fondu judėjimu, akcijų pirkimu užsienio kompanijose, taip suteikiant pirkėjui teisę kontroliuoti kompaniją, į kurią buvo investuota arba jos fiznį turtą. Jei kompanija pasiekia reiksmingą tiesioginių užsienio investicijų laipsnį, įsigydama kontrolinį akcijų paketą užsienio kompanijoje, tai ji vadinama tarptautine kompanija.

Ekonominėje teorijoje portfelinių investicijų judėjimas tarp šalių gali būti paaiškintas skirtingomis palūkanų normomis tarp dviejų šalių. Teorija aiškina, kad jos juda iš šalies A į šalį B, nes palūkanų norma (kapitalo sugrįžimas) yra aukštesnis šalyje B nei A. Šis procesas gali tęstis iki tada, kai palūkanų norma susilygintų A ir B šalyse ir kai kapitalo grąžinimai taptų vienodi abiejose šalyse. Tuomet procesas baigtųsi. Keletas ekonomistų tiki, kad palūkanų normos skirtumai paaiškina kapitalo judėjimą ir ypač tiesiogines užsienio investicijas. Tarptautinės kompanijos investuoja užsienyje dėl tam tikros verslo galimybių plėtros, nei dėl palūkanų normos ar kapitalo grąžinimo iš užsienio. Be to, ši sritis ekonominėje teorijoje ir tyrimuose pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo. Paskata yra ta, jog dar nei viena teorija
negali paaiškinti tiesioginių užsienio investicijų vaidmens tarptautinėje ekonomikoje.

Norint sudaryti kontrastą reikia paminėti ir darbo migraciją. Tai nėra sudetingas fenomenas. Žmonės juda iš vieno pasaulio regiono į kitą, iš vienos šalies į kitą nuo pačios rašytinės istorijos pradžios. Dažniausia kraustymųsi priežastis buvo klimatinių sąlygų pokyčiai arba stichinės nelaimės. Tai patvirtino ir tyrimai atlikti stebimuose populiacijos judėjimo regionuose. Karai taip pat buvo viena iš pagrindinių populiacijų ardymo priežasčių. 1971m. masinė migracija: 10 milijonų pabėgelių paliko Bangladešą, ieškodami saugumo Indijoje, nors dauguma jų aprimus situacijai sugrįžo namo.

Politinės ir religinės laisvės troškimas visada buvo ir tikriausiai bus svarbi varomoji žmonijos jėga, o ypač darbo judėjime. Tačiau pripažinta, kad ekonominis stimulas vaidina pagrindinį vaidmenį darbo judėjime per nacionalines ribas. Didesnio atlyginimo, saugesnio darbo ir geresnių mokymosi galimybių poreikis skatina individus ir šeimas judėti iš vienos šalies į kitą ir šiam procesui labai sunku sutrukdyti.

1 Istorinis kapitalo ir darbo judėjimas

Nuo 1870m. iki 1914m. neturintys precendentų finansinio kapitalo kiekiai judėjo iš Europos į Kanadą, Australiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Rusiją. Dž. Britanija ir Prancūzija buvo pagrindinės kapitalo eksportuotojos. Greta kapitalo judėjimo vyko ir žmonių judėjimas: daug milijonų gyventojų paliko Europą, pasilikdami laikinai arba pastoviai gyventi Kanadoje, Jungtinėse Valstijose ar Lotynų Amerikoje. Taip pat europiečiai vyko į Australiją ir Pietų Afriką, mažesnis skaičius jų išvyko į Rytų Afrikų ir Aziją. Tuo tarpu kiniečiai ir indai migravo į visas Azijos ir Afrikos šalis darbui plantacijose ir prekyboje.

Kapitalo ir darbo judėjimo piko laikas buvo nuo 1907m. iki 1913m. Dž. Britanija kaip pagrindinė kapitalo šaltinio šalis, investavo 1070 milijonų svarų sterlingų į užsienį per jau minetą periodą. 60 % investicijų nukeliavo į Kanadą, Australiją, Argentiną ir Jungtines Valstijas (1 lentelė).

1 lentelė. Britų užjūrio investicijos 1907-1913m.

Paskirties vieta Suma (svarais sterlingais, mln.) Visų investicijų dalis, %

Naujasis Pasaulis 300 28

Kanada 250 23

Australija 50 5

Jungtinės Valstijos 160 15

Lotynų Amerika 240 22

Argentina 110 10

Brazilija 80 7

Meksikas 30 3

Čilė 20 2

Kitos imperijos 160 15

Kinija ir Japonija 40 4

Europa 50 5

Rusija 50 5

Darbo migracijos ir užsienio investicijų protrukio priežastis periode nuo 1870m. iki 1914m. bandė aiškinti daugelis ekonomistų ir ekonomikos istorikų. Apie minetą periodą rašė R. Nurksas, V. A. Levis, Dz. Viljamsonas ir V. Rostou. Ju pagrindinės tezės yra ir dabartinių diskusijų pagrindas, kurios išdėstytos žemiau:

• 1870-1914 m. periodas yra apytikriai klasikinės ekonomikos sistemos pagrindas pasaulio ekonomikoje. Egzistavo priklausomybė nuo kainų mechanizmo, taip pat darbo imigracijos kontrolė, o kapitalas galejo judėti daugiau ar mažiau netrukdomai iš šalies į šalį. Kylantys tarifai Europoje ir Jungtinėse Valstijose tapo tarptautinės rinkos modelio iškraipymais bei užjūrio investicijų kai kuriose šalyse politinių apribojimų pasėkmėmis, pvz.: Prancxzija neinvestavo į Vokietiją po Prancūzijos – Prūsijos karo.

• Dž. Britanija buvo svarbiausia kapitalo eksportuotoja. Taip buvo ne dėl to, kad Britanija turėjo dideles santaupas, bet dėl to, jog ši šalis turėjo neįprastai mažas palūkanas vietinėms investicijoms tuo metu lyginant su tarptautiniais sandoriais. Britų užsienio inevsticijos nukeliavo pagrinde į Europos regionus (pagal susitarimą) ir į Argentiną.

• Prancūzija buvo kita pagrindinė kapitalo eksportuotoja. Prieš 1880m. prancūzų investicijos keliaudavo į Europą, Turkiją ir Egiptą. Vėliau Prancūzijos investicijos pasiekė ir Rusiją, Balkanus bei Skandinaviją.

• XIXa. pab. iškilo skirtumai tarp portfelinių ir tiesioginių užsienio investicijų. Nemažai Jungtinių Valstijų kompanijų buvo valdomos iš užsienio, tokių šalių kaip: Kanados, Dž. Britanijos arba Vokietijos. Britai įkūrė savo filialus Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje.

• Šalys inevstuotojos kontroliavo didelę dalį portfelinių investicijų. Pvz.: Japonija atgavo dideles sumas portfelinių investicijų, kurias kontroliavo užjūrio investuotojai. Dabartiniais laikais portfelinės investicijos siejamos su tiesioginėmis užsienio investicijomis, nes įtraukia ir kontrolę.

• Kompanijos buvo “plukdomos” į Londoną 1880m. finansuoti aukso, sidabro ir deimantų kasyklas kolonijose. Žemė ir plantacijos taip pat buvo populiarios portfelinėms investicijoms. Tačiau daugelis šiu kompanijų žlugo. Pvz.: 1880-1883m. 70 aukso ir sidabro kasybos kompanijų įsikūrė Londone. 4 žlugo per pirmus trejus veiklos metus, o 36 – per 5 metus.

• Iki 1880m. Dž. Britanija buvo pagrindinė matomos migracijos šaltinio šalis. Vėliau 1890m. Italija ir Ispanija. Pancūzija nebuvo šalis, kuri turėjo daugiausia migrantų. Tačiau ji kartu su Vokietija buvo šalys, kurios “priėmė” migrantus iš Italijos, Belgijos ir Rytū Europos, o ypač Lenkijos.

• 1880-1992m. kiniečių, gyvenančių užsienyje, skaičius išaugo 5 milijonais. Jie migravo daugiausia į Pietų
Malaiziją ir vokiškąją Rytų Indijos dalį. Australijos darbo susivienijimai priešinosi kiniečių darbo jėgos atvykimui. O Kalifornijoje ir Kanadoje egzistavo net anti-kinietiškų įstatymų leidimas.

Kodėl XIXa. pab. tarptautinis kapitalo ir darbo judėjimas išaugo taip greitai? Teiloras ir Viljamsas pateikė integracijos modelį, kuris atsilaikė prieš empirinius tyrimus ir galėjo bent iš dalies paaiškinti šį greitą judėjimo augimą. Visgi jie ginčijosi, kad didelės transportavimo išlaidos praeitame amžiuje uždarė rinką gamtiniams ištekliams ir kartu prekėms, imlioms šiems gamtiniams ištekliams. Naujojo Pasaulio ekonomika turėjo pigius išteklius, bet egzistavo darbo ir kapitalo stygius panaudojant tuos išteklius. Kadangi XIXa. transportavimo išlaidos sumažėjo, darbas pajudėjo į gamtinių išteklių naudojimą.

1870-1913m. empiriškumo įrodymas parodė stirpų ryšį tarp realaus atlyginimo ir augančios darbo pasiūlos įvairių šalių skersiniuose pjūviuose (1 grafikas). Šalys, turinčios žemus realius atlyginimus, tokios kaip Italija, Ispanija ir Švedija, rodė ir nedidelę augančio darbo pasiūlą. Minėtų valstybių žmonės migravo į Naująjį Pasaulį. Šalys, kaip JAV, Kanada, Australija ir Argentina turėjo žymiai didesnę augancio darbo pasiūlą, kartu ir didesnius realius atlyginimus, kurie viliojo imigrantus. O kitos Senojo Psaulio šalys – Prancūzija, Dž. Britanija, Vokietija ir Belgija – spietėsi kažkur viduryje. Airija turėjo neigiamą augancio darbo pasiūlą, o nustatytas emigracijos skaičius buvo didesnis nei diddėjančios populiacijos skaičius.

Migrantų darbas padidino darbo pasiūlą Naujajame Pasaulyje ir įgalino gamtinių išteklių panaudojimą. JAV imigrantai paaiškino tą fenomeną, jog 1870-1913m. populiacija išaugo 40 %. Darbo jėgos augimas padarė kapitalą nepakankamą ir paskatino masišką kapitalo judėjimą iš Senojo Pasaulio į Naująjį.

1 grafikas. Realūs atlyginimai ir darbo augimo pasiūla, 1870-1913m.

2 Kapitalo judėjimo teorija

Pradžioje jau buvo minėtač kad kapitalas ir darbas judėjo iš vienos vietos į kitąč tikintis aukštesnių palūkanų sugrįžimo. Paprastas ekonominis modelis grindžiamas tobula konkurencija, veda prie išvadų, kad šalies A gyventojai įsigys turto šalyje B, nes kapitalo našumas didesnis šalyje B nei A. Tačiau palūkanų sugrąžinimo maksimizavimas ne visada atsilaiko prieš empiriškumą. Kaip pavyzdys, kapitalas juda „dviem keliais“ iš A į B, iš B į A. Kodėl taip nutinka, jei kapitalo našumas B šalyje yra didesnis nei A? Empirinis įrodymas dažnai yra neusderinimas su palūkanų sugrąžinimo prieiga. Ekonomistai duoda papildomas kapitalo judėjimo priežastis. Egzistuoja paaiškinimai, kurie atspindi sudėtingą komercinės veiklos elgseną. Svarbiausios papildomos kapitalo judėjimo priežastys yra šios:

• rizikos diversifikacija;

• tarifai ir kitos įsikišimo į rinką formos;

• žaliavų vieta;

• kapitalo rinkos trūkumas.

Rizikos diversifikacija

Empirinis įrodymas teigiač jog rizikos diversifikacija yra svarbi užsienio investicijų priežastis. Ji taikoma tiek tiesioginėms užsienio, tiek portfelinėms investicijoms. Užsienio turtas suteikia galimybę sumažinti riziką. Individai ir firmos gali sumažinti riziką, paskirstydami savo investicijas įvairiose šalyse ir pramonės srityse. Jei nuosmukis atsiranda vienoje šalyje, tai jis nebūtinai sukelia problemas visose šalyse, į kurias investuojama. Veiklos periodas atsiranda skirtingu laiku ir skirtingose šalyse. Vyriausybės svyruoja tarp gabumų vadovaujant makroekonomikai. Jos įtakoja galimus investicijų palūkanų grąžinimus įvairiose šalyse įvairiais laiko atžvilgiais. Tarptautinė doversifikacija gali paaiškinti „dviejų kelių“ kapitalo judėjimo fenomeną, kuris pasirodo, kad prieštarauja kapitalo judėjimo teorijai, grindžiamai vien tik kapitalo našumo skirtumais.

Tarifai ir kitos įsikišimo į rinką formos

Tarptautinės firmos gali investuoti užsienyje, norėdamos įveikti tarifų sienas. ES bendri išoriniai tarifai priverte Japoniją ir JAV kompanijas investuoti į ES šalis, kad įveikti ES rinkos apsaugą. Kai kuriais atvejais tarifų apsauga gali padaryti pelningesnę ir mažiau rizikingesnę gamybą užsienio šalyse. Šiuo atveju rinkos apsauga skatina užsienio investicijų įplaukimą. Tačiau svarbiausia yra pagerinti vietinį darbą ir išsaugoti užsienio valiutų kursą mažinant importą.

Žaliavų vieta

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1954 žodžiai iš 6510 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.