Tarptautiniuose atsiskaitymuose naudojami mokėjimo instrumentai
5 (100%) 1 vote

Tarptautiniuose atsiskaitymuose naudojami mokėjimo instrumentai



REFERATAS

TARPTAUTINIUOSE ATSISKAITYMUOSE

NAUDOJAMI MOKĖJIMO INSTRUMENTAI

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………..2

1. Tarptautinės prekybos mokėjimo sąlygos……………………3

2. Mokėjimo instrumentai……………………………..…………….4

2.1. Mokėjimo instrumentų rūšys…………………………..4

2.2. Grynieji mokėjimo dokumentai……………………….4

2.2.1. Čekiai……………………………………..4

2.2.2. Vekseliai………………………………….6

2.2.3. Tarptautinis mokėjimo pavedimas……….7

2.3. Dokumentiniai mokėjimo instrumentai………….…9

2.3.1. Dokumentinis inkaso…………………….9

2.3.2. Dokumentinis akredityvas………………11

Išvados………………………………………………………….19

Literatūros sąrašas……………………………………………….20

Priedai

ĮVADAS

Tarptautinėje prekyboje visuomet būtina įvertinti tai, jog tarp šalių egzistuoja skirtumai. Tai ne tik politiniai, ekonominiai, socialiniai, bet ir kultūriniai, psichologiniai bei sandorių sudarymo ir jų vykdymo ypatumai.

Tiek eksportuotojas, tiek importuotojas, vykdydamas sandorius, susiduria su tam tikromis problemomis. Tai:

a) laikas, sugaištamas transportuojant prekes. Jei pirkėjas nesutinka apmokėti tol, kol negaus prekių, pardavėjas pinigų gali laukti gana ilgai;

b) nepakankamas kitos šalies įstatymų žinojimas. Tuo atveju kai užsienio klientas atsisako užmokėti, eksportuotojui iškyla skolos susigrąžinimo iš užsienio šalies problema. Nežinant kitos šalies įstatymų, tai gana sudėtinga. Tokių problemų galima išvengti, jei bus vadovaujamas ICC Tarptautinių prekybos rūmų bendrosiom direktyvomis, prieš tai įsitikinus, kad toje šalyje priimti tokie standartiniai atsiskaitymo būdai;

c) vyriausybės veiksmai, galintys apriboti eksporto ir importo operacijas. Pavyzdžiui, gali būti priimtos nuostatos dėl valiutinių operacijų reguliavimo, kurios gali trukdyti užsienio klientui sumokėti;

d) valiutų kursų svyravimai, dėl kurių eksportuotojas gali patirti nuostolių, jei sąskaita faktūra išrašoma užsienio valiuta, o šios valiutos kursas pakyla vietinės valiutos atžvilgiu. (Vaškelaitis I. Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika, 2000, p. 212)

Tarptautiniuose sandoriuose egzistuoja ekonominė rizika tiek importuotojo, tiek eksportuotojo atžvilgiu. Pagrindinės šios rizikos rūšys yra neapmokėjimo rizika, rizika dėl kontrakto įsipareigojimų nevykdymo, valiutinė rizika, prekinio kredito grąžinimo rizika, prekių sugadinimo rizika. Sudarydami tarptautinį sandorį eksportuotojas bei importuotojas, turi įvertinti galimas rizikas bei nuspręsti kokias atsiskaitymo sąlygas numatyti sutartyje, tuo pačiu pasirenkant atitinkamą mokėjimo instrumentą. Tai ypač aktualu prekiaujant su nestabilios politinės ir ekonominės padėties bei besivystančiomis šalimis.

Taigi šio darbo tikslas: apžvelgti tarptautinėje prekyboje naudojamus atsiskaitymo instrumentus, jų privalumus bei trūkumus įvairiomis mokėjimo sąlygomis.

1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS MOKĖJIMO SĄLYGOS

Mokėjimo sąlygos apibrėžia pardavėjo nuosavybės teisės į parduodamas prekes bei prekių kontrolės praradimo momentą, o taip pat apmokėjimo už prekes laiką ir būdą. Mokėjimo sąlygų naudingumas ir rizika yra skirtingi eksportuotojui ir importuotojui. Palankiausia atsiskaitymo sąlyga eksportuotojui yra išankstinis arba avansinis mokėjimas. Tuo tarpu importuotojui tai pats nepalankiausias mokėjimo būdas, kadangi sumokėjus už prekes iš anksto atsiranda rizika, kad prekės gali būti iš vis neišsiųstos arba atkrautos nekokybiškos prekės. Taip pat gali kilti problemų dėl netinkamo ar klaidingo dokumentų užpildymo ir panašiai. Eksportuotojo rizikos didėjimo tvarka mokėjimo sąlygas galima išdėstyti taip:

1. išankstinis arba avansinis mokėjimas;

2. dokumentinis akredityvas;

3. dokumentinis inkaso;

4. atvira sąskaita.

Pasirinkus mokėjimo salygas būtina pasirinkti ir mokėjimo instrumentą, kadangi nuo to dažnai priklauso kaip greitai pinigai už prekes pateks į pardavėjo sąskaitą.



2. MOKĖJIMO INSTRUMENTAI.

2.1. Mokėjimo instrumentų rūšys

Tarptautinėje prekyboje išskiriamos dvi pagrindinės mokėjimo instrumentų rūšys. Tai:

a) grynieji arba nedokumentiniai mokėjimo instrumentai;

b) dokumentiniai mokėjimo instrumentai.

Panagrinėsime kiekvienos rūšies mokėjimo instrumentus atskirai.

2.2. Grynieji mokėjimo instrumentai

Gryniesiems mokėjimo instrumentams priskiriami čekiai, vekseliai bei tarptautiniai mokėjimo pavedimai.

2.2.1. Čekiai

Čekis yra trasanto (čekio davėjo) nurodymas trasatui (mokėtojui pagal čekį, paprastai tai kredito institutas), pateikus čekį, išmokėti tam tikrą pinigų sumą iš nurodytos sąskaitos arba pervesti į kitą einamąją sąskaitą. (Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas, 2002, p.110)

Lietuvoje galiojantis čekių įstatymas reglamentuoja čekių naudojimą atsiskaitymuose, apibrėžia privalomus čekių atributus bei informaciją, nurodomą čekių formuliaruose.

Čekiai gali būti privatūs, kai trasantas yra fizinis ar juridinis asmuo ir banko čekiai arba
banko trata, kai trasantas yra bankas.

Atsiskaitymams naudojant privatų čekį importuotojas išrašo čekį eksportuotojo vardu, nurodydamas trasatui (t.y.savo bankui) išmokėti čekyje nurodytą sumą. Čekis siunčiamas eksportuotojui, kuris šį pateikia savo bankui inkasuoti. Eksportuotojo bankas, atsižvelgdamas į importuotojo šalies ekonominį bei politinį stabilumą, paties importuotojo patikimumą, gali kredituoti eksportuotojo sąskaitą sąlyginai arba nemokėti eksportuotojui, kol negaus iš trasanto banko pamokėjimo pagal čekį. Bet kokiu atveju eksportuotojo bankas siunčia čekį importuotojo bankui, kuris kredituoja šio korespondentinę sąskaitą ir debetuoja savo kliento, t.y. importuotojo sąskaitą. Gavęs pamokėjimą pagal čekį eksportuotojo bankas perveda pinigus į kliento sąskaitą, jei dar to nebuvo padaręs anksčiau. Iš apmokėjimo pagal čekį sumos išskaitomas mokestis už inkaso.

Naudojant banko tratą, atsiskaitymai vyksta sekančia tvarka:

1. Importuotojas pateikia prašymą savo bankui išrašyti banko tratą, debetuoti firmos sąskaitą mokėjimo suma.

2. Bankas debetuoja importuotojo sąskaitą ir išrašęs tratą sąskaitą, kurią turi eksportuotojo šalies banke korespondente, siunčia ją eksportuotojui.

3. Prekės pirkėjo bankas informuoja pardavėjo banką apie tratos išdavimą.

4. Eksportuotojas gavęs banko tratą pateikia ją savo bankui, kuris arba sąlyginai kredituoja eksportuotojo sąskaitą tratoje nurodyta suma arba nevykdo mokėjimo, kol negaus pervedimo iš importuotojo banko. Tačiau kadangi banko trata traktuojama kaip mokėjimo garantija, bankas dažniausiai sąlyginai kredituoja prekių pardavėjo sąskaitą.

Tai yra pagrindinis banko tratos pranašumas prieš privatų čekį. Tokiu būdu, esant avansinio apmokėjimo sąlygai ir naudojant banko tratą, pagreitinamas prekių išsiuntimo procesas, kuomet prekių pardavėjas sutinka išsiųsti prekes tik gavęs mokėjimą.

Pagrindiniai atsiskaitymo čekiu trūkumai:

1. Importuotojo (mokėtojo) sąskaitoje gali nepakakti lėšų čekiui apmokėti (ypač privačių čekių atveju).

2. Bankas ima komisinius už čekių inkasavimą.

3. Čekis nėra juridinis dokumentas, patvirtinantis skolą, jis turi tik moralinį aspektą, patvirtinant finansinį įsipareigojimą. Neapmokėtas jis negali būti protestuojamas (t.y. pradedama teisminė skolos išieškojimo procedūra ir bankai paprasčiausiai grąžins čekio pateikėjui) Banko čekiai dažniausiai naudojami kai prekė nėra brangi – banko čekio įsigijimo kaina yra mažesnė už tarptautinio pavedimo mokestį.

2.2.2. Vekseliai

Vekselis plačiai naudojamas tarptautinėje prekyboje kaip nedokumentinis mokėjimo instrumentas dokumentinio mokėjimo sąlygos atveju (dokumentinis inkaso, akcepto akredityvai), taip pat kredito suteikimo atveju. Vekselis atlieka keletą funkcijų:

a) mokėjimo instrumento;

b) draudimo instrumento;

c) kreditavimo (finansavimo) instrumento;

d) kapitalo investavimo instrumento.

Vekselis yra vertybinis popierius ir tuo pačiu dokumentas, kurį išduodantis ar akceptuojantis (vadinamas mokėtoju) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti tam tikrą vekselyje nurodytą sumą nuodytam šiame dokumente asmeniui.

Lietuvoje galioja vekselių įstatymas, kuris remiasi 1930 m. Ženevos susitarimu dėl Vieningojo vekselių įstatymo.

Skiriamos dvi rūšys: įsakomieji ir paprastieji vekseliai.

Įsakomasis vekselis apibrėžiamas kaip besąlyginis raštiškas nurodymas, adresuotas vekselio davėjo – trasanto, mokėtojui (trasatui), pasirašytas trasanto ir reikalaujantis iš trasato sumokėti tam tikrą sumą iki tam tikros nurodytos datos nurodytam asmeniui arba pateikėjui – remitentui, t.y. vekselio pateikėjui arba pinigų gavėjui. (Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas, 2002, p.117).

Vekselio akceptavimu vadinamas skolininko sutikimas sumokėti, kurį jis pareiškia pasirašydamas vekselį. Vekselis iki akceptavimo vadinamas trata. Vekselis gali būti perduotas jį indosuojant. Indosamentus – vertybinio popieriaus (šiuo atveju vekselio) nuosavybės teisių perdavimas naujam savininkui, nurodant naują savininką ir pasirašant.

Įsakomojo vekselio turinys turi atitikti vekseliams keliamus reikalavimus. Jame privalo būti nurodyta:

a) pavadinimas „vekselis“ ta kalba, kuria jis išrašytas;

b) besąlyginis reikalavimas mokėti;

c) mokėtojas;

d) mokėjimo terminas;

e) mokėjimo vieta;

f) kam sumokėti;

g) išleidimo vieta ir data;

h) išrašytojo parašas.

Vekselio pavyzdys pateiktas priede Nr. 1.

Pagal mokėjimo vykdymą vekseliai skirstomi į:

a) Pateiktinius, kai sumokama pateikus vekselį akceptui.

b) Terminuotas vekselis, kai sumokama per tam tikrą vekselyje nurodytą laikotarpį po vekselio pateikimo arba išrašymo datos; kai sumokama iki tam tikros konkrečios datos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1344 žodžiai iš 4461 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.