Tauragės apskritis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra mažiausia Lietuvoje. Ji apima Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį. Kraštovaizdžiai yra palankūs žemdirbystės ir miškų ūkio plėtrai, išskyrus pietinę apskrities dalį, kuri ribojasi su svarbiausia Lietuvos upe Nemunu. Būtent pietinė rajono dalis ir pasižymi unikaliu, pažintiniam turizmui ypač tinkamu, kraštovaizdžiu. Čia Jūs pamatysite didingas XIV–XIX a. pilis, senąsias gyvenvietes, įspūdingus piliakalnius, parkus, šlaitų ir pašlaičių miškus, nuostabius Nemuno slėnio peizažus, vaizdingus upelius ir pievas.
Geri automobilių keliai ir magistralės, geležinkelis, apskrities centrą jungiantis su Radviliškiu, Šiauliais ir Sovetsku (Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje), derlingos žemės, produktyvūs miškai, dideli inertinių statybinių medžiagų klodai, galimybė verslo reikalams naudoti svarbų vandens kelią, jungiantį apskritį su Kaunu bei Klaipėda, sudaro puikias sąlygas gamybai ir prekybai plėtoti bei žemės ir miškų ūkio produkcijai perdirbti. Kultūros ir gamtos paminklų gausa suteikia galimybę intensyviai plėtoti pažintinį turizmą.
Rajono ekonomikos plėtros kryptį lėmė kelias, didelę Lietuvos dalį jungiantis su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi, bei jam lygiagreti geležinkelio linija.
Lietuvos urbanistikos specialistai teisingai įvertino geopolitinę rajono reikšmę. Jau tarpukariu buvo pradėtos statyti pramonės įmonės, o tai skatino ir miesto augimą. Pereinamuoju laikotarpiu veikiant rinkos ekonomikos dėsniams veiklos kryptys pasikeitė. Dabar svarbiausia rajono produkcija: durpės, padarinė mediena, baldai, statybinės plytos ir drenažo vamzdžiai, mėsos ir pieno, duonos ir konditerijos gaminiai, kombinuotieji pašarai, linų pluoštas, surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos. Pastaraisiais metais sparčiai plėtojosi lengvoji pramonė, įsisteigė daug bendrų su užsieniu įmonių. Stabiliai ir sėkmingai dirba mėsos ir grūdų perdirbimo įmonės.
Tauragė – ne tik rajono, bet ir apskrities centras. Nors mūsų rajonas gana nuošalus, tačiau tai galima vertinti kaip pranašumą, kurį turime sėkmingai panaudoti vystydami turizmą ir agroturizmą.
Patrauklus savo geografine padėtimi Tauragės rajonas gali pasiūlyti naujų galimybių investuotojams, ieškantiems patogios verslo aplinkos, nes tai pasienio rajonas su patogia antžeminio transporto infrastruktūra, orientuota į Kaliningrado sritį ir vidinius Lietuvos regionus. Didelė gamybinių pastatų pasiūla miesto ir kaimo vietovėse.
Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, būtina, kad kiekvienas rajonas turėtų išsamią savo rajono ateities viziją visose svarbiausiose srityse. Tauragės rajono savivaldybės tarybos narių, administracijos darbuotojų, rajono visuomenės, įvairių sričių specialistų bendromis pastangomis parengtas Tauragės rajono strateginis plėtros planas iki 2010 metų. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama įgyvendinant strategiją – sudaryti sąlygas rajono žmonėms pasinaudoti ekonominės plėtros ir besikuriančios žinių visuomenės teikiamomis galimybėmis.
Gerindama verslo aplinką Tauragės rajone, savivaldybė aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, susijusiuose su investicijų pritraukimu į rajoną. Tai vandens ir nuotekų sistemų įrengimas kaimo gyvenvietėse, vandens maršruto Jūros upe infrastruktūros sukūrimas, rajono ugdymo įstaigų rekonstrukcija ir kiti projektai.
Šiandien visas investicijas mes vertiname kaip realų būdą kurti mūsų rajono gerovę, todėl mums svarbus kiekvienas verslo kontaktas, kiekvienas investuotojas, kad galėtume kuo geriau išnaudoti naujas galimybes, naujus mąstymo būdus, naujas technologijas, pertvarkyti rajono ekonomiką ir užtikrinti darnią kultūrinę bei ekonominę plėtrą integracijos į Europos Sąjungą kontekste.
Tauragė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1507 m. Šis vietovardis, susidedantis iš žodžių tauras ir ragas, primena, kad šiose žemėse būta miško galiūnų – taurų, iš kurių ragų meistrai gamino ragus (trimitus), ginklus, taures ir kitus reikmenis. Bėgant laikui, miestas vystėsi dviejų skirtingų etninių, religinių ir politinių pasaulių terpėje. Tai lėmė, kad šis kraštas įgijo tik jam būdingą charakterį ir savitą, nepakartojamą atspalvį.
Tauragės miesto seniūnija buvo įsteigta 1995-04-24 reorganizavus Tauragės miesto meriją.
Tauragės miesto seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, 6 seniūnijos darbuotojai rūpinasi seniūnijai priskirtų viešųjų paslaugų teikimu, organizuoja miesto gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymą, kapinių priežiūrą, gatvių apšvietimo bei eismo reguliavimo priemonių eksploatavimą, organizuoja viešuosius darbus. Taip pat yra rengiami savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektai seniūnijos veiklos klausimais, kontroliuojamas jų vykdymas.
Tauragės miesto seniūnija, užimanti 1.388 ha teritoriją, apima visą Tauragės miestą. Seniūnijoje gyvena apie 33 tūkst. gyventojų. Mieste yra 218 gatvių, kurių ilgis 104 km. Aikščių ir želdinių plotas 78.483 kv. metrų. Miesto seniūnija prižiūri ketverias kapines, kurių teritorija 17,7 ha.