Tautinio ir pilietinio auklėjimo supratimas ugdymo problemos tikslai uždaviniai funkcijos metodai veiksniai
5 (100%) 1 vote

Tautinio ir pilietinio auklėjimo supratimas ugdymo problemos tikslai uždaviniai funkcijos metodai veiksniai

Ugdymą apsprendžia ne tik pasaulėžiūra, ne tik vietos sąlygos ar laiko reikalai, bet ir tautybė. Ugdymas visuomet buvo tautiškas, bet ne visada tautinis. Tautiškas auklėjimas – siekia tautos dvasią ir patirtį perkelti į auklėtinio protą ir širdį. Tautinis – siekia ugdyti žmogų, galintį vykdyti tautos paskirtį bei pašaukimą ir įgyvendinti jos idealą – tautinę darną.

Tautų išskyrimas iš žmonijos ir tautinės sąmonės atbudimas yra būtinos tautinio auklėjimo prielaidos. Senovėje buvo auklėjama kastai (rytų kultūrose) arba valstybei (Senovės Graikija ir Roma). Viduramžiais – draugijai (cechui, korporacijai) ir Bažnyčiai. Sąmoningas tautinis auklėjimas prasidėjo tik romantizmo epochoje. Nuo tada tautybė tapo ugdoma vertybe.

Tautinis auklėjimas – kai žmogui išvystoma tautinė jo būsena (tautinė individualybė), kai jis rengiamas specifiškam tautos gyvenimui. Tautinis auklėjimas neugdo žmogaus kaip žmogaus, bet ugdo jame tai, kas tautiška, kas jį padaro tautiniu individu. Tautinis auklėjimas nerengia žmogaus gyvenimui apskritai, bet rengia žmogų specifiškam tautos gyvenimui ir visoms tautinėms jo sritims.

Tautinio auklėjimo objektas – žmogus kaip tautinis individas.

Tautinio auklėjimo funkcijos.

Tautinė individualybė žmoguje yra sykiu ir įgimta, ir įgyta.

Tautinio auklėjimo funkcijos :

1. Išvystymas. Tautinė individualybė – gamtos davinys. Tačiau tai tik sėkla, augmuo, turintis savo dėsnius, kurie skleidžia žmoguje tautybės užuomazgas. Tačiau prigimtis pati viena neįstengia jokio daikto išvystyti tiek, kiek reikalauja vidinis jo tikslas. Prigimčiai pagalbon turi ateiti kultūra. Žmogaus prigimčiai išsiskleisti padeda ugdymas. Žmogus iš prigimties turi vienos ar kitos tautybės elementų, bet tikru tautiniu individu jis tampa tik patyręs tautinio auklėjimo. Taigi, viena tautinio auklėjimo funkcijų yra padėti prigimčiai išskleisti individo tautybę.

2. Perteikimas. Išvystymas iš esmės surištas su perteikimu. Tautines užuomazgas veikdo ir išskleidžia tik tautinės gėrybės. Kokia galia arba kokia ypatybė yra išvystoma, tokios gėrybės turi būti perteikiamos. Tautinių užuomazgų negalima išvystyti nei svetimų tautų gėrybėmis, nei visuotinėmis kultūros idėjomis. Perteikiamoji tautinio auklėjimo funkcija iš esmės linksta į savos tautos laimėjimus, apsireiškiančius kalbos, meno, papročių ir religinių tradicijų pavidalu.

Tautinio auklėjimo tikslai.

Ugdymas nėra pilnutinis, jei jis neišvysto žmogaus kaip tautinio individo ir neįveda jo į tautos gyvenimą.

Tautinis auklėjimas sudaro integralinę ugdymo dalį.

Yra tiesioginis ir netiesioginis tautinio auklėjimo tikslai. Tiesioginis glūdi pilnutiniame žmogiškume, netiesioginis – pilnutiniame gyvenime.

Pilnutinis žmogiškumas. Tautinis auklėjimas siekia pilnutinės tautinės individualybės. Tiesioginis tautinio auklėjimo tikslas – pilnutinė tautinė individualybė kaip integralinė pilnutinio žmogiškumo dalis. Kadangi tautinis auklėjimas vykdomas ne atskirai, o visame ugdymo plote, ir jo tikslo siekiama ne atskirai, bet ryšium su bendruoju ugdymo tikslu.

Pilnutinė tautinė individualybė nėra vienalytė, yra 3 pagrindiniai pradai:

1. tautinės ypatybės

2. individo santykiai su šiomis ypatybėmis

3. kultūrinis šių ypatybių ir santykių su jomis vertingumas.

Pilnutinė tautinė individualybė turi turėti visus tris pradus.

Pradas, iš kurio kyla tautinis žmogaus veikimo pobūdis, vadinamas tautiškumu. Jį reikia išvystyti pirmiausiai.

Tiesioginiu būdu tautinis auklėjimas siekia tautiškumo, patriotizmo ir nacionalinių nusiteikimų.

Pilnutinis gyvenimas nėra galimas be tautos, kaip ir pilnutinis žmogiškumas be tautinės individualybės. Tautinis auklėjimas, tiesioginiu būdu siekdamas tautinės individualybės, netiesiogiai siekia tautos gyvenimo tikslo. Tautos gyvenimo tikslas – tautinis idealas, kuriam realizuoti ji yra pašaukta.

Tautinio auklėjimo uždaviniai.

1. Įkūnyti jaunosioms kartoms individualią tautinę tapatybę.

2. Sudaryti patriotišką nusistatymą į savo tautybę.

3. Paruošti ją tautos uždaviniams.

Tautinio auklėjimo veiksniai.

Tautinio auklėjimo veiksniai yra šie:

1. Šeima. Ji duoda tautai principus – savęs atsisakymą ir savųjų pajautimą, palaiko tautą praktiškai – ugdo tradicijas, pažiūras, nusiteikimus. Šeima – tai tauta miniatiūroje. Etninį tautos tipą žmogus įgyja jau motinos įsčiose. Tiek fizinio,tiek psichinio tautiškumo pradmenys gaunami šeimoje. Šeima sukuria individo tautiškumo užuomazgas.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 678 žodžiai iš 1252 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.