Tautinis auklėjimas pagal a maceiną
5 (100%) 1 vote

Tautinis auklėjimas pagal a maceiną

Turinys

Įvadas …………………………………………………………………………………………..2psl.

Tautinio auklėjimo pradai ……………………………………………………………….3psl.

Tautinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai………………………………………………4psl.

Tautinio auklėjimo veiksniai ……………………………………………………………6psl.

Išvados ………………………………………………………………………………………….8psl

Literatūra………………………………………………………………………………………..9psl.

Įvadas

Tauta yra žmogaus buvimas realybėje. Žmogiškasis pradas istorijoje reiškiasi per begalinį kalbų, papročių, tikėjimų, rasių, temperamentų įvairumą. Nėra žmogaus, kuris nepriklausytų jokiai tautai. Tauta yra konkreti erdvė, kurioje skleidžiasi veikiantis ir kuriantis žmogus. Jo mąstysena, vaizduotė, jusminės reakcijos yra persmelktos jį supančio tautiškumo.

Tauta yra žmogaus buvimo duotybė – jis neturi kitokios egzistavimo formos, kaip tik buvimą tautoje. Jis šneka kurios nors tautos kalba, laikosi tautai įprastų stereotipų, dalyvauja vienos ar kitos tautos institucijose. Išeidamas iš savo prigimtosios tautos, jis įeina į kurios nors kitos tautos būtį. Taip gali atsitikti ne tik pavieniams asmenims, bet ir ištisoms tautoms: jos gali asimiliuotis, ištirpti kitose, paprastai didesnėse, tautose. Iš čia kyla atsakomybė už kiekvienos tautos išlikimą, jos nepakartojamo savitumo išsaugojimą, jos originalios kultūros puoselėjimą. Tauta yra sutelktinis individas. Kaip kiekvieno asmens, taip ir tautos vertė yra besąlygiška ir savaiminė. Todėl kiekvienam žmogui turėtų kilti moralinis įsipareigojimas saugoti savo kalbą, kultūrą, kaip pasaulinės kultūros sudedamąją dalį.

Tautinis auklėjimas, kaip sudėtinė pilnutinio ugdymo dalis, yra labai svarbus siekiant svarbiausio ugdymo tikslo – tobulo žmogaus. Tai labai pabrėžė ir A. Maceina. Jis teigė, kad tautinis auklėjimas yra tik vienas iš ugdymo atžvilgių, kuris apima visą ugdymo plotą ir visas pedagogikos disciplinas. Tautinį auklėjimą pedagogas nagrinėjo kaip pedagogikos ir gyvenimo filosofijos sintezę.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti A. Maceinos pateikiamus tautinio auklėjimo tikslus, uždavinius ir veiksnius. Taip pat nustatyti šio auklėjimo reikšmę pilnutiniam ugdymui.

Tautinio auklėjimo pradai

Tautinis auklėjimas – tautos auklėjimas suformuojant naujų kartų nusistatymą savo tautybės atžvilgiu. Pasak A.Maceinos: „tautinis auklėjimas nerengia žmogaus gyvenimui apskritai, bet rengia žmogų specifiniam tautos gyvenimui ir visoms tautinėms jojo sritims. Tautinė individualybė ir tautinis gyvenimas yra du pagrindiniai tautinio auklėjimo pradai.“ Tautinė individualybė – tai vidinė žmogaus tautinė būsena, kuri sukuria tam tikrą santykį su savo tautos gyvenimu ir tautiečiais. Tautinė individualybė negali egzistuoti be asmens, todėl tautinio auklėjimo objektas yra ne tautinė būsena žmogaus viduje, bet tautinis asmuo.

Tautinė individualybė žmogaus viduje yra tautinio auklėjimo medžiaga, kurią tautinis auklėjimas vysto ir tobulina. Tautinis auklėjimas remiasi tautos prigimtimi, tai yra vidiniais jos dėsniais ir prideda kultūrą, tai yra išorinius tautos veiksnius. Kultūra remiasi į prigimtį, prigimtis vystosi kultūros dėka.

Tautinis auklėjimas ne tik ugdo tautą, bet ir tautai ugdo. „Tauta, kuri ugdoma, yra tautinė tikrovė. Tauta, kuriai ugdoma, yra tautinis idealas.“ Tautinė tikrovė yra auklėjimo pagrindas, kuriuo remiantis einama link tautinio idealo. Tautinis idealas yra tautinio auklėjimo galutinis tikslas, kurio dėka kuriamas tautinis auklėjimas, jo tikslai, uždaviniai, metodai, turinys. Tautinis auklėjimas visada lygina tautinę tikrovę ir tautinį idealą bei atsižvelgiant į skirtumus keičia auklėjimo turinį. „ Tautinio auklėjimo veikėjai, kaip tautos ugdytojai, visada dirba ne savo, bet tautos idealo vardu.“

Tautinė individualybė žmoguje yra ir įgimta, ir įgyta. Įgimtą individualybę reikia išvystyti, o įgytą – perteikti. Tai yra dvi pagrindinės tautinio auklėjimo funkcijos- išvystymas ir perteikimas.

Prigimčiai išsivystyti padeda kultūra, nes viena pati ji negali išsiskleisti. Prigimtyje yra tautybės užuomazgos, o kultūra, kuri yra vadinama ugdymu, padeda jas išvystyti. „padėti tad prigimčiai išskleisti individo tautybę ligi regimos ir pastovios lyties kaip tik ir yra vykdyti išvystomąją tautinio auklėjimo funkciją.“ Išvystymas yra susijęs su perteikimu. „Tautos auklėjimas…,- sako E. Sprengeris,- neturi perkelti žmonių į visai jiems svetimą pasaulį ir tuo būdu juos išrauti iš gimtosios žemės. Jis turi dar labiau sustiprinti tautoje ir tėviškėje kerojančias šaknis. Jų netekęs žmogus niekados negali būti išauklėtas.“ Norint išvystyti tautines užuomazgas, reikia perimti tautines gėrybes. Kokios prigimties galios yra vystomos, pagal tai ir pasirenkamos gėrybės. Kadangi tautinis auklėjimas vysto tautines prigimties užuomazgas, tai ir pasisavinamos gėrybės yra tautinės. „Sutapdyti tad užuomazginę tautinio individo lytį su tautinės kultūros lytimi reiškia vykdyti perteikiamąją tautinio
auklėjimo funkciją.“ Perteikiamoji funkcija ne tik išskleidžia tautines prigimties užuomazgas, bet nusako žmogų kaip tautinę asmenybę. Tautinės gėrybės yra kilusios iš tautinės individualybės, kuri yra viso tautinio auklėjimo pagrindas. Tautinės gėrybės, formos, pavidalai, kryptys yra kilusio iš tautinės individualybės.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 789 žodžiai iš 2403 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.