Tautinių mažumų kultūros Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Tautinių mažumų kultūros Lietuvoje

TAUTINIŲ MAŽUMŲ KULTŪROS LIETUVOJE

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Rusų kultūra Lietuvoje……………………………………………………………………………4

2. Lenkų kultūra Lietuvoje………………………………………………………………………….4

3. Žydų kultūra Lietuvoje……………………………………………………………………………5

4. Totorių kultūra Lietuvoje………………………………………………………………………..6

5. Karaimų kultūra Lietuvoje………………………………………………………………………8

6. Kitų tautinių mažumų kultūros…………………………………………………………………9

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………….10

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………..11

ĮVADAS

Mažuma – yra demografinė grupė tam tikroje teritorijoje, kuri tam tikrais specifiniais bruožais skiriasi iš gyventojų daugumos. Tokie specifiniai bruožai gali būti kalba, rasė, religija, moralė, socialinis vaidmuo ir dar daug kitokių. Dėl visuomenėje paplitusių stereotipų mažumos dažnai kenčia nuo prievartos ir atskyrimo. Kalbant apie tautines mažumas, dažnai pabrėžiama, kad mažuma turi turėti savo kaip tautinės mažumos savimonę. Įprastine prasme kalbant apie „mažumas“ turimos galvoje tautinės ir etninės mažumos, t.y. gyventojų grupės, kurios gyvena tokios valstybės teritorijoje, kurioje daugumą sudaro kitos tautinės grupės nariai, kurių rankose yra ir reali valdžia.

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, yra daugiakultūrė valstybė, kurioje jau nuo seno gyvena įvairių tautybių žmonės. Tautinės mažumos yra svarbi visuomenės dalis: savo savita kultūra, papročiais, gyvenimo būdu jos svariai praturtina bet kurios šalies kultūrą. Būtent todėl ieškodami savųjų tradicijų, mes atsisukame į multikultūrinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimą. Vienas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savitumų yra tai, jog galėjo sugyventi ir kurti daugelis tautų: žydai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, lenkai. Ir dabartinėje Lietuvos Respublikoje tautinės mažumos sudaro ženklią visuomenės dalį. Pagal 2001m. visuotinio gyventojų surašymo duomenis Lietuvoje priskaičiuojama 115 skirtingų tautybių gyventojų. Tautinių mažumų skaičius yra labai nevienodas – keli šimtai tūkstančių rusų ir lenkų, keli šimtai totorių ir karaimų, kelios dešimtys vengrų, bulgarų, graikų ir kitų tautybių atstovų. Šis santykis tarp lietuvių ir tautinių mažumų yra nusistovėjęs jau ilgą laiką. Daugiausia ne lietuvių tautybės žmonių gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, bei kituose didesniuose miestuose.

Pasirinkau šią temą, nes gyvendama Lietuvoje dažnai susidūriame su vienos ar kitos tautinės mažumos atstovais, o paklausti dažnai negalime papasakoti apie juos. Taigi, savo darbe trumpai bendrais bruožais aptarsiu tautines mažumas bei stengsiuosi apibūdinti jų kultūras.

Rašydama darbą rėmiausi S.Kričinskio knyga „Lietuvos totoriai“ (V., 1993), T.Bairašauskaitės „Lietuvos totoriai XIX amžiuje“ (V.,1996), S.Vaitiekaus „Lietuvos lenkai“ (V.,1994), S.Atamuko „Žydai Lietuvoje“ (V.,1990), R. Paliukienės ir J. Rumšos „Tautinės mažumos Lietuvoje“. Taip pat naudojausi internetiniais puslapiais www.ambasada.lt., www.std.lt.

Rusų kultūra Lietuvoje

Rusų istorija Lietuvoje prasideda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kai buvo gausiai apgyvendinti Rytų slavai, turėję turtingas „rusų“ žodinės kūrybos tradicijas. Absoliuti dauguma Lietuvoje gyvenančių rusų yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Dėl socialinių pozicijų, interesų bei kilmės įvairumo Lietuvos rusai nesudaro vieningos bendrovės.

Rusų tautinė mažuma pagal kilmę gali būti skirstoma į tris pagrindines grupes:

1. XVI a.-XX a. Lietuvoje apsigyvenusių rusų palikuonys;

2. Tarpukario Lietuvoje apsigyvenę rusai ir jų palikuonys;

3. Atsikėlę į Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo iš Tarybų Sąjungos ir jų palikuonys.

Lietuvos rusų kultūra – šalies polifoninės kultūros dalis. Jai yra būdingos profesionalios šiuolaikinės miesto kultūros formos – teatras, autorinė muzika, menas. Įvairių rūšių bei temų pasakėčios, tragedijos ir dramos, poemos, apysakos ir apsakymai, apybraižos ir atsiminimai sudaro turtingą Lietuvos rusų biblioteką.

Lenkų kultūra Lietuvoje

Lietuvos lenkai – viena didžiausių tautinių mažumų. Tai yra antroji pagal didumą Lietuvos tautinė mažuma. Apie lenkų atsiradimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje yra keletas teorijų. Viena tų teorijų sako, kad lenkai Lietuvoje atsirado kaip kolonistai, kita teorija – kad lenkų kultūra šalyje išplito per Katalikų bažnyčią ir dvarus, dar viena teorija sako, kad lenkai yra seni sulenkėję šalies gyventojai. Ir
iš tikrųjų, tokie istorikai kaip E.Gudavičius, M.Kosmanas, J.Bardachas tyrinėję lenkų etninės bendrijos susidarymą ir raidą Lietuvoje, nurodo, kad Lietuvos lenkai įmigravo į mūsų šalį ir asimiliavosi.

Pagal istorinius šaltinius, XIII – XIV amžiuje lietuviai rengdavo karo žygius į Lenkiją, iš kur jau tada, ko gero, buvo parsivežami karo belaisviai, kurie jau buvo minimi Krėvos unijos akte. Po šio akto į Lietuvą plūstelėjo nemažai lenkų dvarininkų, karių, smulkiosios ir vidutiniosios bajorijos, norėjusių padaryti politinę karjerą. Po Liublino unijos (1569m.) lenkų migracija dar labiau išsiplėtė, pagausėjo mišrių vedybų. Pirmiesiems į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvykusiems lenkams bei rusams buvo sudarytos visos sąlygos čia įsikurti, išlaikyti savo papročius ir tikėjimą. Anot istorinių šaltinių, jau XVI amžiuje pradėjo rastis lenkų miestiečių, o iki XVII a. vidurio lenkų kalba šnekėjo daugelis didikų ir bajorų šeimų. Lenkų kalba Lietuvoje plito per sulenkėjusius dvarus, bažnyčią, mokyklas. Tuo metu be šios kalbos nebuvo įmanoma padaryti jokios tarnybinės karjeros.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 837 žodžiai iš 2738 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.