Darbo tikslas
Šio darbo tikslas- pasirinti tris teisėsaugos institucijas, jas išanalizuoti ir išsiaiškinti ar šioje institucijoje vyrauja korupcija.
Lietuvos policija
Institucijos istorija
Lietuvos policijos ištakos susijusios su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu 1918 metų vasario 16d., kai vienas iš pirmųjų besikūriančios Lietuvos valstybės uždavinių buvo policijos kūrimas. Įsteigus viešąją ir kriminalinę policiją, didėjant darbų apimčiai, atsirado būtinybė įsteigti naujas specializuotas policijos rūšys, tarp jų saugumo, pasie- nio, geležinkelių ir privatinę policiją. Svarbiausias jų darbo tikslas- rimti Tėvynėje ir žmonių saugumas. Atkūriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990m. gruodžio 11d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: „Įstatymas ir teisėtumas“, atkurta policijos diena- angelų sargų diena- spalio 2-oji diena. Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklauso-mybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla. Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną de-šimtmetį. Pradžią davė 1918- 1924 metai. Lietuvoje įkurta milicijos organizacija, dirbo milicininkai savanoriai. 1924 m. sausio 1d. milicija oficialiai pervardyta į policiją. Jos veiklą reglamentavo to meto įstatymai ir statutai. Pagrindiniai jų 1920 m. gegužės 14d. milicijos įstatymas, 1935 m. gegužės 19d. valstybinio saugumo departanebto statutas, policijos aplinkračių Sąvados ir Instrukcija policijos tarnautojams.
Institucijos modelis
Šiandien Lietuvos policija, nors ir orientuota į prieškarinės policijos tradicijas, turi kito-kią struktūrą. Yra dvi sudėtinės policijos dalys: kriminalinė ir viešoji. Tai vientisa poli-cijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Vidaus reikalų ministerijos, tame tarpe ir policijos, administracinė sistema turi būti ati-tinkamai sutvarkyta. Tai reiškia, kad:
1) turi būti tiksliai nustatytos už įvairią veiklą atsakingos institucijos;
2) institucijos privalo turėto veiksmingas valdymo ir planavimo sistemas;
3) institucijų organizacijos turi būti efektyvios ir ekonomiškos, kitaip tariant, idie-gus šiuolaikines technines priemones bei veiklos metodus būtų paliktas optima-lus žmonių skaičius. Institucijos visą dėmesį koncentruotų pagrindinei veiklai vykdyti;
4) institucijos turėtų veiksmingą mokymo sistemą, kuri rengtų profesionlų perso-nalą;
5) bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų būtų toks glaudus, kad būtų išvangta besidubliuojančios veiklos ir užtikrintas sklandus keitimasis informacija;
6) institucijų veikla būtų planinga, būtų rengiami tik tokie planai, kuriems vykdyti pakaktų ekonominių resursų.
Bendra valdymo piramidė būtų tokia:
1) Policijos departamentas įgyvendina bendrą policijos sistemos strategiją, organi-zuodamas policijos įstaigų (teritorinių, specializuotų, profesinio ugdymo) veik-lą, ir vykdo bendrą policijos įstaigų veiklos koordinavimą, kontrolę;
2) Aukštesnės pakopos policijos komisariatai vykdo strateginį veiklos ir biudžeto planavimą apskričių teritorijose, kordinuoja ir kontroliuoja atitinkamos apskri-ties teritorijoje veikiančių žemesnės pakopos polocijos komisariatų veiklą, savi-valdybės, o kai kuriais atvejai ir apskrities, teritorijoje palaiko viešąją tvarką ir užtikrina visuomenės saugumą, kartu su savivaldybėmis kuria ir įdyvendina prevencines programas;
3) Specializuotos policijos įstaigos vykdo tam tikras specialiąsias policijos funkci-jas šalies mastu ir neteritoriniu principu.
Korupcija
Korupcijos samprata
Korupcija- tai valstybės įstaigos pareigūno ar politinio veikėjo kyšio ėmimas už parei-gų atlikimą ar už įstatymo pažeidimą, siekiant sau ar abipusės naudos, papirkimas, kyši-ninkavimas.
Korupcijos prielaidos
Santykinai galima išskirti šias korupcijos prielaidas:
1) bendrąsias socialines (nedarbas, sveikatos draudimo sistemos netobulumas, maži valstybės tarnautojų atlyginimai ir pan.);
2) teisines (teisės aktų netobulumas, dažnas keitimas bei kolizijos, nebaudžiamu-mas, kontrolės sistemų, liudytojų apsaugos programų, teisinių procedūrų ir prie-monių, pareigūnų skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo procedūrų netobulumas, profesinių elgesio kodeksų valstybės tarnyboje nebuvimas ir pan.);
3) institucines (ne visose institucijose taikomas rotacijos principas, motyvacinė kar-jeros sistema, neišplėtotos vidaus ir išorės audito sistemos, nepakankamai skaid-rus sprendimų priėmimo procesas, nepašlintos prielaidos korupcijai skiriant įmo-nių, kuriose vyrauja valstybės kapitalas, vadovus, nustatant jų atsokomybę ir pan.);
4) visuomenės pilietiškumo stokos (visuomenės požiūrio į korupciją neapbrėžtumas ir prieštaringumas, nepasipriešinimas korumpuotiems valstybės tarnautojams, pi-liečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje);
5) išorinių veiksmų įtakos (tarptautinės korupcijos atsiradimas, tinkamų sąlygų
ats-kirų ūkio subjektų sąžiningai konkurencijai nesudarymas, pasienio kontrobandos ir korupcijos specifika ir pan.).
Korupcijos pasekmės
Korupcijos pasekmes išskaidžius į tam tikras grupes, lengviau suvokti šio reiškinio įvairumą, išvengti supaprastinto požiūrio į jį, pasirinkti geresnes korupcijos povei-kio priemones. Tačiau, atsižvelgus į besikeičiančias ir tarpusavyje susijusias pasau-lio ir Lietuvos socialines, ekonomines ir politines realijas, griežtai korupcijos pasek-mių suskirstyti neįmanoma.
Korupcijai pažeidus visuomeninius santykius, sukeliamas pasekmes sąlyginai gali-ma suskirstyti į 4 grupes:
1) ekonominę (korupcijai pažeidus rinkos sistemą, gali sumažėti šalies ūkio efektyvumas ir rinkos konkurencija, pablogėti gaminamų prekių ir paslaugų kokybė, blogėja investicinė veikla, prarandamas verslininkų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pan.);
2) socialinę- politinę (atsiranda socialinė įtampa, veikianti šalies ekonomiką ir politinį stabilumą, mažėja piliečių pasitikėjimas valstybe ir demokratija, jos principais; didėja autokratinės ideologijos populiarumas, mažėja politinė kon-kurencija, atsiranda sąlygos politinei korupcijai plisti ir pan.);
3) valstybinio valdymo (blogėja viešojo administravimo kokybė, atsiranda ne-oficiali sprendimų priėmimo sistema, stiprėja organizuoto nusikalstamumo ryšiai su korumpuotais valstybės tarnautojais, politikais ir pan.);
4) tarptautinių santykių (dėl korupcijos apraiškų šalyje mažėja šalies prestižas, prarandama dalis galimų investicijų ir pan.).
Korupcija institucijose
Buvo pasirinktos trys institucijos: policija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir muitinė.
Korupcija policijoje
Daugelui Lietuvos gyventojų teko kreiptis ar susidurti su Lietuvos pareigūnais. Vie-ni gyventojai policijos darbą vertina labai gerai kiti tuo tarpu lieka nepatenkinti.
Spaudoje vis dažniau ir dažniau galima rasti straipsnių apie pareigūnų sulaikymą imant kyšius. Prieš kelias dienas „Lietuvos ryte“ buvo išspausdintas straupsnis:
„Komisariato pareigūnai sulaikė 3 savo kolegas.“
Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, įtardami korupcija, sulaikė 3 savo kole-gas. Dėl trijų pareigūnų neteisėtų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Užvakar vėlų vakarą Elektrėnų PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros skyriaus bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus pareigūnai patruliavo Elektrėnuose. Jų ekipažas sustabdė vietos gyventoją, kuris automobilį, kaip įtariama, vairavo neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo.
Pažeidėjas pareigūnams davė 600 Lt kyšį. Dėl pareigūnų veiksmų Elektrėnų PK pradėjo ikiteisminį tyrimą, o pažeidėjui gresia atsokomybė už kyšio davimą bei Ke-lių eismo taisyklių pažeidimus.
Kodėl policijos pareigūnai ima kyšius negalima tiksliai pasakyti, tačiau manoma, kad tai yra dėl mažų valstybės tarnautojų atlyginimų.
Korupcija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme
Aukščiausiame Teisme dirba tik 37 teisėjai. Visi jie gauna aukštus atlyginimus, skirtingai nei kiti valstybės tarnautojai. Ko gero vienintelė institucija, kurioje nevyksta korupcija, arba jei pasiteiko toks atvejas, tuomet viešumon neskelbiamas. Pagrindiniai rodikliai, kurie skatina nevykti šioje institucijoje korupcijai:
1) aukšti teisėjų atlyginimai;
2) baimė netekti darbo vietos;
3) baimė prarasti teisėjo licenziją.
Korupcija muitinėje
Šioje institucijoje yra dažniausiai sulaikomi pareigūnai imant kyšius. Pareigūnų atlyginimai gana maži, o darbas kaip ir kitų institucijos pareigūnų yra rizikingas gyvybei.
Dažnai gali išgirsti ar perskaityti spaudoje, jog muitinės darbuotojai sulaikomi imant kyšius. Pareigūnų pasiteisinimai būna tie patys, jog maži atlyginimai.
„Respublikos“ laikraštyje dar vienas straipsnis apie korupcija muitinėje.
„Saločių muitinėje sulaikytas pareigūnas“
Pasvalio policijos komisariato pareigūnai, įtardami korupcija, sulaikė muitinės pa-reigūną. Dėl pareigūno neteisėtų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pašalini-mas iš pareigų.
Penktadienio vakarą į Saločių muitinę atvažiavo BMW markės automobilis, kuria-me buvo rasta 2 kg. svaigstamųjų medžiagų, kurių vertė siekė 1 mln. Lt. Vairuotojas muitinės darbuotojui pasiūlė 10 tūks. Lt. ir 200 vnt. ekstazi tablečių. Pareigūnas ky-šį paėmė.