Teisėsaugos organizacijos
5 (100%) 1 vote

Teisėsaugos organizacijos

paskaitos, 1998 ?.Kuconis

konspektų sudarymas, 1998-1999 L.Ulevičius

autorines teises gina LR įstatymai

Bendros sąvokos ir santrumpos

Sistema – tam tikra bendros funkcijos siejama atskirų dalių visuma.

TO – teisėsaugos organai.

LR – Lietuvos Respublika.

LRK – LR Konstitucija.

VRM – Vidaus Reikalų Ministerija.

TM – Teisingumo Ministerija.

BP – baudžiamasis procesas.

1. Teisėsaugos organų sąvoka

 – įstatymiškai nesuformuluota. Susiformavo praktikoje.

Teisėsauga – tam tikrų institucijų, taikančių teisinės prievartos ir gynybos priemones, veikla, kuria siekiama užtikrinti normalų teis?(in)ės sistemos funkcionavimą.

Teisėsaugos organai – teisinės prievartos ir gynybos priemones taikantys organai.

plačiąja prasme: A. teisinės prievartos ir gynybos priemones taikantys organai

B. valstybinės valdžios organai

C. valdymo organai

D. teisingumo organai

siaurąja prasme: A. teismas

B. prokuratūra

C. kvotos organai

D. parengtinio tardymo organai

E. advokatūra (nėra valstybinė įstaiga)

Valstybinės institucijos, taikančios normas pažeidusiems asmenims ir turinčios tam įgali?(ojimus)nimus. Taip pat vadinama kriminalinės justicijos sistema.

2, Teisėsaugos organų uždaviniai ir funkcijos

Teisėsaugos organų uždaviniai:

A. pažeistų teisių atstatymas (pvz. skolos negrąžinimas,dažn. civilinėje teisėje)

B. teisės pažeidėjo nubaudimas, kai pažeistos teisės atstatyti neįmanoma (dažn.baudžiamojoje teisėje)

C. pažeistų teisių atstatymas ir pažeidėjo nubaudimas (kai įmanoma)

Teisėsaugos organų funkcijos:

(bendra) A. kova su nusikalstamumu (nusikalstamumo kontrolė)

B. teisingumo vykdymas

C. baudžiamasis persekiojimas/ kaltinimas

D. nusikalstamumo tyrimas

E. operatyvinė veikla

F. teismo sprendimų vykdymas

G. teisniės pagalbos teikimas ir gynyba (teismuose)

H. nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija

[B-H] įgyvendina atskiros institucijos. Pvz. [B] tik teismai; [D,E] kelios institucijos (policija, VRM tardytojai); [H] vykdo (turėtų vykdyti) visi teisėsaugos organai, bet dabar yra sukurtas specialus ‘Nusikalstamumo prevencijos centras’, tačiau tai viešoji įstaiga (? kas tai). Taip yra visuomeninis judėjimas ‘Stabdyk nusikalstamumą’.

Kai kurias funkcijas gali vykdyti ir neteisėsaugos organai (C,G gali ir pats nukentėjusysis ar kaltinamasis).

Svarbiausia funkcija – [B]. Yra viena įstaiga – teismas. Teismų sprendimas galutinis (realiai tik aukščiausiojo teismo). Išimtis – prezidento galia suteikti malonę. Kai kas teismų nepriskiria teisėsaugos organams.

3, Pagrindinės teisėsaugos organų veiklos kryptys

Funkcijos tiesiogiai susijusios su uždaviniais, o  apsprendžia tolimesnius tikslus.  išplaukia iš valstybės teis?(in)ės politikos.

Pvz. pareigūnams draudžiama būti kažkokios partijos nariu.

A. įstatymų ir kitų teisės aktų projektų kūrimas

B. teisėsaugos organų sistemos ir veiklos tobulinimas (mokesčių mokėjimu užsiima ir mokesčių inspekcija, ir mokesčių policija)

C. teisėsaugos organų bendradarbiavimas įgyvendinant jiems pavestas funkcijas (kol kas realiai neveikia – sovietmečiu koordinavo generalinis prokuroras, dabar gal teisingumo ministras. Kartais kuriamos tarpžinybinės komisijos. Rajono lygyje dažnai viskas ok.

D. naujų teisinių ir mokslinių – techninių kovos su nusikalstamumu metodų kūrimas. (DNR analizė tėvo nustatymui)

E. kitų organų ir struktūrų įtraukimas į kovą su nusikalstamumu (‘Stabdyk nusikalstamumą’)

F. teisėsaugos organų finansinės ir materialinės – techninės bazės vystymas

4, Teisėsaugos organų kurso dalykas ir sistema

Teisėsaugos organų kurso dalykas – teisės aktai, reglamentuojantys teisėsaugos organų veiklą, organizaciją, kompetenciją. Bet ne patys aktai – tai kurso šaltiniai. O bendru atveju:

A. teisėsaugos organų organizavimas (plačiąja prasme) – pareigūnų kompetencija, sudarymas, struktūra, pareigybės

B. teisėsaugos organų veikla – ką ir kokiu būdu teisėsaugos organai veikia (ne visą veiklą, o tik tiesiogiai susijusią su funkcijomis ir veiklos kryptimis), bendrai kompetencija.

Teisėsaugos organų sistema:

1. TO mokslo dalykas, pagrindinės sąvokos ir sistema

2. pagrindinė TO veikla Lietuvoje

3. teisingumas ir jo principai

4. teismų sistema (apylinkių, apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos aukščiausiasis teismas)

5. konstitucinis teismas

6. teismų departamentas prie teisingumo ministerijos

7. LR teisingumo ministerija

8. LR prokuratūra

9. kvotos organai (policija, valstybės saugumo departamentas, valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės kontrolė, jūrų laivų kapitonai, kariuomenės dalių vadai, … (viso ~12))

10. parengtinio tardymo organai (nusikaltimų) (VRM tardytojai, prokuratūros tardytojai)

11. LR VRM

12. advokatūra

13. notariatas

14. privati detektyvinė ir saugos veikla

15. TO kitose šalyse

16. TO kurso vieta tarp kitų disciplinų

5. Teisėsaugos organų ryšys su kitomis disciplinomis

TO skiriasi nuo kitų disciplinų tuomi, jog kitų mokslų pagrindas – tam tikra teisės šaka. Panašiai pagrindo neturi kriminalistika, teisės teorija. Kita vertus, TO turi teisinę bazę:

A. norminiai aktai, kurių tam tikra dalis skirta TO (kodifikuoti norminiai aktai – kodeksai (baudžiamojo proceso, civilinio proceso,
administracinių teisės pažeidimų), t.p. LR Konstitucija)

B. teisės aktai, skirti atskiriems TO, jų veiklos reglamentavimui (LR Teismų įstatymas, prokuratūros įstatymas, įvairūs vyriausybės nutarimai)

6. Teisėsaugos organų kurso šaltinių bendroji charakteristika

norminiai aktai (teisės aktai) (?gal apskritai teisės norminiai aktai?) skirstomi

pagal reguliavimo dalyką (turinį):

A. universalūs norminiai aktai (baudžiamojo proceso kodeksas, LR Konstitucija) (tik dalis yra šaltinis)

B. specialieji norminiai aktai – įstatymai ir kiti norminiai aktai tiesiogiai skirti organizacijai ir veiklai (Advokatūros įstatymas)

pagal formą (teisinę galią): (aktų galia nebūtinai pagal eilę)

A. LR Konstitucija

B. konstituciniai įstatymai (dabar nėra tinkamų TO, gal ateity ‘Teismų įstatymas’) ?kas tai yra, kaip tai apibrėžiama?

C. įstatymai (sudaro pagrindinę TO kurso šaltinių dalį)

D. Seimo nutarimai (pvz. ‘dėl teisinės reformos metmenų’)

E. LR Prezidento dekretai (daugiausia taikymo aktai – pvz. ‘dėl teisėjų skaičiaus apylinkių ir apygardų teismuose ….’)

F. LR Vyriausybės nutarimai (‘Teisingumo ministerijos nuostatai’, ‘VRM nuostatai’, ‘Teismų departamento prie TM nuostatai’)

G. žinybiniai norminiai aktai (VR ministro, teisingumo ministro įsakymai, kai patvirtinamos bendro pobūdžio taisyklės. Pvz. ‘Tardymo departamento nuostatai’, ‘specialiųjų tarnybų nuostatai’)

H. tarptautinės sutartys, reglamentuojančios TO veiklą ir ratifikuotos Seimo (pvz. dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos bylose)

7. LR Konstitucija kaip teisėsaugos organų kurso šaltinis

Tai aukščiausios galios teisinis aktas. Visi kiti aktai turi atitikti LR Konstituciją. Kartu tai yra tiesiogiai taikomas aktas (taip nebuvo TSRS). Tai reiškia, kad konstitucinės normos turi būti taikomos net ir tada, kai nėra tiesiogiai reglamentuojančių įstatymų.  aktualus dėl viso 9 skirsnio bei kai kurių kitų normų. LR Konstitucijoje reglamentuojama:

A. teisingumo principai

1. teisingumą vykdo tik teismai 109 straipsnis 1 dalis

2. teisėjas nepriklausomas ir klauso tik įstatymo 109 straipsnis 2,3 dalys

3. teisėtumo principas 110 straipsnis

4. bylų nagrinėjimo viešumas 117 straipsnis 1 dalis

5. valstybinė kalba (proceso metu) 117 straipsnis 2,3 dalys

6. asmenų lygybė 29 straipsnis

7. pažeistų teisių teisminė gynyba 30 straipsnis

8. nekaltumo prezumpcija 31 straipsnis 1 dalis

9. teisė į gynybą 31 straipsnis 6 dalis

B. kai kurie TO veiklos ir organizacijos pagrindai

1. teismų sistema 111 straipsnis

2. teisėjų skyrimo tvarka 112 straipsnis

3. apribojimai teisėjams 113 straipsnis

4. teisėjų imunitetas 114 straipsnis

5. teisėjų atleidimas iš darbo 115-116 straipsniai

6. prokuroro funkcijos 118 straipsnis

8. Teismų valdžios sąvoka ir pagrindiniai požymiai

LR Konstitucijos 5 straipsnis įtvirtina valdžių padalijimo principą – Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė bei teisminė valdžia, kurią vykdo Teismai. Principas sukurtas Monteskje 17a. pabaigoje. Bendru atveju valdymas suprantamas kaip įtakos turėjimas. Teismas turi įgaliojimus, kuriuos ?gal jų pasekmes – sprendimus? kiti turi vykdyti.

Teismų valdžia – specialių valstybės organų – teismų – įgaliojimai spręsti priskirtus jų kompetencijai klausimus, kylančius taikant teisę ir šių įgaliojimų realizacija civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso tvarka.

pagrindiniai teismų valdžios požymiai (bruožai)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1195 žodžiai iš 3918 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.