KLAIPEDOS UNIVERSITETAS
JŪRŲ TECHNIKOS FAKULTETAS
REFERATAS
TEISĖTAS ELGESYS
Vykdytojas:
Vadovas:
KLAIPĖDA 2002
Darbo planas:
1) Įvadas
2) Teisėtas elgesys – kas tai?
3) Teisėto elgesio požymiai
4) Teisėto elgesio motyvai
5) Išvados
Įvadas
Teisėto elgesio pažinimas – tai pažinimas “teisės gyvenime”. Elgesys
yra konkretus žmogaus buvimo visuomenėje būdas, socialinės žmogaus
charakteristikos pagrindas.
Elgesys atspindi žmogaus santykius su kitais žmonėmis, su tomis
visuomenės grupėmis, kurioms jis priklauso; tuo pačiu elgesys išreiškia
žmogaus visuomeninį pareigingumą. Visuomenės reikalavimai žmogaus
elgesiui auklėjant įsitvirtina jo sąmonėje ir pamažu virsta jo paties
reikalavimais.
Teisėtas elgesys – kas tai ?
Teisėtas elgesys – tai asmenų ir organizacijų elgesys, nepriešingos
teisės normų reikalavimams. Kas gi yra “teisės norma”? Pozityviosios
teisės norma – teisėkūros subjektų (dažniausiai – valstybės) suformuluota
ar sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisyklė, nustatanti
visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to
santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.
Teisė pasirodo ne tik kaip elgesio taisyklė, bet ir kaip visuotinai
privaloma taisyklė. Šitaip ji įgyja galią tiesiogiai veikti socialinį
žmonių elgesį. Gimęs žmogus yra tėvų auklėjamas dorovinio elgesio, tačiau
jau jam pradėjus eiti į mokyklą, jis susiduria su konkrečiom mokymo
įstaigos taisyklėm. Kaip elgtis mokykloje ir už jos ribų. Žmogus jau yra
įpareigotas laikytis šių elgesio taisyklės normų. Atitinkamai už jų
pažeidimą asmuo yra nubaudžiamas (pvz: pastaba, tėvų iškvietimas pas
klasės auklėtoją). Ko gero asmuo pirmą kartą ir susiduria su teisėtu
elgesiu. Ypač tai aktualu pirmaisiais jo mokyklinio auklėjimo metais, nes
dažniausiai čia yra susiduriama su tariamu “bandos” jausmu. Todėl šiuo
atveju ir pasireiškia teisėtas elgesys, kaip asmuo turi elgtis ir ko
negalima jam daryti pagal nurodytas mokyklos taisykles.
Teisėto elgesio požymiai
Teisėtą elgesį apibūdina tokie požymiai:
1) konkretaus asmens elgesys atitinka teisės normų reikalavimus ir
reiškiasi toje socialinių santykių srityje, kuri yra reguliuojama teisės
normų;
2) elgesys visuomenei būtinas arba bent pageidautinas;
3) daugiau ar mažiau sąmoningas elgesys: asmuo žino, ko ir kodėl reikia
savo elgesiui; teisėto elgesio sąmoningumą sudaro asmens elgesio motyvai
( dėl ko veikiama arba neveikiama ), elgesio pobūdis ( elgiamasi tyčia ar
neatsargiai ) ir elgesio tikslai ( ko tokiu elgesiu siekiama ).
Pirmieji du požymiai – tai objektyvieji teisėto elgesio požymiai, kiti –
subjektyvieji.
Kai individualūs asmenys, organizacijos veikia pagal teisės nurodymus,
sakoma, kad teisė yra įgyvendinta ir pasiekiami teisinio reguliavimo
tikslai.
Pagal aktyvumo laipsnį teisėtas elgesys gali reikštis veiksmais ir
neveiksmu ( pasyviu elgesiu ).
Teisėto elgesio motyvai
Pagal elgesio motyvus teisėtas elgesys skirstomas:
1) įsisąmonintas elgesys remiasi asmens įsitikinimu, kad naudinga elgtis
teisei nepriešingu būdu, kad teisėtas elgesys palaiko visuomenėje
socialinę santarvę ir rimtį, nes garantuoja santykio dalyviams abipusę
naudą.
2) Marginalinis arba ribinis elgesys ( lot. marginalis – ribinis, esantis
ant ribos ) – tai elgesys linkęs pažeisti teisę, bet dėl tam tikrų
priežasčių nevirstantis teisės pažeidimu. Motyvai, dėl kurių norą
pažeisti teisę nustelbia susilaikymas nuo teisės pažeidimo,
dažniausiai yra galimos bausmės baimė, suvokimas asmeninės naudos,
kuri laukia teisėtai elgiantis, baimė būti pasmerktam savo kolektyvo,
grupės, šeimos ir kita.
Šitoks elgesys laikomas teisėtu, nes asmuo, kad ir neigiamai vertina
teisinius paliepimus, vis dėlto jų laikosi, juos vykdo ir šiuo požiūriu
jo poelgiai atitinka pozityviosios teisės reikalavimus, nors to asmens
teisinė sąmonė ir atmeta tuos reikalavimus.
Marginalinio elgesio sąvoka šiandien plačiai vartoja teisės
sociologija ir apskritai sociologija tais atvejais, kai nori išskirti
požymius tokių asmenybių ir socialinių grupių, kurios pripažysta
vertybes, priklausančias įvairioms socialinėms kultūrinėms sistemoms, bet
nė vienoje iš tų sistemų neranda savo vietos. Dėl to tokie asmenys jaučia
nuolatinį diskomfortą ir tai pasireiškia atitinkamu jų elgesiu, deviacinu
( nukrypstančių nuo socialinių normų ) pasyvumu arba agresyvumu. Pvz:
Vokietijos teismas lygtinai nuteisė princą Ernstą –
Augustą fon Hanoverį
( Ernst – August von Hanover ), Monako princesės Karolinos ( Caroline )
vyrą, aštuonis mėnesius kalėjimo už tai, kad jis ispyrė fotoreporteriui
1999 metais per Zalcburgo operos festivalį. Liudytojai kaltino princą