TURINYS
Įvadas 3
I. Etika versle …………………………………………………………………………….4
II. Etiketas ir jo svarba versle ……………………………………………………………..5
III. Verslo etikos turinys ir jos apibrėžimai ………………………………………8
IV. Verslo sėkmės sąlygos ……………………………………………………………..9
Išvados ……………………………………………………………………………………………12
Literatūra …………………………………………………………………………………………13
ĮVADAS
Šiuolaikinė valstybė yra nuolat besivystanti atvira sistema, nuo kurios valdžios struktūrų bei valdymo priklauso ne tik atskirų individų padėtis ir elgsena, bet ir visos visuomenės raida.
Etika neneigia nei gerovės, nei sėkmės, nei malonumų. Etika moko skirti tikrasias vertybes nuo tariamųjų, reikalauija turtinti sielą ir stiprinti dvasią, atveria gyvenimo didybę ir prasmę, nustato pirmenybes ir normas.
Verslas – aktyvi žmonių veikla, kuri siekia pelno. Verslas atsiranda tada, kai keli individai turi bendrą siekį ir sukuria prielaidą atsirasti tam tikrai struktūrai, kuri leis įgyvendinti tai, ką jie nori – ši struktūra vadinama organizaciija.
Etika nuo verslo yra neatsiejama. Pagrindinė vertybė – atsakomybė, tai lyg „varikliukas“, kuris užveda verslą.
ETIKA VERSLE
Sokratas yra pasakęs: „Sakau jums, kad ne iš pinigų dorybė atsiranda, o iš dorybės pinigai ir visi kiti žmonių turtai, ir piliečių, ir valstybės“
Po Antrojo pasaulinio karo JAV imta plėtoti verslo etikos dėstymas. Kadangi visuomenės demoralizacija tolydžiai ir pastebimai, kartais grėsmingai didėjo, todėl buvo ieškoma atoveikų.
Amerikiečių visuomenę kamavo, ir kai kurios priežastys dar esti „gyvos“:
1. apgavikiška ir kvaišinanti reklama, skatinanti apgailėtiną miesčionizmo plėtrą;
2. korupcija ir kyšininkavimas;
3. gamtos niokojimas, aplinkos nuodijimas ir teršimas;
4. apskaitos klastojimas ir auditorių klaidinimas;
5. psichinės suktybės, apgaulės, manipuliacijos;
6. vagystės, smurtas;
7. seksualinis priekabiavimas;
8. narkomanija ir materinio hedonizmo (fiziologinių malonumų kulto) siautulys
Tokio blogio apstu ne tik JAV, tačiau šios šalies įvaizdį pasaulyje lėmė tikra laisvės manija, tad ir atskaitos sistema jai buvo ir yra daug aukščiau nei kur kitur.
Dideli ekonominiai laimėjimai, nenuginčijama pergalė Šaltajame kare dar padidino JAV tarptautinį autoritetą, todėl demoralizacijos įveika ir kultūros lygio aukštinimas tapo kaip niekad svarbūs.
Politologas Z.Bžezinskis teigė, kad didelę žalą verslui ir pilietinei kultūrai daro „parazitiška bylinėjimosi manija, kuri neturi lygių pasaulyje (daugiau nei trečdalis pasaulio praktikuojančių teisininkų yra JAV), kuri verčia civilinius ieškinius nagrinėjantiems teismams skirti apie tris procentus Amerikos bendrojo vidaus produkto“.
Politologui apmaudu, kad kartu su laimėjimais atsiranda ir bėdų, kurių dauguma yra moralinio – etinio pobūdžio.
A.Šveicerio didžios pagarbos principas gyvybei be išlygų taikytinas ir versle. Konkurencinėmis aplinkos sąlygomis galima griežtesnė šio principo formuluotė: Besąlygiška pagarba prasmingai gyvybei. Čia prasmė – didis kultūrinis gyvenimo ir veiklos tikslas, orientuotas į ateitį už žmogaus gyvenimo laiko ribų.
ETIKETAS IR JO SVARBA VERSLE
Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.
Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas.
Etiketas – tai papročiais virtusios žmogaus elgesio taisyklės.
Geros manieros ilgina žmogaus gyvenimą, tausoja nervus, ir atvirkščiai. Daugelio konfliktų priežastis yra paprasčiausių elgesio taisyklių nežinojimas. O ar taip jau sunku jas išmokti?
Galima atleisti beraščiams, tačiau nežinoti gero elgesio pagrindų baigusiam bent jau vidurinę mokyklą ar gimnaziją, ką jau kalbėti apie aukštąją, – neatleistina.
Kita kalba, kad šiuo metu, vykdant mokyklų reformas, rengiant aukštųjų mokyklų mokymo programas, visai pamirštama apie tokią discipliną visiems, be išimties, O juk svarbu kuo anksčiau pradėti mokytis elgesio kultūros, kad geros manieros, gražus elgesys, inteligentiškumas taptų įpročių. Šios pamokos ypač nelengvos pirmos kartos verslininkams, kurie dažnai skinasi kelią apgraibomis, mokosi iš savo klaidų. Ne veltui anglai sako: „Norint tapti tikru džentelmenu reikia, kad namuose būtų trijų kartų universiteto diplomai – senelio, tėvo ir sūnaus“.
Elgesio kultūra – žmonijos kultūros dalis, ji reikalauja laikytis svarbiausių
bendravimo taisyklių, būti paslaugiems, mandagiems bei taktiškiems. Elgesio kultūrai priklauso ir nuo drabužių, kalbos, judesių kultūra. Gražus elgesys – tai menas ir sėkmės garantas. Palankumą žmonėms galima parodyti įvairiai: žodžiais ir veiksmais, veido išraiška, raštu (rašant laišką, kvietimą, sveikinimą ir pan.). Vadinasi, mandagūs gali būti tik dėmesingi, jautrūs, tolerantiški, taktiški žmonės.