1. TEISMINĖS VALDŽIOS SĄVOKA
Terminas teisminė valdžia gali būti vartojamas įvairiomis prasmėmis.
§ Tai Lietuvos teismų sistema, vienas ar keli konkretūs teismai.
§ Valstybės teisminių institucijų, vykdančių teisingumą, sistema.
§ Tai ne tik sistema, bet ir tam tikrų institucijų vykdomos funkcijos.
Teisminė valdžia nėra vien tik suprantama kaip teismai. Ji apima ir kitas valstybinės
valdžios institucijas, kurios aptarnauja teismus. Tai – prokuratūra, ikiteisminio tyrimo institucijos. Teisminei valdžiai taip pat priklauso advokatūra. Tai aukščiausios kvalifikacijos juristų, teikiančių profesionalę teisinę pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims, susivienijimas.
Skiriami šie pagrindiniai teisminės valdžios požymiai:
ü teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis. Ją įgyvendina tik valstybiniai teismai, kuriems įstatymas suteikia atitinkamus įgaliojimus.
ü teisminės valdžios išimtinumas. Šis požymis įtvirtintas LR Konstitucijos 109 str. 1 d.: „Teisingumą LR vykdo tik teismai“. Teisingumo nevykdo arbitražai, kurie nėra teisminės valdžios dalis. Arbitražas – tai ginčo sprendimo būdas išvengiant bylinėjimosi teismuose.
ü teisminės valdžios nepriklausomumas. Tai bene svarbiausias teisminės valdžios požymis. Teismų nepriklausomumas demokratinėje valstybėje yra ne tiek privilegija, kiek pareiga. „Tebūnie teisingumas, nors pražūtų pasaulis“.
ü teisminės valdžios veiklos procesinė tvarka. Teisminės valdžios veiklą vykdant teisingumą nustato atitinkami procesiniai įstatymai (LR BPK, LR CPK). Teismų veiklą gali reglamentuoti tik įstatymai, bet ne žemesnės teisinės galios aktai.
Atsižvelgiant į aptartus teisminės valdžios požymius, galima suformuluoti jos sąvoka.
Teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis, kurią sudarančios specialios valstybės institucijos – teismai – turi valstybės suteiktą išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo kitų valdžių ar proceso dalyvių įtakos, įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą ar kitas jai įstatymų pavešiąs funkcijas.
2. TEISMINĖS INSTANCIJOS SĄVOKA
Teisminė instancija – tai atitinkamo teismo įgaliojimai spręsti bylas.
Pirmosios instancijos teismai – yra tokie teismai, kurie posėdžiuose sprendžia civilines, administracinių teisės pažeidimų ar baudžiamąsias bylas iš esmės ir priima sprendimus (civilinėse ir administracinių teisės pažeidimų bylose) bei nuosprendžius (baudžiamosiose bylose). Šios instancijos teismai bylas privalo išnagrinėti per kuo trumpesnį ir protingą terminą. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Jeigu nustatytais atvejais byloj e priimtas sprendimas ar nutartis negali būti skundžiami apeliacine tvarka jis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Apeliacinė instancijos teismai – yra tokie, kurie pagal apeliacinius proceso dalyvių skundus patikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos sprendimų, nuosprendžiu, nutarimų ir įsakymų teisėtumą bei pagrįstumą ir prireikus nagrinėja bylą iš esmės. Civilinėse bylose apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 d. nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu apelianto gyvenamoji ar buveinės viela yra užsienio valstybėje, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Administracinėse bylose apygardų administracinių teismų, priimi Sprendimai, nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 d. nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Baudžiamosiose bylose apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 J- nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kai byla yra ypač sudėtinga ar didele, (teismas visą motyvuotą nuosprendį surašo ir pasirašo bylą išnagrinėję teisėjai ne vėliau kaip per 7 d. o (teismo pirmininkui ar baudžiamųjų bylų pirmininkui sutikus per 14d. po nuosprendžio priėmimo), tokiu atveju -per 20 d. suėjus terminui visam nuosprendžiui surašyti.
Kasacinės instancijos teismas – yra tokie teismai. kurie pagal kasacinius proceso dalyviu skurdus patikrina įsi teisėjusių pirmosios instancijos ir apeliacines instancijos sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir įsakymų teisėtumą bei pagrįstumą. Civilinėse ir baudžiamosiose bylose kasacinis skundas gali būti paduotas per 3 mėn. nuo skundžiamo sprendimo, nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos.
Teisminė instancija
Pirmosios instancijos teismaijie posėdžiuose sprendžia civilines, administraciniu teisės pažeidimų ar baudžiamąsias bylas iš esmes ir priima sprendimus( civilinėse ir administracinių teisės pažeidimu bylose) bei nuosprendžius ( baudžiamosiose bylose).
apeliacinis skundas
Apeliacinės instancijos teismaijie pagal apeliacinius proceso dalyvių skundus patikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir įsakymų teisėtumą bei pagrįstumą ir prireikus nagrinėja bylą iš esmės.
kasacinis skundas
Kasacinės instancijos teismaijie pagal kasacinius proceso dalyvių skundu; patikrina įsiteisėjusių pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir įsakymų teisėtumą bei pagrįstumą.
3. TEISMAS KAIP TEISMINĖS VALDŽIOS
DALIS
Teismu suprantama tik valstybės institucija, tai yra tik teismas. Teismas – tai išskirtinius (ypatingus) įgaliojimus turinti valdžios institucija, valstybės įgaliota nagrinėti ir iš esmės spręsti baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas bei tikrinti (iš naujo nagrinėti) neįsiteisėjusius ir įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, sprendimų, nutarčių bei nutarimų pagrįstumą. bei teisėtumą,
Teismas – valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir spręsdama civilines. baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų kategorijų bylas procesinių įstatymu nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas yra apylinkei, apygardos ir apygardos administraciniai teismai, kompetentingi priimti byloje nuosprendi ar sprendimą, išskyrus apygardos teismą, kompetentinga nagrinėti bylą apeliacine tvarka.
Teismų kompetencija
1994 05 31 LR Teismų įstatymas
Pirmoji instancija
Apylinkės teismas1. Civilinėms byloms;2. Baudžiamosioms byloms;3. Hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms; 4. Administracinių teisės pažeidimų byloms;5. Byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;6. Įstatymų nustatytais atvejais šio teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Apygardos teismas1. Civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;2. Baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;
Apeliacinės (antrosios) instancijos teismas yra apygardos teismas, Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, kurie nagrinėja bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių, sprendimų bei nutarčių. Apeliacinių skundų nenagrinėja apylinkės teismai, apygardų administraciniai teismai bei Aukščiausiasis Teismas.
Apeliacinė instancija
Apygardos teismasApylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutarimams ir įsakymams, išskyrus administracinių teisės pažeidimų bylose priimtiems sprendimams. Juos galima apskųsti Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinis teismasByloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai.
Kasacinė instancija yra Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, sprendimų, bei nutarčių.
Kasacinė instancija
Aukščiausiasis teismasĮsiteisėjusių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams
Teisminę valdžią Lietuvoje sudaro:
Konstitucinis teismas:
Bendrosios kompetencijos teismai;
Specializuoti administraciniai teismai.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę netrukus imta planuoti ir rengti visa apimančią teisminės valdžios reformą, kuri iš esmės buvo įgyvendinta nuo 1995 01 01.
Kas buvo padaryta?
ü Numatyta 4 grandžių Lietuvos teismų sistema.
ü Atsisakyta teisėjų renkamumo principo ir pereita prie teisėjų skyrimo iki 65 metų principo. Iki 1999m. LR buvo viena bendrosios jurisdikcijos teismų sistema. Nuo 1999 05 01 pradėjo veikti kita – administracinių teismų – sistema, administracinių teismų įstatymas įsigaliojo 2002 05 01.
Jurisdikcija (lot.jurisdictio- teisena, teismo procesas)- tai teismo kompetencija nagrinėti bylas pagal dalyką ir teritoriją. O teismo veiklą, sprendžiant teisinius ginčus, vadinama jurisdikcine veikla.
Pažymėtina, kad kiekvienas teismas teisingumą vykdo tik pagal savo kompetenciją. Teisminę valdžia teismas įgyvendina griežtai įstatymų nustatytos teismo sudėties ir vadovaudamasis.
Teismų sistema remiantis LR Konstitucija – tai visuma veikiančių teismų, kuriuos sieja bendri teisminei valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų veiklos ir organizavimo principai.
Pagrindinis teisminės valdžios turinio elementas – teisingumo vykdymas.
ü Teisingumas suvokiamas kaip teismo, kuris teisia, veikla, atliekama griežtai laikantis įstatymų reikalavimų.
ü Teisingumas — tai teisinė sąvoka.
ü Teisingumo vykdymas — tai veikla, kurtos metu yra taikomas įstatymas ir kuri yra pagrįsta klausymu tik įstatymo.
ü Teisingumą vykdo teismai griežtai laikydamiesi įstatymų. Jeigu teismas išsprendžia bylą iš esmės, ji baigiamą nagrinėti teisingumo vykdymo aktu (teismo sprendimai ir nuosprendžiai).
ü Visų teisingumo vykdymo aktų požymis – privalomasis pobūdis. Jų nevykdant, vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta.
Praktiškai įsiteisėjusių sprendinių ar nuosprendžių teisinė galia yra prilyginama įstatymo teisinei galiai. Teisingumo sąvoka apima tokias kategorijas:
ü Teisėsauga – tai norminiais aktais reglamentuojama valstybinių ir visuomeninių institucijų veikla, kuria siekiama saugoti teisėtumą ir teisėtvarką, ginti asmenų teises, užtikrinti normalų teisinės sistemos funkcionavimą.