Teisės egzamino bilietai
5 (100%) 1 vote

Teisės egzamino bilietai

1 BIL 1 Tauta kaip valstybės elem. Tauta-pirminis va-ės elem. Jei nėra su valstybe susijusios žmonių bendrijos, nebus ir valstybės. Sąvoka”tauta” vartojama apibūd žm, susietų material, dvasiniais ryšiais bendriją, kurios narius saisto ne tik priklausymas vienai politinei struktūrai-valstybei, bet ir sąmoningas noras gyventi kartu. Apibrėžiant tautą kaip tam tikrą bendruomenę, naudojamasi įv kriter. Skiriami du požiūriai: 1.būdingas vokiečių autoriams, tauat apibūdinama kaip objektyvių elementų (geografinių, religinių, rasinių ir kt.)visuma; 2. prancūzų autorius, tautos fenomeną lemia subjekt veiksnaia, t.y.žmonių noras gyventi kartu, noras priklausyti tai pačiai bendrijai. Reikia skirti pilietinę tautą nuo etninės tautos. Pilietė tauta nuolat kuria savo valstybę. Jos negalima apibrėžti rasiniais, etninės kilmės, papročių ar lingvistiniais kriterijais. Bendra valstybė, bendra istorija, bendras gyvenimas praeityje, dabar ir ateityje- pilietinė tautą formuojantys pagrindai.Tuo tarpu etninė tauta, t.y.istoriškai susiformavusi tam tikra bendruomenė, kurią sieja bendra kilmė, kalba, papročiai, teritorija, istorija, kultūra, bendras gyvenimas. L-vos K-je yra įtvirtinta pilietinės lietuvių tautos-L-vos valstybės kūrėjos-samprata.K-je išdėstyta konstituc perėjimo iš etninės tautos į piliet tautą koncepcija. 2 Vyriausyb modeliai. Nuo tai, kur susiklosčiusios teisės tradic bei vald forma, tiesiogiai priklauso vyriausybės formavimo tvarka, jos pavaldumas bei atskaitomybė, kompetencija, o kaip galutinis rezultatas – įtaka valstybės valdžios sistemoje. Pabrėžiant atskirus vyriausybės veiklas momentus, galima paminėtini keletą vyriausybės modelių: Parlament vyriausybė (Visos galias suteiktos įstatymų leidėjui); Vyriausybei tenka tik įgyvendinti parlamento teisės aktus; Ministro pirmininko vyriausybė (labai išplėstos vyriausybės vadovo galios, padidinta ir jo atsakomybė); Partinė vyriausybė (Veikia labai griežta partinė drausmė ir vyriausybė nenukrypdama vykdo partijos, suformavusios vyriausybę, nuostatas); „Kabinetinė“ vyriausybė (Stiprūs kolegialumo pradai. Ministras pirmininkas neišsiskiria savo ypatingomis galiomis. Dominuoja kolektyvinės atsakomybės principai ir t.t.). Vyriausybės formavimo tvarka tiesiogiai priklauso nuo valdymo formos. Valdymo formų klasifikacija – tai tik siekis surasti idealųjį modelį pabrėžiant jo atskirus aspektus. Tačiau realiai šios idealios sistemos papildomos įvairiomis modifikacijomis. Susikuria vadinamosios mišriosios valdymo formos. Visa tai sąlygoja vyriausybės teisinę padėtį 2 BIL. 1 Teritorija, kaip valstybės elementas Valstybės teritorija – vienas iš pagrindinių V požymių. Teritorija įeina į V sampratą /ypač daug dėmesio skiriama teritorijai, kai kalbama apie V formą/. Kokio dydžio bebūtų V, ji suskirsto savo teritoriją į dalis. Tokiu būdu atsiranda V teritorinė organizacija. Jos dėka palengvinamas valdžios įgyvendinimas, sudaroma galimybė kontroliuoti valdžią, o taip pat – daugiau patogumų gyventojams. Taigi, kiekviena V susideda iš teritorinių darinių. Jie gali būti skirstomi į: Politinius;Administracinius. Šis skirstymas priklauso nuo įvairių aplinkybių. Teritoriniuose vienetuose paprastai steigiamos V valdžios institucijos. Priklausomai nuo to, kokia tų teritorinių vienetų paskirtis, kokie V valdžios įsteigimo tikslai, priklauso ir pats teritorinis vienetas, jo forma /ar politinis, ar administracinis/. Išskiriamos dvi V formos: Unitarinė; Federacinė. Unitarinė. V teritorija skirstoma į administracinius teritorinius vienetus. Esantys teritoriniai vienetai pavaldūs centrinei valdžiai. Teritoriniuose vienetuose esančios valdžios institucijos neturi didesnio savarankiškumo. Teritorinis valdymas reikalingas vien administraciniams poreikiams. Federacinė. V teritorijoje susikuria politiniai teritoriniai dariniai, turintys savarankiškumą. Šiuo atveju laikoma, kad V nėra vieninga. V –teritorinių vienetų sąjunga, darinys. Laikoma, kad federaciniai teritoriniai dariniai įgyja ypatingą teisinį statusą. Čia esančios valdžios institucijos yra suformuotos pagal savarankišką V valdžios modelį /sava įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, dažnai ir teisminė valdžia/. Taigi, federacijoje egzistuoja ne viena aukščiausia valdžia, o kelios. Kiekvienas teritorinis vienetas turi aukščiausius organus, savo atributus. Pažymėtina, kad be viso to, federacijoje steigiama ir bendra federacinė valdžia. 2 Teisėjai ir jų statusas Teisėjų parinkimas, reikalavimai. Kas gali būti teisėjais?. Dvi grupės reikalavimų: 1. Profesiniai reikalavimai: turėti teisinį išsilavinimą (aukštąjį – baigti universitetą); išlaikyti teisėjų egzaminus (į teisėjo vietą skelbiamas konkursas). Išlaikiusieji egzaminus įrašomi į teisėjų rezervą, iš kurio vėliau skiriami teisėjais; darbo stažas. Turi būti pagal profesiją. Stažas apibrėžiamas įvairiai: norint dirbti aukštesniame teisme, reikia išdirbti žemesniame. 2. Moraliniai reikalavimai: nepriekaištinga reputacija. neteistas, neturintis teistumo. objektyvumas – tik objektyvus asmuo, kuris nesusiję su organizacijomis, politinėmis partijomis, ar kitaip suinteresuotas. Reikalavimų būna ir daugiau. Teisėjai į pareigas skiriami – skiria valstybės vadovas ar teisingumo ministras, ar vyriausybė. Gali skirti ir parlamentas
(Lietuvoje skiria parlamentas su prezidentu). Kai kuriose valstybėse teisėjai renkami. Ši sistema paplitusi JAV – renkami valstijų teisėjai pagal valstijų konstitucijas. Renka piliečiai. Pagal europos (romanų) teisinę sistemą teisėjai (teisėjų korpusas) vadinama magistratu (Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje). Į šią sąvoką įeina: teisėjai, tardytojai ir prokurorai. Tai jau visa sistema. Būdami magistrato (magistratūros) nariais gali dirbti bet kuo – ir teisėju ir prokuroru. Magistratūra organizuota savivaldos principu. Tuo pabrėžiama teisminės valdžios nepriklausomumas. Tačiau tai darosi panašu į tam tikrą uždarą ratą, ypač jei atsiranda ryšiai su nusikalstamu pasauliu. Teisėjų konstitucinis statusas: visų teisėjų statusas yra vienodas. Jį apibūdina trys pagrindinės nuostatos: nepriklausomumas (teisėjas ir teismai, vykdydami teisnigumą, yra nepriklausomi, klauso tik įstatymo. Nepriklausomi nuo 1.byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi; 2.valstybės valdžios, valdymo, visuomenės inst., korporacinių, teisėtų asmeninių ar kt.interesų įtakos.Kišimusi į teisėjo ar teismo veiklą laikomi mitingai, piketai bei kt.grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 m.iki teismo pastato ir teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją ar teismą.), nekeičiamumas (teisėjas negali būti skiriamas į kitas pareigas ar kitą teismą be jo sutikimo. Teisėjai atleidžiami iš pareigų: savo noru; pasibaigus įgaliojimų laikui ar sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus; dėl sveikatos būklės; išrinkus į kitas pareigas ar jų sutikimu perkėlus į kitą darbą; kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą; kai įsiteisėję juos apkaltinęs teismo nuosprendis. Neliečiamumas (teisėjas negali būti patruktas baudž.atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be S-mo, o tarp S-mo sesijų- be P sutikimo. Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik Gen.prokuroras. Teisėjas negali būti patruktas adm.atsakomybės. Nepriklausomumo garantija-teisėjų materialinis nepriklausomumas t.y., teisėjui, kol jis eina pareigas, negali būti sumažintas atlyginimas. Teisėjams yra nustatyti ir tam tikri apribojimai: jie negali dalyvauti politinių partijų ir organizacijų veikloje, negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dribti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse; gauti kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veikl 3 BIL 1 Valdžia, kaip valstybės elementas. Valstybės valdžia. Valdžia-socialinis reiškinys, būdingas kiekvienai žmonių bendrijai, kurioje vieni asmenys vadovauja kitiems, o pastarieji paklūsta pirmųjų nurodymams. Valdžia-gebėjimas valdyti, duoti nurodymus, priversti paklusti savo valiai. Teisinėje literatūroje valstybės valdžia apibūdinama kaip viešoji valdžia. Viešoji valdžia-tai ne tik valstybės inst.įgyvendinama valdžia, bet ir savivaldos inst.valdžia.Valstybės valdžia įgyvendinama visos visuomenės vardu, nors valstybė nesutampa su visuomene. Valstybės vardu valdžią įgyvendina valstybės valdžios inst.ir įstaigos, pareigūnai.Valstybės valdžia turi tam tikrų požymių.Ji visuomenėje yra viršiausia; tai visą visuomenę apimanti valdžia. Tai politinio pobūdžio valdžia, tai teritorinė valdžia, kurią įgyvendina speicalios valstybės valdžios inst.; ši valdžia susijusi su teise; valstybės valdžios sprendimai prireikus užtikrinami valstybės prievarta.Pirmiausia reikėtų pažymėti valstybės valdžios viršenybę. Ji reiškia, kad tik valstybės valdžia gali nustatyti visai visuomenei privalomas taisykles ir sprendimus, kurių jokia visuomenės grupė, asmuo ar organizacija negali panaikinti. Su valstybės valdžios viršenybe sietinas ir valstybės valdžios visuotinis pobūdis, t.y.valstybė atstovauja visai visuomenei, ji įgyvendinama visoje valstybės teritorijoje, visų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu. Valstybės valdžia politinė valdžia:vieni autoriai teigia, kad valstybinė valdžia-viena iš politinės valdžios raiškos formų, nes politinę valdžią įgyvendina ne tik valstybė, bet ir kitos visuomenės politinės sistemos grandys. Kiti teigia, kad savokos valstybės valdžia ir politinė valdžia yra tapačios, nes viešoji valdžia sietina su valstybe ir įgyvendinama tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant valstybei. Valstybės valdžia-institucionalizuota valdžia. Ją įgyvendina tam tikros valstybės valdžios institucijos. Dar vieną valstybės valdžios savybę atskleidžia jos santykis su teise. Valstybei būdinga visuotinai privalomų elgesio taisyklių kūrimo galia. Dar vienas bruožas-galimybė, užtikrinant valstybės priimtus sprendimus, naudoti valstybės prievartą.Tik valstybės taikomos prievartos priemonės, laikantis tam tikrų teisėje nustatytų sąlygų, yra teisėtos. 2 Vietos savivaldos institucija – Taryba. Savivaldybės institucijos-tai savivaldybės taryba (atstovaujamoji inst.) ir savivaldybės valdyba bei sav.meras (vykdomosios inst.), turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas. Taryba susideda iš sav.tarybos narių. Jų skaičius priklauso nuo gyventojų toje sav.skaičiaus:1.daugiau kaip 500 tūks.gyventojų renka 51 tarybos narį; 2. nuo 300 tūks.iki 500 tūks.gyv.-41; 3.nuo 100 tūks.iki 300 tūkst.gyv.-31; 4.nuo 50 tūks.iki 100 tūks.-27; 5.nuo
tūks.iki 50 tūkst.-25; 6.iki 20 tūks-21.Tarybos nariai renkami 3 m.pagal proporcinę rinkimų sistemą, balsuojant už politinės partijos sąrašą ir iš sąrašo parenkant tris kandidatus, kuriuos rinkėjas nori matyti sąrašo pradžioje. Sprendimai taryboje priimami kolegialiai. Taryba savo įgaliojimų laikui suformuoja ir vykdomąsias inst.Iš tarybos narių renkamas meras ir mero siūlymu-vienas ar keli jo pavaduotojai, jie renkami slaptu balsavimu, laikomi išrinktais, jei už jų kandidatūras balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Taip pat iš tarybos narių sudaroma valdyba. Jos narių skaičių nustato pati taryba. Pirmajame naujai išrinktos tarybos posėdyje turi būti išrinktas savivaldybės meras. Savivaldybės inst.įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba. Jame atsistatydina meras ir valdyba. Taip pat savivaldybės inst.įgaliojimai pasibaigia, kai sav.teritorijoje įveda,as tiesioginis valdymas.Sav.institucijų sprendimus įgyvendina bei jas techniškai aptarnauja administracija. Taryba. Ji savo darbą organizuoja per sudaromų komitetų, komisijų ir kt.organų veiklą.Pagrindinė traybos veiklos forma posėdis. Jis yra teisėtas, jei jame dalyvauja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.Jie šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį ir yra vieši. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą bei kontrolę.Jie priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi meras. Tarybos narys neturi balsavimo teisės, kai sprendžiami su juo susiję klausimai. Tarybos sprendimai įsigalioja po jų priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tarybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai. 4 BIL 1. Valstybės suverenit. Valstybės suverenitetas –tai jos nepriklausomybė, jos valdžios viršenybė, jos savarankiškumas sprendžiant valstybės vidaus reikalus ir santykiuose su kitomis valstybėmis.Suvereniteto valstybei niekas nesuteikia, ši savybė atsiranda su pačia valstybe, jo netekus, valstybė yra nebe valstybė. Valstybė yra tautos kūrinys, kad kiekvienos valdžios šaltinis yra tauta. Taigi susiduriame su dviem sąvokomis: valstybės suverenitetas ir tautos suverenitetas.Tautos suv.reiškia, kad šalyje suverenios valdžios subjektas yra tauta.LR K-je įtvirtinta, kad suverenitetas priklauso Tautai, niekas negali varžyti ar riboti Tautos suv., savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Taigi tautos suv.-tai tautos savarankiškas apsisprendimas, kaip jai gyventi. Gali atrodyti, kad teiginiai , jog valstybė yra suvereni ir tauta yra suvereni-nesuderinami. Tačiau jei tauta yra suverenas, tai jai priklausančias suverenias galias ji išreiškia valstybėje. Valstybės suverenitetas susijęs su tautos suv. Tauta yra suvereni, jei valstybė išreiškia jos piliečių valią, siekius ir interesus, jei šalyje funkcionuoja demokratinės struktūros, jei pripažįstama, kad valstybės valdžios šaltinis-tauta. Valstybės suv.apibūdinti yra svarbūs vidinis ir išorinis suv.aspektai. Vidinis-parodo, kad valstybės valdžia nepriklauso nuo kurios nors kitos valdžios šalies viduje. Šalies viduje valstybės valdžios viršenybė reiškia, kad valstybės valdingos galios-universalios, kad valstybės sprendimams privalo paklusti visi jos gyventojai, joje veikiančios organizacijos, susivienijimai. Tik valstybė savo žinioje turi ypatingas poveikio priemones, kurių jokia kita visuomenės institucija neturi. Kalbant apie valstybės suv.ribas, reikia pažymėti, kad valstybė yra saistoma teisės ir jokiu būdu negali peržengti prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių. Išorinis aspektas, t.y.valstybės santykiuose su kitomis valstbėmis.Valstybė savo reikalus tvarko savarankiškai. Atskirų, nepriklausomų valstybių santykiai remiasi sutartiniais pagrindais, sutartimis.Valstybės suv.tartp.santykiuose susiduria su kitų valstybių suv.Tarptautinėje teisėje visos valstybės yra lygios.Valstybės suv.ribas išoriniu aspektu žymi kitos valstybės suv-tas. Suv.turinio suvokimas šiuo metu keičiasi. Šalies vidaus gyvenime valstybės valdžia negali nepaisyti visuotinai pripažintų žmogaus teisių standartų. Tarpt.santykių srityje “griežto” valstybės suv.koncenpciją ardo priklausymas tarp.organizacijoms. Europinė integarcija-vėl naujas iššūkis tradicinei valstybės suv.sampratai. 2 Politinių partijų funkcija. Politinių partijų vietą politinėje sistemoje apibrėžia specialūs įstatymai, o uždavinius ir tikslus nustato pačios politinės partijos savo įstatuose (statutuose), kurie negali prieštarauti Konstitucijai ir įstatymams. Be to, tokie tikslai ir uždaviniai negali prieštarauti PPPOĮ preambulės 2 sakiniui: “ Politinės partijos ir politinės organizacijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti Lietuvos piliečių interesus ir politinę valią. Teisininkai dažnai išskiria šias politinių partijų funkcijas:1. Nustato politinės veiklos kryptį ir siekia užsibrėžtų politinių tikslų; 2. Siekdamos įgyvendinti savo programinius tikslus, daro
aktyvų poveikį rinkėjams; 3 Atskleidžia, formuluoja ir pagrindžia didelių socialinių grupių politinius interesus; 4 Skatina piliečius aktyviai dalyvauti politinėje veikloje, ugdo visuomenės politinį aktyvumą ir pilietiškumą; 5 Aktyviai dalyvauja parlamento ir savivaldybių rinkimuose;6 Rengia ir parengia savo lyderius, bei siekia, kad šie užimtų vadovaujančias pareigas valstybės valdžios bei vietos savivaldos institucijose; 7 Dalyvauja formuojant valstybės valdžios ir vietos savivaldos institucijas; 8 Įtakoja valstybės valdžios ir vietos savivaldos institucijų veiklą; dalyvauja priimant politinius sprendimus ir juos įgyvendinant; 9 Atlieka ideologinę funkciją – idėjiškai auklėja savo narius ir pasekėjus; propaguodama savo pažiūras ir įsitikinimus, formuoja viešąją nuomonę; skatina naujų politinių doktrinų atsiradimą. 10 Vykdo komunikacinę funkciją – stiprina valstybės valdžios institucijų bei jos vadovų ryšius su visuomene, ir kitas funkcijas. 5 BIL 1 Valstybės funkcijos. Valstybės funkcijos traktuojamos kaip tam tikrų valstybės uždavinių, tikslų įgyvendinimas.Pagal veiklos tikslus valstybės vykdo tokias funkcijas: palaiko viešąją tvarką, saugo valstybės sienas, organizuoja švietimą, sveikatos apsaugą, susisiekimą, tvarko šalies ūkį, rūpinasi socialinių problemų sprendimu. Tokį valstybės funkcijų klasifikavimą reikėtų laikyti politiniu-sociologiniu.Šiuo aspektu suvokiant valstybės funkc., galima jas grupuoti į vidines ir išorines. Vidinės f-tai valstybės vidaus veikla, sprendžiant ekonominius, socialinius, politinius klausimus, o išorinės f.-valstybės veikla santykiuose su kt.valstybėmis ar tartp.organizacijomis. Pagal f.taikymo sritis galima skirti politines, ekonomines, kultūrines ir kt.f.Valstybės f.klasifikavimas gali būti ir teisiniu aspektu. Šiuo atveju valstybės veiklos kryptys išskiriamos atsižvelgiant į tai, kokie teisiniu požiūriu skirtingi veiksmai yra atliekami. Šiuo aspektu skiriamos 3 pagrindinės f:1;įstatymų leidyba (ji yra bendro pobūdžio visiems privalomų elgesio taisyklių nustatymas įstatymu, ja siekiama atitinkamai sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius); 2.įstatymų vykdymas (ji apima įstatymų vykdymo užtikrinimą, įstatymų taikymą panaudojant tam tikras priemones. Vykdomoji veikla susijusi su įvairių vykdomosios valdžios aktų, kuriuose detalizuojamos įstatymuose nustatytos taisyklės, numatomos konkrečios jų įgyvendinimo priemonės, priėmimu); 3.teisingumo įgyvendinimas (apima ir ginčų sprendimą, ir baudž.bylų nagrinėjimą, ir nuosprendžių priėmimą). 10 Seimo nario teisės ir pareigos. Seimo narių veiklos garantijos. Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis (ziur. aukšciau). Seimo narys gali buti skiriamas tik Ministru Pirmininku (pvz.- Vagnorius) arba ministru (pvz. Andrikiene, kol neišmete). Seimo nario teises ir pareigas apibrezia Seimo Statutas. Teises: – teises, kurias Seimo narys gali igyti individualiai (pvz. – papigintai valgyti Seimo bufete, ir pan.); – teises, kurias Seimo narys gali igyti kolektyviai a) teikti istatymo projekta del Konstitucijos keitimo, b) inicijuoti apkalta, c) pradeti nepasitikejimo, interpeliacijos proceduras, d) šaukti neeiline Seimo sesija ir neeilini posedi, e) kreiptis i Konstitucini Teisma, f) ir kitaip veikti pagal statuto nuostatas. Seimo narys turi pareigas: 1. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posedziuose iš anksto numatytu balsavimu metu. Iš anksto numatytu balsavimu laikomas balsavimas del istatymo priemimo, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne veliau kaip prieš 1 darbo diena iki balsavimo dienos. 2. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininka ir Ministra Pirmininka, turi buti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat buti kito komiteto nario pavaduotojas. 5. Dalyvaudamas Seimo, komitetu ir komisiju posedziuose, Tarp pareigu yra ir pareiga susitikineti su rinkejais. 6 BIL. 11 Monarchija. Mo-jai būdinga tai, kad valstybės vadovas paprastai nerenkamas. Tai asmuo, įgaunantis valstybės vadovo teises ir pareigas paveldėjimo keliu. Valstybės vadovas yra asmuo, turintis įgaliojimus iki gyvos galvos. Jam mirus, įgaliojimai atitenka įpėdiniui. Senovėje valstybės valdovo valdžia buvo aiškinama dieviška kilme (teokratinis aiškinimas). Monarchas turėjo ne tik pasaulietinę valdžią, bet dažnai buvo laikomas ir bažnyčios galva. Todėl dažnai vyko karai tarp žemiškosios ir dangiškosios valdžios. Pažymėtina, kad D.Britanijoje karalius laikomas bažnyčios galva ir dabar. Faktiškai yra vyskupas, bet pagal teisę monarchas yra bažnyčios galva. Monarchas valdo iki gyvos galvos. Nebent pats nusprendžia pasitraukti /amžius, sveikata/. Monarchijų rūšys: Absoliutinė (neribota); Ribota. Absoliutinė monarchija yra tuomet, kai valstybės vadovas turi neribotą valdžią: vykdomąją, įstatymų leidybos bei yra aukščiausias teisėjas. Jo nurodymu teismai skiria bausmes, teikia malonę, gali suimti. Ribota monarchija. Tai savotiška metamorfozė iš absoliutinės monarchijos. Atsirado po buržuazinių revoliucijų (karaliaus valdžios apribojimas). Tokioje valstybėje yra specialūs įstatymai dėl parlamentų įsteigimo, jų įtvirtinimo. Pradedamas įgyvendinti tautos atstovavimo principas. 12 LR prezidento įgaliojimai santykiuose su Vyriausybe. Respubli Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. Lietu¬vos Respublikos Konstituc Teismas 1998m. sausio mėn. nutarimo konstatuojamoje dalyje išaiškino, jog Respublikos Prezidentui tenka skir¬ti Seimo daugumos palaikomą Ministrą Pirmininką ir tvirtinti tokią Vy¬riausybę, kurios programai Seimas gali pritarti posėdyje dalyvaujančių narių balsų „dauguma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nuta¬rimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai'“. Vilnius, 1998 m. sausio 10 d. nutarimas). Tad Respublikos Prezidento teisė skirti Ministrą Pirmininką nėra absoliuti. Ministro Pirmininko kandidatūrą šalies vadovas turi derinti su Seimu. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidžia ministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Prezi¬dentas taip pat priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras. Išrinkus naują Seimą, Prezi¬dentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pa¬reigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, Prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kol nėra Mi¬nistro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui Ministro Pirmininko teikimu pa¬veda vienam iš ministrų ji pavaduoti,- jeigu tokio teikimo nėra, Respubli¬kos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką. Tarp Seimo sesijų Prezidentas, esant reikalui, sprendžia, ar leisti pa¬traukti Ministrą Pirmininką ar ministrą baudžiamojon atsakomybėn, duoda leidimą juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę. Nors Respublikos Prezidento institucija yra priskirtina vykdomosios valdžios grandžiai, Konstitucijoje nėra numatyta galimybė šalies vadovui dalyvauti Vyriausy¬bės posėdžiuose. Respublikos Konstitucija numato, jog ministrai yra at¬skaitingi Respublikos Prezidentui, tačiau šalies vadovas nėra nei Vyriau¬sybės narys, nei vadovas 7 BIL. 13 Respublika. Respublikos sąvoka. Respublika – valdymo forma, kur valstybės galva nėra monarchas, o nustatytam laikotarpiui renkamas vadovas. Tuo būdu respublika yra priešingybė monarchijai, kurioje vadovas valdo iki gyvos galvos. Pats žodis yra kilęs iš lotynų kalbos res publica arba viešasis reikalas ir nurodo į valstybės valdymą iš visos liaudies pusės. Demokratijos samprata yra susijusi su respublika, tačiau netapati jai.Tačiau respublikos nebūtinai turi būti demokratinės. Nemažai valstybių skelbiasi esančios respublikomis nepaisant to, kad valstybės galva valdo faktiškai iki gyvos galvos, politinė sistema neturi valdžios apribojimų (pvz., karinės diktatūros arba buvusios Rytų bloko šalys). Taigi, respublikomis gali būti diktatorių valdomos ir totalitarinės valstybės, tačiau pati sąvoka yra pakankamai plati, kad apimtų ir atstovaujamąsias demokratijas. Respublikos požymius galime atrasti labai ankstyvoje žmonijos istorijoje, pvz., senovės Akade. Žinomiausia antikinė respublika, gyvavusi nuo 509 iki 44 m. pr. m. e., buvo Romos respublika. Joje buvo laikomasi kadencijos (vienos pareigos negalėjo būti užimamos ilgiau nei metus) ir kolegialumo (mažiausiai du asmenys vienu metu turėjo tas pačias pareigas) principų. Šiais laikai, respublikos valstybės vadovas paprastai yra vienas asmuo, prezidentas, nors yra ir išimčių, pavyzdžiui, Šveicarijoje valstybės vadovas yra septynių narių taryba Bundesratas, San Marine valstybės vadovo pareigas užima du asmenys. Negalime teigti, kad respublika yra demokratiškesnė už monarchiją arba atvirkščiai, nes valstybės vadovo galios (ar tai būtų prezidentas ar monarchas) gali būti visiškai simbolinės. Monarchai paprastai valdo iki gyvos galvos ir, kai jie miršta jų vietą užima jų giminaitis, kuris gali būti laisvai parenkamas arba nustatomas pagal specialias taisykles. Respublikų prezidentai paprastai renkami ribotai kadencijai, o pasibaigus kadencijai kitas vadovas renkamas iš naujo tos pačios institucijos. Respublika būna parlamentinė ir prezidentinė. 14 Šiuolaikinė LR teismų sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo. Įsigaliojus naujos redakcijos LR teismų įstatymui bei Nacionalinės teismų administracijos įstatymui, nuo 2002 m. gegužės 1 d. savo veiklą pradėjo Nacionalinė teismų administracija. Pagrindinė šios įstaigos veiklos kryptis – padėti teismų savivaldos institucijoms įgyvendinti savo funkcijas. Teismų savivalda: Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukšč teismų savivaldos institucija, kurioje dalyvauja visi Lietuvos teisėjai. Teismų taryba – vykdom teismų savivaldos institucija, sudaryta iš 24 narių.
Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas bei teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. Bendr kompetencijos teismai: Lietuvos AT: (1), Lietuvos apeliacinis teismas (1), Apygardų teismai (5), Apylinkių teismai (54). Specializuoti – administraciniai teismai: Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (1), Apygardų administraciniai teismai (5).Apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas bei kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Apyga teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas įstatymo priskirtas jo kompetencijai bei apeliacinė instancija apylinkių teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Apygardos teismo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių teismų ir teisėjų administracinę veiklą. Apeliac teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.Apeliacinio teismo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja apygardos teismų ir teisėjų administracinę veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendr kompetenc teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Apygardų administrac teismai yra specializuoti teismai, kurie įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Juose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo sferoje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir t.t. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai bei apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų, nutarčių, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Be to, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. Formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. 8 bil 15 Prezident Respubl.preziden respublika vadinama tokia valstybė, kurioje įtvirtintas vyriausybės ir parlamento struktūri ir kompetenci atskyrimo princ. Požymiai:- paprastai renka prezidentą tauta (tiesiogiai ar per daugiapakopius rinkimus) ir todėl jis traktuojamas, kaip tautos atstovas; – prezidentas yra ne tik valdžios vadovas, bet ir Vyriausybės vadovas. Nebūna MP, o jo pareigas eina prezidentas. Vyriausybę renka pats, pats skiria ir atleidžia ministrus. Prezidentas privalo gauti parlamento pritarimą (paprastai aukštuosiuose rūmuose. Pvz.: JAV- Senate). – vyriausybė neatsakinga parlamentui, nėra parlamento kontroliuojama ir neatsako parlamentui. – nei prezidentas, nei Vyriausybė negali paleisti parlamento. Taigi galioja visiškas valdžios atskyrimas, kiekviena valdžia veikia savo srityje. Gal todėl, kad šios valdžios stiprios ir tokios nepriklausomos, todėl dar vadinama prezidentine dualistine respublika. Santykiai tarp parlamento ir vykdomosios valdžios prezidentas turi veto teisę parlamento priimtiems įstatymams, nes jis turi teisę pasirašyti įstatymą ir gali vetuoti, atsisakyti pasirašyti. Prezidentas turi teisę kreiptis į tautą, kreipimesi išdėsto savo požiūrį į užsienio ir vidaus politiką ir t.t. Bet prezidentas paprastai neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Tačiau poveikį daro vetuodamas (Ji vadinama santykinio, atidedamojo veto teise, tai yra neatmetama visiškai). Prezidentas dažniausiai skiria teisėjus. Aukščiausiųjų teismų teisėjus turi pateikti parlamentui (JAV Senatui). – veikia stabdžių ir atsvarų mechanizmo sistema-kai viena valdžia turi galimybę daryti įtaką kitai valdžiai, tiesiogiai nesikišant į tos valdžios prerogatyvas. – valdančiąja partija laikoma tik ta, kuri laimėjo prezidento rinkimus, o ne parlamento, nes būtent ši partija turi vykdomąją valdžią. – Vyriausybės samprata yra labai santykinė. Prie prezidento yra ministrai, jis su ministrais tariasi, bet neleidžia teisės akto ir nėra kolegialaus darbo. Nes prezidentas
gali pasakyti, kaip darysim, jis vienas leidžia prezidento aktus ir jie yra vykdomosios valdžios aktai, o ministrai tik pataria. Prezidentinė respublika dominuoja Amerikos kontinente (JAV ir Pietų Amerikoje-čia dar labiau išreikštos prezidento galios, todėl dar vadinamos superprezidentinėmis. Bet esant tokiai respublikai perauga autoritarinį režimą. Nemažai Afrikoje, o Europoje nė vienos). 16 LR Vyriausybės kompetencija. Vyriausybės aktai (kokius leidžia). Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią valstybėje. Vyriausybės galias apibrėžia Konstitucija ir įstatymai. Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir terit neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir parlamento nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respubl Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas; 3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti parlamentui; 4) rengia ir teikia parlamentui valstybės biudžeto, socialinio draudimo fondo ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia parlamentui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia parlamentui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia parlamentui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į parlamento Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo parlamentui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymai ar kiti parlamento priimti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai; 14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas; 15) sudaro komisijas bei komitetus. 9 BIL. 1 Parlamenti Respublika. Ją apibūdinant, pabrėžiamas parlamento kaip astaovaujamosios ir sįstatymų leidžiamosios valdžios inst.vaidmuo įgvendinant valstybės valdžią ir formuojant kitas valstybės valdžios inst.Pagrindinis požymis-vyriausybės politinė atsakomybė parlamentui. Tai solidari atsakomybė. Pareiškus nepasitikėjimą vyriausybės vadovui ar vyriausybei, ji privalo atsistatydinti.Taip pat vyriausybė, kuriai pareikštas nepasitikėjimas, gali siūlyti prezidentui surengti priešlaikinius parlamento rinkimus.Prezidentas yra tik valstybės, bet ne vyriausybės vadovas. Jį dažniausiai renka parlamentas (Vengrija, Čekija, Turkija, Libanas ir kt.) ar speciali kolegija, kurioje parlamento nariai sudaro svarbią dalį (VFR, Italija). Yra parlamentinių respublikų (Bulgarija), kuriose prezidentą tiesiogiai renka tauta. Prezidentas formuodamas vyriausybę siekia, kad būtų suformuota parlamento daugumos pasitikėjimą turinti vyriausybė.Paprastai degelis prezidento veiksmų yra įgyvendinami tik vyriausybei sutikus, jo priimti aktai įsigalioja tik pasirašius ministrui pirmininkui ar atitinkamam ministrui, kuriems ir tenka atsakomybė už tą aktą. Parlamentinės respublikos lyginant ją su prezidentine privalumai: parlam.respublika dėl savo organizacinio modelio ypač sumažina galimybę kilti vykdom ir įstat leidžiam valdžios priešpriešai., tai didina valstybės valdžios inst. Sist funkcionavimo stabilumą. Trūkumai: nė vienai partijai neturint tvirtos daugumos parlamente, gali būti suformuota koalicinė vyriausybė, kuriai nuolat teks rūpintis pasitikėjimo išsaugojimu. Siekiant užkirsti kelią dažnai vyriausybių kaitai, siekiama racionalizuoti parlamentinę valdymo formą. Tuo tikslu gali būti numatytas vadinamasis konstruktyvus nepasitikėjimo votumas. Jam būdinga tai, kad nepasitikėjimą galima pareikšti vyriausybės vadovui su
jei bus nurodytas naujas vyriausybės vadovas. Kitos vyriausybės stabilumo užtikrinimo priemonės: nepasitikėjimo vyriausybe klausimą gali siūlyti svarstyti tik gana didelė parlamento deputatų grupė; atmetus nepasitikėjimo votumą, kitą kartą šį klausimą galima kelti tik po tam tikro laiko ir t.t. (VFR, Italija, Vengrija, Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Turkija, ir kt. 2 Savivaldybės VA įstaigos.Savivald administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos – ir į struk¬tūrinius padalinius neįeinantys VA bei paslaugų vals¬tybės tarnautojai (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnauto¬jus). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o etatus, didžiausią leistiną darbuotojų skaičių savivaldybės administrato¬riaus teikimu tvirtina valdyba. Savivaldybės administratorius yra savivaldybės administracijos vado¬vas – karjeros valstybės tarnautojas, atsakingas ir atskaitingas savivaldy¬bės merui. Savivaldybės administratoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Savivaldybės ad¬ministracijos karjeros ir paslaugų valstybės tarnautojai atskaitingi savi¬valdybės administratoriui, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – merui. Savivaldybės administracijos tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Savivald administa: 1) savivald teritorijoje organizu ir kontroliuoja savivald institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina; 2) įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus; 3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto paja¬mų ir išlaidų bei kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą; 4) administruoja viešųjų paslaugų teikimą; rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių proj; Savivald administrator: atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; 1) atsako už savivaldybės biudžeto vykdymą ir savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą; organizuoja savivaldybės administracijos darbą; 2) padeda merui rengti savivaldybės institucijų posėdžius; 3) atsako už savivaldybės tarybos, valdybos sprendimų ir mero potvarkių įgyvendinimą; 4) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia vals¬tybės viešojo administravimo ir paslaugų tarnautojus ir viešąsias paslau¬gas teikiančių įstaigų vadovus; 5) organizuoja savivaldybės VA instituc tarnaut mokymą bei tobulinimąsi; Kai savivaldybės teritorij laikinai įvedamas tiesiog valdymas, savivaldybės administrat yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui. Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis pa¬dalinys. Jos ribas ir skaičių nustato savivaldybės ta¬ryba. Seniūną konkurso būdu skiria ir atleidžia savivaldybės administrato¬rius. Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės mero patvirtinti seniū¬nijos veiklos nuostatai. Seniūnija: 1.administruoja jai priskirtų viešųjų paslaugų teikimą; 2. gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą; 3. organizuoja seniūnija priskirtų teritorijų ir kapinių priežiūrą; 4. organizuoja viešuosius darbus; 5. išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą.6. kaimo gyvenamosiose vietovėse – išduoda leidimus laidoti; 7. teikia merui ir savivaldybės administratoriui pasiūlymus dėl seniūnijai priskirtos teritorijos tobulinimo (kelių tvarkymo); 8. šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organi¬zuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų parei¬gūnais; Seniūnas: 1. atsako už seniūnijos vidaus vadybą; 2. administruoja asignavimus, skirtus seniūnijai; 3. kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių bei notaro biurų, registruoja gimimus bei mirtis, įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius ir kitus veiksmus; 4. pagal kompetenciją sudaro sutartis. Seniūnijos veiklos nuostatuose seniūnijoms gali būti pavestos ir kitos funkcijos, nepriskirtos kitiems savivaldybės administracijos struktūri¬niams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje. 10 BIL 1 Pusiau prezidentinė Respublika. Pusiau prezidentinė respublika.Šiam valdymo formos modeliui būdinga ir parlamentinės ir prezidentinės respublikos bruožai: Prezidentą renka tauta; formuojant vyriausybę, dalyvauja ir prezidentas, ir parlamentas; ministrui pirmininkui tenka savarankiškas vaidmuo, vyriausybė privalo turėti parlamento pasitikėjimą. Be to, vyriausybė atsakinga ne tik parlamentui, bet ir prezidentui. Šius respublikos pavyzdys Prancūzijos V Respublikos valdymo forma. Kai kuriose šalyse prezidentas, tiesiogiai renkamas tautos, turi pakankamų teisinių įgaliojimų įtakoti politinius procesus, tačiau praktiškai jais menkai naudojasi (vadinamieji “užmigę” įgaliojimai). Praktiškai tų šalių valdymo sistema funkcionuoja ne kaip pusiau prezidentinė, bet kaip iš esmės parlamentinė (Austrijos, Islandijos). 2 Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai seimo rinkimai. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali
paskelbti ir Respublikos Prezidentas: jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai; Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu: iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai; po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo. Pirmalaikų Seimo rinkimų metu naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Tokiu atveju Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruoj kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko – Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija. Jeigu tokie pirmalaikiai Respublikos Prezident rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui. 11 BIL 1 Lietuvos valstybės valdymo forma. L-vos valstybės valdymo forma. K-je numatyta: “L-vos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika”. Ši nuostata gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ LR pil., turinčių rinkimų teisę. Lietuvos valstybės valdymo forma įvardijama kaip pusiau prezidentinė ar parlamentinė (su pusiau prezidentinės elementais). L-je ir valstybės vadovą ir parlamentą tauta renka tiesiogiai. P-tas turi teisę s-mo priimtą įstatymą grąžinti pakartotinai svarstyti; turi teisę skelbti pirmalaikius S-mo rinkimus; jis vadovauja šalies užsienio politikai; gali skelbti nepaprastąją padėtį; P-tas dalyvauja formuojant V-bę. V-bei atstovauja ir jos veiklai vadovauja MP.Ministrai atsakingi S-mui, P-tui ir tiesiogiai pavaldūs MP. Akivaizdu, kad L-vos konstitucinis valdymo modelis ne visiškai atitinka pusiau prezidentinės respublikos valdymo formos kriterijus, nors, kita vertus, galima įžvelgti ne vieną šios valdymo formos modelio bruožą. Lieka dvi išeitys: pirma, priskirti L-vos valdymo sistemą pusiau prezidentinei valdymo formai, kuri pagal savo bruožus yra priartėjusi prie parlamentinės; antra, konstatuoti, kad L-vos valdymo forma prikirtina parlamentinei respublikai, turinčiai pusiau prezidentinės respublikos bruožų.Abie atvejais reiškinys yra tas pats, tik pirmuoju daugiau akcentuojami vieni bruožai, antuoju-kiti. 2 Referendumo samprata. Klasifikacija. R-tai svarbi tiesiog demokr institutas, pasireiškiantis tiesioginiu rinkėjų balsavimu tam tikru valstybės ar visuomenės gyvenimo klausimu. Jo metu piliečių valia yra išreiškiama balsuojant už referendumui pateiktą klausimą.R galima apibrėžti kaip teisės normomis reglamentuotą balsavimo procedūrą, kurios metu rinkimų teisę turintys valstybės piliečiai, vadovaudamiesi savo patyrimu ir vertybinėmis nuostatomis, pareiškia savo valią svarbiausiais tautos bei valstybės gyvenimo klausimais. Kartais aptinkama kita sąvoka-plebiscitas., tačiau galima teigti, kad ir r.ir pleb.įvardija tą patį konstitucinį teisinį reiškinį-tautos balsavimą svarbiausiais šalies gyvenimo klausimais.R.Sąvoka gali būti suprantama dviem prasmėm:1.tai KT institutas-teisės normos, reguliuojančios vienarūšius visuomeninius santykius, normų realizavimo tvarka, atsakomybė už jų pažeidimą, teisinių principų įtvirtinimas; 2.tai reglamentuota įstatymu balsavimo procedūra, kurios metu rinkimų teisę turintys valstybės piliečiai pareiškia savo valią. Klasifikavimas: Valdžios rengiami referendumai; Konstituciškai būtini referendumai; Referendumai pagal piliečių peticijas arba reikalavimus; Referendumai piliečių iniciatyva; 12 BIL 1 Valstybės sandaros forma. Valstybės sandaros forma apibūdina valstybės vidaus teritorinį sutvarkymo būdą, valstybės sudėtinių dalių teisinę padėtį, taip pat santykių tarp valstybės kaip tokios ir jos sudėtinių dalių pobūdį. Paprastai skiriamos dvi valstybės sandaros formos: unitarinė ir federacinė. Taip pat minima konfederacija. Unitarinė valstybė. (UV) UV -vieninga valstybė. Jai būdinga: 1.šalyje galioja viena nacionalinė K-ja; 2.šalyje vieninga teisės sistema; 3.šalyje funkcionuoja vieninga įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios sistema; 4.valstybės teritorija daloma į administracinius teritorinius vienetus, kurių statusą nustato bendros visai valstybei teisės normos; 5.viena pilietybė, vieningas biudžetas ir t.t. Unitarinėje valstybėje centrinės valdžios institucijos turi galimybes operatyviai spręsti šalies problemas. UV nė vienas jos teritorijos padalijimo vienetas neturi valstybinio darinio statuso. Valstybės dalys-administraciniai teritoriniai vienetai. Juose galioja
valdžios priimti teisės aktai, administracinių teritorinių vienetų ribas nustato centrinė šalies valdžia. Konfederacija. Vadinama nuolatinė valstybių sąjunga, sudaryta suverenių valstybių sutartimi neribotam laikui tam tikriems tikslams įgyvendinti. Konfederaciniai santykiai iš esmės reguliuojami tarpt.teisės normų. Konfed.neturi bendros įstatymų leidybos, bendros vyriausybės, nėra bendros valstybinės valdžios sistemos. Sprendimus paprastai priima konfederaciją sudarančių valstybių atstovai. Šie sprendimai įsigalioja tik juos patvirtinus valtybių-narių-institucijoms: parlamentams, prezidentams, vyriausybėms.Konf.sprendimus kiekviena šalis vykdo per savo valstybės valdžios institucijų sistemą.Žinoma, kof.gali nuspręsti turėti savo parlamentą, vyriausybę, vadovą, tačiau konf.institucijų priimti aktai tiesiogiai negalioja šalių narių teritorijoje.Kad jie galiotų, jie turi būti ratifikuoti. Kof.nariai turi teisę šiuos aktus atmesti. Konf.formos: personalinė unija (yra tuo atveju, kai tas pats asmuo yra dviejų valstybių vadovas) ir realinė unija( sudaroma bendriems reikalams tvarkyti.Ji panaši į federaciją, lyg jos pradinė pakopa). 2 Rinkimų sistema Lietuvoje. Prezidento rinkimai Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų (mažoritarinė absoliučios daugumos). Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.Rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų (mažoritarinė santykinės daugumos sistema). Seimo rinkimai Kiekvienas turintis teisę rinkti LR pilietis rinkimuose turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose. Seime yra 141 mandatas. 71 – renkamas vienmandatėje, 70 – renkamas daugiamandatėje.Seimo rinkimai 2004 (vienmandatės) Išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimų aktyvumas > 40%, o kandidatas gavo daugiau kaip 50% balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo <40%, išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Seimo rinkimai (daugiamandatės) Įvykę rinkimai jei dalyvauja >25% visų rinkėjų; Gauti mandatus gali partijos surinkusios >5%, koalicijos >7% rinkėjų balsų. Ir jei už dalyvaujančius mandatų skirstyme, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal kvotų ir liekanų metodą. Apskaičiuojama kvota – rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Savivaldybių Tarybų rinkimai Gauti mandatus gali partijos surinkusios >4%, koalicijos >6% rinkėjų balsų. Jei už dalyvaujančius mandatų skirstyme, yra balsavę ne mažiau kaip 60% visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal kvotų ir liekanų metodą. Apskaičiuojama kvota – rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. 13 BIL 1 Federacinė valstybė. Federacinė valstybė (FV). (JAV, VFR, Rusija, Kanada, Australija, Indija ir kt) FV-sąjunginė valstybė. Ją sudaro valstybinio pobūdžio dariniai. Įvairiose šalyse jie vadinami nevienodai: valstijomis, kantonais, žemėmis. Ir pačioje federacijoje, ir ją sudarančiuose subjektuose yra įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia, taip pat ir kitos valdžios struktūros. Tačiau federacijos subjektams pripažįstamas savarankiškumas yra ribotas. Jie nepalaiko tiesioginių ryšių su užsieniu, o šalies viduje jų veiklos laisvę riboja federacijos konstitucija. Federalizmas užtikrina dvi funkcijas: 1.jis laiduoja valdžios decentralizaciją; 2.federacija- tai būdas integruoti šalies teritorines, dažniausiai labai besiskiriančias viena nuo kitos, bendrijas. FV veikia federalinės valdžios inst., federacijos teritorija-vienos valstybės teritorija. Visoje federacijos teritorijoje galioja federaciniai įstatymai. Šalis turi vieningas ginkluotąsias pajėgas, vieningą pinigų sistemą. 2 LR Prezidento įgaliojimai, santykiuose su seimu. pasirašo LR tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Šalies
vadovo įgaliojimai nekonkuruoja su atstovaujamosios institucijos – Seimo įgaliojimais. Lietuvos Respublika numato griežtą šių valstybės valdžios institucijų funkcijų pasidalijimą. Prezidentas turi įgaliojimus skelbti eilinius Seimo rinkimus; tam tikrais atvejais ir pirmalaikius parlamento rinkimus; Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę; Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia LR Prezidentas Respublikos Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūras; LR Konstitucija įpareigoja šalies vadovą daryti metinius pranešimus Seime apie padėtį Lietuvoje, LR vidaus ir užsienio politiką; Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą. 14 BIL 1 Politinio rėžimo sąvoka. Klasifikacija. Funkcionalinį politinių sistemų aspektą išreiškia politinis režimas – politinių santykių tarp visuomenės ir valstybės visuma, valstybinės valdžios formavimo ir funkcionavimo metodų sistema. Politinio režimo charakteristika duoda atsakymą į klausimą: kam priklauso valstybinė valdžia ir kaip ji naudojama. Kaip rašo prancūzų politologas Raimondas Aronas, “režimai skiriasi vienas nuo kito politinių vadovų rinkimo procedūromis, realios valdžios subjektų paskyrimo būdais, valdžios viršenybės fikcijos transformacija į tikrąją valdžią”. Dabar dažniausiai priimta skirti du režimo tipus: demokratinius ir autoritarinius (autokratinius). Totalitarinį (fašistinį, komunistinį) režimą vieni tyrinėtojai skaito esant kraštine autoritarinio režimo forma, kiti – atskiru tipu. Dažnai atskiru tipu skaitomas ir mišrus, arba pereinamasis režimas, kurį be išlygų negalima pavadinti nei demokratiniu, nei autoritariniu. Kaip autoritarizmo sinonimas neretai vartojamas terminas diktatūra, kurio pagrindine reikšmė yra politinės, ekonominės ir ideologinės valdžios koncentracija vieno vadovo arba siauros grupes rankose. Todėl politinių režimų tipologija ir klasifikacija yra vienas iš kebliausių ir sudėtingiausių politikos mokslo klausimų. JAV politologas Robertas Dahl’is siūlo atsisakyti griežtos tipologijos ir vietoj jos naudoti dinamišką schemą, kurioje kampus užima abstraktūs režimų modeliai, o konkrečios sistemos yra tik artėjimas prie vieno iš kraštinių taškų: uždaros hegemonijos, poliarchijos, konkurencines oligarchijos ir inkliuzyvios hegemonijos. Didžiausią lauką šioje schemoje užima tarpiniai arba mišrūs režimai. 2 Savivaldybių funkcijos. Sav.instituc sprendimus įgyvendina bei jas techniškai aptarnauja administracija. Sav. teritorija yra padalijama į seniūnijas. Jas administruoja-seniūnas, kurį skiria ir atleidžia administratorius. Sav.funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo (jas atlieka taryba, kontrolierius, valdyba, meras, administracija, kitos įstaigos, tarnybos, tarnautojai) ir viešųjų paslaugų teikimo (jas teikia sav.įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis-kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Sav.inst.veiklos klausimus galima suskirstyti į:1.socialines pasl gyventojams-švietimas, spc.apsauga, sveikatos priežiūra, kultūra ir laisvalaikio organizavimas; 2.komunalines pasl –būsto aptarnavimo pasl, vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, viešasis transportas, vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas, tvarkymas bei priežiūra. Vietos savivaldos organai dalyvauja apskr ir valstyb progr, bet jie negali mažinti soc.aprūp standartų, tačiau gali gerinti gyv sąlygas. 15 BIL 1 Konstitucijos sąvoka. Konstituc – tai pagrindinis valstybės įstatymas, kurio normų visuma nustato valstybinės santvarkos principus, įtvirtina žmogaus teises ir laisves, taip pat nustato valstybinės valdžios organizavimo ir funkcionav pagrind. Konstitucija juridine prasme – tai normų visuma, kuri reguliuoja svarbiausius santykius. Realiai tie santykiai nėra vienodi. Egzistuoja faktinė konstitucija – tai realiai susiklostantys valstybėje santykiai, kurie ne visada sutampa su konstitucijos normomis. Idealiu atveju tarp normų ir dalyko turi būti harmonija – tuomet yra reali konstitucija. O kai K normos reguliuoja vienus dalykus, o realybėje yra kiti dalykai – atsiranda disproporcija; tokiu atveju konstitucija yra fiktyvi (tokios K būdingos autoritariniams diktatūriniams režimams; K tampa kaip priedanga diktatūrai paslėpti). 2 Seimo nario įgaliojimų įgijimas ir pasibaigimas. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises igyja tik po to, kai Seime jis prisiekia buti ištikimas Lietuvos Respublikai Priesaika turi dvejopa reikšme:1. Igaliojimu gavimas; 2. Priesaikos sulauzymas yra pagrindas apkaltos
procesui pradeti/ Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas; 2) jis miršta;3) atsistatydina; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 16 BIL 1 Konstitucijos priėmimo ir keitimo tvarka. Priėmimo būdai: I. Vykdomoji valdžia (valstybės vadovas arba vyriausybė). Tokia galimybė dažniausiai naudojasi monarchai. Tai laikoma nedemokratiniu konstitucijos priėmimo būdu. II. Tautos atstovybė (parlamentinis principas). Tautos atstovybė būna dviejų formų: steigiamasis susirinkimas (piliečių išrinkta speciali atstovybė konstitucijai priimti); parlamentas. Dažniausiai šaukiamas kai kuriasi naujos valstybės arba išsivaduoja iš režimo. Parlamentas – nuolat veikianti įstatymų leidybos institucija. III. Tauta, rinkėjų korpusas. Teisinė tauta – piliečiai, turintys rinkimų teisę. Referendumas turi du etapus: 1) parengiamas konstitucijos projektas; 2) teikiamas tvirtinti (50  + 1). Svarbu kaip rengiamas projektas. Šį būdą naudojo ir fašistinės valstybės. Keitimo stadijos: I. Kas turi keitimo iniciatyvos teisę? Dažniausiai ją turi parlamentas arba parlamento narių grupė (koks nors ribotas skaičius); taip pat valstybės vadovas. II. Pasiūlymas pateikiamas parlamentui, kuris jį svarsto. Už konstitucijos pataisą turi balsuoti kvalifikuota parlamento narių dauguma (2/3, 3/4, 3/5). Dažnai numatomas dvigubas balsavimas – dvigubas votumas. Tarp balsavimų turi praeiti tam tikras laiko tarpas. Antrą kartą kai kuriose valstybėse gali balsuoti tik naujas parlamentas. III. Kai konstitucijos pataisa buvo priimta parlamente, ji turi būti patvirtinta. Dažniausiai patvirtina valstybės vadovas arba referendumas Federacinėse valstybėse pataisas turi patvirtinti ir federacijos subjektai. Sudėtinga konstitucijos keitimo tvarka yra tam, kad užtikrinti jos stabilumą. 2 Valdžių padalijimo princ elem. Demokrat valstybėje VO ir veikla turi būti grindžiama valdžių padalijimo principu. Šio principo paskirtis-garantuoti asmens teises ir laisves, padėti visuomenei išvengti despotizmo. Valdžių padalijimo teorijos atsiradimas siejamas su Džono Loko ir Monteskje vardais. Valdžių atskyrimas ir savarankiškumas. Valst vykdo ar privalo vykdyti tris funkcijas. Šios funkcijos yra atskiriamos ir patikimos atskroms valdžioms-įstatymų leidžiamajai, vykdomajai ir teisminei. Šios valdžios yra savarankiškos, jas įgyvendinanč VVI suteikiami tam tikri įgalioj. Siekiant va;džių atskyrimo, didelę reikšmę turi tiesioginis VVI įgaliojimų įtvirtinimas K-je. LR K-je numatyta, kad valstybės valdžią vykdo Seimas, P-tas ir V-bė, teismas. K-jos skirsniuose įtvirtinti VVI organizac ir funkciona pagrindai.Štai Seimą sudaro 141 Seimo nars. Jie renkami 4 m.S-mas leidžia įstatymus, pritaria ar nepritaria P-to teikiamai MP kandidatūrai, nustato valstybinius mokesčius ir kt.privalomus mokėjimus ir kt.Apie P-tą sakoma, kad jis atstovauja valstybei ir daro visa kas jam pavesta K-jos ir įstatymų. Apie V-bė sakoma, kad ją sudaro MP ir ministrai; tai vykdomoji tvarkomoji šalies inst,vykdanti įstatymus ir S-mo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat P dekretus, tvarkanti krašto reikalus, koordinuojanti ministerijų ir kt.V-bės įstaigų veiklą, rengianti valstybės biudžeto projektą ir t.t. LR K-je ypatinga iveta skiriama Konstituciniam teismui, kaip konstitucinės kontrolės institucijai. 17 BIL 1 Teisminė valdžia. Teismas įgyvendina teisminę valdžią. Tai nepriklausoma ir savarankiška valdžia. Teisminę valdžią įgyvendina teismai. Teismų paskirtis – teisingumo vykdymas sprendžiant nustatyta procesine tvarka baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Teismai formuojami įvairiais būdais: teisėjai vienur renkami, kitur skiriami. Teismų nepriklausomybė nuo kitų valdžios institucijų užtikrinama tuo, kad teismai niekam nepavaldūs, išskyrus įstatymą. Svarbi teismų nepriklausomumo garantija – teisėjų kadencija, neliečiamybė, aukšta socialinė padėtis ir tinkamas materialinis aprūpinimas. Teisminė valdžia laiduoja tikslų įstatymų taikymą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju užtikrina teisingumą, jis laiduoja įstatymų laikymąsi. Teisėjui negali įsakinėti nei parlamentas, nei vyriausybė. Jis paklūsta tik įstatymui, yra jo saugotojas. Teismo nepriklausomybė – esminė piliečių teisių garantija. Piliečiams teismas kasdieniame gyvenime – bene svarbiausia iš valdžių. Jie yra labiausiai suinteresuoti, kad šia valdžia k