VIEŠOJI ĮSTAIGA
SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA
TELŠIŲ FILIALAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA
Referatas
NATALIJA JUCIENĖ
II finansų neakivaizdinis sk.
2007 m. ¬¬¬¬spalio mėn. 30 d.
Dėst. SAULIUS URBONAS
2007 m.__________ mėn.____d.
Telšiai,
2007
Turinys
Įvadas 3
Tarpukario Lietuvos teismų sistema 4
Apeliaciniai Rūmai 5
Teismų sistema po Nepriklausomybės atkūrimo 6
Administraciniai Teismai 7
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 9
Lietuvos apeliacinis teismas 10
Apygardų teismai 11
Apylinkių teismai 11
Konstitucinis teismas 12
Išvados 15
Literatūra 16
2
Įvadas
Lietuvos Respublikos teismų sistema ilgiausiai besiformavusi valdžios sistema Lietuvoje. Nuo pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo 1918m. teismų sistema pamažėle vystėsi. 1918 m. lapkričio 28 d. priimtas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas davė pradžią tolesniam sistemos plėtojimui. Įstatyme buvo numatyta tripakopė teismu sistema: taikos, apygardų teismai ir Vyriausiasis Tribunolas. Tačiau daugelio teisininkų teigimu, rimčiausias žingsnis link dabartinės teismų sistemos buvo 1933 m. Teismų santvarkos įstatymas, kuris numatė keturių grandžių teismų sistemą: apylinkių, apygardų teismai, Apeliaciniai Rūmai ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo atlikus tam tikrus pakeitimus buvo grįžta prie keturių grandžių sistemos: apylinkių, apygardų teismai ir Apeliacinis teismas išliko, o Vyriausiąjį Tribunolą pakeitė Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetenciją sudarė kasacinis bylų nagrinėjimas ir vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Įstatymų aiškinimo teisė buvo perduota LR Konstituciniam Teismui. Ši keturių grandžių teismų sistema buvo priimta 1992 m. referendumu dėl LR Konstitucijos (LRK). Tačiau iki pilnos sistemos reformos trūko konkretaus Teismų įstatymo. Reformos užbaigimas prasidėjo 1993 m., kai Seimas patvirtino Teismų reformos matmenis, o 1994 m. LR Teismų įstatymas (LRTĮ) įtvirtino net tris metus trukusią teismų sistemos reorganizaciją. Ši sistema buvo toliau reorganizuojama – kuriami specializuoti teismai, kuriems pradžią davė 1999 m. sausio 14 d. įsteigti LR Administraciniai teismai. Tačiau tuo reorgainzacija nesibaigė. Nuo 2001 m. sausio 1 d. sistema buvo reformuota – Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu buvo reorganizuoti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
3
Tarpukario Lietuvos teismų sistema
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Tuometinę Lietuvos teismų santvarką įteisino pirmasis įstatymas, kuris buvo Lietuvos valstybės tarybos priimtas 1918 m. lapkričio 28 d., pavadintas Laikinuoju Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymu. Šio įstatymo nuostatos numatė trijų pakopų bendrųjų teismų sistemą:
Vyriausiasis Tribunolas
Apygardų teismai
Taikos teismai
Vėliau buvo pastebėta, kad įstatymo reglamentuota teismų sistema turi trūkumų. Buvo įsteigti tik Kauno ir Marijampolės apygardų teismai, o vėliau ir trečiasis Vilniuje, bet jis net nepradėjo veikti. Vyriausiasis Tribunolas buvo sukurtas tik 1921 metais ir tik dėl bylų, kurios buvo išnagrinėtos taikos teismuose. Tuo pačiu Vyriausiasis Tribunolas buvo ir apeliacinė instancija byloms, kurios buvo išnagrinėtos apygardos teismuose. Todėl dviejose teismų instancijose buvo svarstomos bylos dėl sunkesnių nusikaltimų ir sudėtingesnių civilinių ieškinių, o mažesnės reikšmės bylos visose trijose instancijose. Todėl 1924 metais, buvo pradėti rengti keli šio įstatymo projektai. Vienas iš jų – vieningo visai šaliai apeliacinės instancijos teismo – Apeliacinių Rūmų įkūrimas.
1933 m. liepos 11 d. patvirtintas Teismų santvarkos įstatymas. Šis įstatymas nustatė keturių pakopų bendrųjų teismų sistemą:
Vyriausiasis Tribunolas
Apeliaciniai Rūmai
Apygardų teismai
Apylinkių teismai
1933 m. rugsėjo 15 d., kai įsigaliojo naujasis Teismų santvarkos įstatymas, buvo įsteigti Apeliaciniai Rūmai.
4
Apeliaciniai Rūmai
Apeliacinius Rūmus sudarė pirmininkas, penki teisėjai ir 13 teismo tarnautojų. Teisėjais Lietuvoje galėjo tapti ne jaunesni kaip 25 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, išlaikę teisėjo egzaminą ir atlikę bent vienerių metų tarnybą teismo kandidatu. Kad būtų paskirtas apygardos teismo teisėju asmuo turėjo išdirbti apylinkės teisėju bent tris metus. Kad būtų paskirtas Apeliacinių Rūmų teisėju, reikėjo bent šešerius metus dirbti apygardos teismo teisėju, o Apeliacinių Rūmų
pirmininku – reikėjo bent devynerius metus dirbti apygardos teismo teisėju.
Visų teismų teisėjus Teisingumo ministro pasiūlymu skyrė Respublikos Prezidentas. Kandidatai į Apeliacinių Rūmų teisėjų vietas būdavo patvirtinami per Apeliacinių Rūmų visuotinius susirinkimus. Kandidatų sąrašas būdavo sudaromas kiekvienų metų balandį ir pateikiamas Teisingumo ministrui, kuris turėjo teisę Respublikos Prezidentui pasiūlyti ir sąraše nenurodytą asmenį.
Nuo 1940 m. rugpjūčio 3 d., kai Lietuva oficialiai buvo įjungta į Sovietų Sąjungos sudėtį, jos teritorijoje įsigaliojo 1936 m. SSRS konstitucija. Todėl 1940 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji taryba išrinko visiškai naujos sudėties Lietuvos TSR Aukščiausiąjį teismą ir taip panaikino Vyriausiąjį Tribunolą bei Apeliacinius Rūmus. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo veiksmams ir Lietuvoje kilus pasipriešinimui prieš sovietinį režimą, 1941 m. birželio 23 d. remiantis 1938 m. Lietuvos Konstitucijos pagrindais buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas ir paskelbta iš naujo sudarytos Laikinosios Vyriausybės sudėtis, o 1941 m. liepos 2 d. nutarimu Laikinoji Vyriausybė atkūrė Lietuvos Respublikos įstatymus, galiojusius iki 1940 m. birželio 15 d. Tada savo veiklą atkūrė ir Apeliaciniai Rūmai, tačiau pagal 1933 m. Teismų santvarkos įstatymą veikęs Vyriausiasis Tribunolas nebuvo atkurtas.
5
Teismų sistema po Nepriklausomybės atkūrimo
Po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, 1992 m. sausio 16 d., kai Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą Dėl Laikinojo Pagrindinio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, buvo pertvarkyta teismų sistema. Buvo atkurta tarpukario Lietuvoje egzistavusi keturių grandžių teismų sistema. Laikinasis Pagrindinis įstatymas numatė, jog Lietuvos Respublikos teismai yra:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Apeliacinis teismas
Apygardų teismai
Apylinkių teismai
Tačiau realiai tokia sistema nebuvo realizuota praktiškai. Buvo būtina priimti kitus įstatymus. Vienas iš jų – 1992 m. kovo 12 d. įstatymas dėl apylinkių teismų įsteigimo, kuriuo vietoj veikusių miestų ir rajonų teismų buvo įsteigti apylinkių teismai.
Esminis teismų sistemos pertvarkymas įvyko su naujosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimu 1992 m. spalio 25 d. įvykusiame referendume. Joje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdyti yra įgalioti tik teismai. Teismai turi būti nuo nieko nepriklausomi, o bylas nagrinėjantys teisėjai turi vadovautis tik įstatymu, kuris negali prieštarauti Konstitucijai. Konstitucijoje įtvirtinta tarpukario Lietuvoje egzistavusi bei Laikinajame Pagrindiniame įstatyme atkartota keturių grandžių teismų sistema. Ši teismų sistema išliko nepakitusi iki dabar, keitėsi tik kompetencijos pasiskirstymas tarp atskirų teismų sistemos grandžių. Esminė reforma buvo įvykdyta 1998 m. balandžio 8 d. Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu, kai kasacinio bylų nagrinėjimo funkcija vietoj Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir penkių apygardų teismų buvo sutelkta vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rankose. Tokiu būdu galutinai sutvarkyta instancinė teismų sistema.
Kitas labai svarbus teismų sistemos pokytis yra specializuotų administracinių teismų įsteigimas. Nuo 1999 m. gegužės 1 d. pradėjo funkcionuoti trijų pakopų administracinių teismų sistema, kurią sudarė 5 apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Administracinių bylų skyrius Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuo 2001 m. sausio 1 d. ši sistema
6
buvo reformuota, Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu reorganizavus į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą :
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Kauno apygardos administracinis teismas.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas.
Panevėžio apygardos administracinis teismas.
Administraciniai Teismai
Tai specializuoti teismai, Lietuvoje veikiantys nuo 1999 metų. Skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų, kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, kitų privatinių teisinių santykių, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo, valdymo srityje. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kuriuose bent viena iš šalių yra valstybė, savivaldybė arba valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, ir kurie kyla šiems subjektams įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas. Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) :
• dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo;
• dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada
buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje;
• dėl mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija);
• dėl tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas);
• dėl rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo;
• užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo;
• dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinių teisės pažeidimų bylose;
• kitus ginčus, kurie nurodyti LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje.
Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai bei apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų, nutarčių, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Be to, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. Formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutarimai ar nutartys įsiteisėja priėmimo dieną ir yra neskundžiami.