MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
TECHNOLOGIJŲ KATEDRANeziniukas neziniukas,
Žemės ūkio technologijos specialybės III k.3ŽŪn gr. studentė
TEISMŲ SISTEMA LIETUVOJE
REFERATASDarbo vadovas
dėst. V. ŠalaševičiusMarijampolė
2004
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………..
…………………………..3
1. Teismų genezė
Lietuvoje…………………………………………………..
……….4
2. Pagrindiniai teismų veiklos
principai……………………………………………5
3. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų
kompetencija…………………7
4. Teisėjų
statusas……………………………………………………
…………………….9IŠVADOS…………………………………………………….
…………………………12LITERATŪRA………………………………………………………..
………………13
ĮVADAS
Teismas – valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir
spręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų
kategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka.
Įvairiose šalyse teismai, atliekantys iš esmės tas pačias funkcijas,
atsižvelgiant į valstybės santvarkos formą skirstomi į paprastuosius ir
ypatinguosius (pastarųjų steigimą tiesiogiai draudžia beveik visos
šiuolaikinės konstitucijos). Paprastieji teismai yra skirstomi į bendrosios
kompetencijos ir specializuotus (darbo, arbitražinius, muitų, mokesčių,
karinius, religinius ir t.t.) teismus. Neturi stebinti tokia teismų sistemų
ir jų rūšių gausa, nes demokratinės valstybės numato visapusišką teisminę
piliečių teisių ir laisvių apsaugą, valstybės institucijų ir pareigūnų
veiksmų teisėtumo efektyvią teisminę kontrolę ir pan.
Valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri
organizavimo ir veiklos principai, visuma sudaro teismų sistemą.
1. Teismų genezė Lietuvoje
Iki 1933 m. teismų sistemos reformos Lietuvoje galiojo trijų grandžių
teismų sistema – taikos teismai, apygardų teismai ir Vyriausiasias
tribunolas. Ši teismų sistema turėjo trūkumų, kurie ir sukėlė 1933 m.
reformos būtinumą. 1933 m. Lietuvoje buvo priimtas naujas Teismų santvarkos
įstatymas, kuriuo vietoje taikos teisėjų įsteigti apylinkių teismai
(teisėjais galėjo būti tik profesionalūs teisininkai) ir atsirado nauja
teisminė grandis – Apeliaciniai rūmai (šis teismas buvo apeliacinė
instancija byloms, kurias sprendė apygardų teismai pirmąja instancija, bei
pirmoji instancija baudžiamosioms byloms prieš valstybės saugumą).
1940 m. Lietuvą okupavus, buvo įvesti sovietiniai įstatymai. Pakeista
ir teismų sistema, kuri reorganizuota pagal dviejų grandžių sistemos
modelį. Po 1958-1961 metų reformos sukurta teismų sistema veikė iki
nepriklausomybės atkūrimo ir faktiškai nesikeitė iki 1995 m. sausio 1 d.,
kai ją pakeitė 1994 m. gegužės 31 d. įstatymu įtvirtinta nauja teismų
sistema. Sovietinę teismų sistemą Lietuvoje sudarė rajonų (miestų) liaudies
teismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiąjį Teismą sudarė
civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegijos, Aukščiausiojo Teismo plenumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikroms byloms kaip priežiūros instancija
galėjo būti SSRS Aukščiausiasis Teismas. Sovietinėje sistemoje galiojęs
teisėjų renkamumo principas, ypač didelis prokuratūros vaidmuo prižiūrint
teismų veiklą (prokurorinė priežiūra), neribotos teismo galios procese ir
kitos panašios priežastys lėmė, kad visa teismų sistema praktiškai nebuvo
nepriklausoma ir buvo ne tiek teisingumo vykdymo, kiek valstybės represinė
sistema.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę netrukus imta planuoti ir
rengti visa apimančią teisminės valdžios reformą, kuri iš esmės buvo
įgyvendinta nuo 1995 m. sausio 1 d., nors pirmasis mėginimas ją reformuoti
padarytas jau 1992 m. vasario 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų
įstatymą. Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta keturių grandžių Lietuvos
teismų sistema, kurią sudarė apylinkės teismai, apygardos teismai,
Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Valstybės pasirinktai
keturių grandžių teismų sistemai pritarė ir 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos
Respublikos pileičių referendumas, kuriame buvo priimta Lietuvos
Respublikos
Konstitucija. Galutinai teismų sistemos reformos gairės
nustatytos 1994 m. gegužės 31 d. priimtame antrajame Teismų įstatyme, kuris
įsigaliojo ir pradėtas taikyti nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
1999 m. sausio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių
teismų įsteigimo įstatymas, pagal kurį administracinių teismų sistema
pradėjo funkcionuoti 1999 m. gegužės 1 d. Administracinių teismų paskirtis
yra nagrinėti skundus (prašymus) dėl viešojo ir vidinio administravimo
subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Iki minėtų
teismų įsteigimo aptariamu sklausimus sprendė bendrosios kompetencijos
teismai civilinio proceso tvarka.
2. Pagrindiniai teismų veiklos principai
Teismų veikla ir jų organizavimas pagrįstas demokratiniais
pagrindais, atspindinčiais teisinės valtybės esmę ir uždavinius.
Pagrindiniai teismų organizavimo ir veiklos principai yra teisiškai
įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, vėliau jie išplėtoti
konkrečiuose įstatymuose: Teismų įstatyme, CPK, BPK ir kituose teisės
aktose.
1. Teisingumo vykdymas. Konstitucijos 109 straipsnyje sakoma, kad
teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Teismai priima sprendimus ir
nuosprendžius Lietuvos Respublikos vardu. Niekas negali būti pripažintas
kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline
bausme kitaip, kaip įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir pagal įstatymą.
Jokios kitos valstybės valdžios institucijos neturi teisės vykdyti teismų
funkcijų. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir
tik įstatymų numatyta tvarka.
2.Teismų ir teisėjų nepriklausomumas. Teisėjai veikia nešališkai ir
klauso tik įstatymų. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais
įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,
įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir
Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais. Tais
atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas,
kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai,
teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį teismą
prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas aktas atitinka Konstituciją.
Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis,
socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti
įtakos jų sprendimams. Teismai ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra
nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių
partijų ir visuomeninių organizacijų, taip pat nuo proceso dalyvių bei kitų
asmenų. Bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir
užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Niekas neturi teisės reikalauti,
kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.
3. Teisė į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos piliečiai,
užsieniečiai ir asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą nuo
kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir
orumą, kitas Konstitucijoje, įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse
įtvirtintas jų teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valdžios
ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Fiziniai asmenys turi teisę įstatymų nustatytais atvejais į valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės,
įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos.
4. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą. Asmuo turi
teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto
nepriklausomo ir nešališko teismo. Tik nepriklausomas ir nešališkas teismas
gali objektyviai įvertinti nagrinėjamos bylos aplinkybes ir priimti
teisingą sprendimą. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos
būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią
laiką.
5. Lygybė įstatymui ir teismui. Konstitucijos 29 straipsnyje sakoma,
kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys yra
lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl
lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių.
6. Viešumas. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai – taip
pasakyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnyje. Tai reiškia,
kad teismo posėdžiuose gali dalyvauti visi piliečiai. Į posėdžių salę
neįleidžiami tik jaunesni kaip 16 metų asmenys, jeigu jie nėra
dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.motyvuota teismo nutartimi
teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo
slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti
valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Neviešas teisminis
nagrinėjimas leidžiamas ir bylose dėl nusikalstamų veikų,
kaip 18 metų asmenys lytinių nusikaltimų bylose, taip
pat kitose bylose, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie
privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai apklausiamas liudytojas ar
nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.
7. Teismo proceso kalba. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta
valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama
teisė kalbėti teisme gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jie moka, per
vertėją. Baudžiamosiose bylose tardymo ir teismo dokumentai kaltinamajam ir
kitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą ar į kitą
kalbą, kurią jie moka. Vertėjo paslaugos atlyginamos iš valstybės biudžeto.8. Teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję teismų sprendimai,
nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai yra privalomi visoms
valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms,
įstaigoms, organizacijoms kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir
turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienio
valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir
vykdymo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato įstatymai ir tarptautinės
sutartys.
Bet koks normų, įtvirtinančių teisingumo principus, pažeidimas,
kliudantis teismui įvykdyti jam procesiniuose įstatymuose nustatytus
uždavinius, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, apsunkina
pasiekti teisingumo tikslus.
Teismų savarankiškumą užtikrina valstybės laiduojamos finansinės ir
materialinės garantijos, o teisėjų nepriklausomumą – jiems suteikiamos
socialinės garantijos, pasireiškiančios stabiliu darbo užmokesčiu, darbo ir
poilsio laiko specialiu reglamentavimu, pensiniu aprūpinimu ir kt.
3. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kompetencija
Lietuvos Respublikos Konstitucija yra nustačiusi tokią Lietuvos
bendrosios kompetencijos teismų sistemą: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
Lietuvos Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Realizuojant
šią konstitucinę nuostatą, 1994 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas Teismų
įstatymas, tapęs pagrindu esminei iki tol egzistavusių teismų santvarkos
kaitai, o 2002 m. sausio 24 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teismų
įstatymas ir priimta jo nauja redakcija.
Naujajame Teismų įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos,
teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas,
pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinai
pripažintais teisės principais.
Apylinkės teismai pagal nustatytą veiklos teritoriją (jų yra 54) yra
pirmoji instancija civilinėms, baudžiamosioms, administracinių teisės
pažeidimų byloms, priskirtoms jų kompetencijai, hipotekos teisėjų
kompetencijai priskirtoms byloms, taip pat byloms, susijusioms su sprendimų
ir nuosprendžių vykdymu. Be to, įstatymų numatytais atvejais apylinkės
teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo ir
kitas įstatymų priskirtas funkcijas.
Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, o įstatymų
nustatytais atvejais bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.
Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiamas
Hipotekos skyrius. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja
bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo , kitų daiktinių
teisių, juridinių faktų bei kitų daiktų registravimo, dėl įkeisto turto
arešto, išieškojimo iš įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto,
išieškotų sumų paskirstymo ieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam
suteiktus įgaliojimus.
Apygardos teismas (jų yra 5) savo veiklos teritorijoje yra pirmoji
instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo