Teismų sistema
5 (100%) 1 vote

Teismų sistema

112131

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

TECHNOLOGIJŲ KATEDRANeziniukas neziniukas,

Žemės ūkio technologijos specialybės III k.3ŽŪn gr. studentė

TEISMŲ SISTEMA LIETUVOJE

REFERATASDarbo vadovas

dėst. V. ŠalaševičiusMarijampolė

2004

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………..

…………………………..3

1. Teismų genezė

Lietuvoje…………………………………………………..

……….4

2. Pagrindiniai teismų veiklos

principai……………………………………………5

3. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų

kompetencija…………………7

4. Teisėjų

statusas……………………………………………………

…………………….9IŠVADOS…………………………………………………….

…………………………12LITERATŪRA………………………………………………………..

………………13

ĮVADAS

Teismas – valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir

spręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų

kategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka.

Įvairiose šalyse teismai, atliekantys iš esmės tas pačias funkcijas,

atsižvelgiant į valstybės santvarkos formą skirstomi į paprastuosius ir

ypatinguosius (pastarųjų steigimą tiesiogiai draudžia beveik visos

šiuolaikinės konstitucijos). Paprastieji teismai yra skirstomi į bendrosios

kompetencijos ir specializuotus (darbo, arbitražinius, muitų, mokesčių,

karinius, religinius ir t.t.) teismus. Neturi stebinti tokia teismų sistemų

ir jų rūšių gausa, nes demokratinės valstybės numato visapusišką teisminę

piliečių teisių ir laisvių apsaugą, valstybės institucijų ir pareigūnų

veiksmų teisėtumo efektyvią teisminę kontrolę ir pan.

Valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri

organizavimo ir veiklos principai, visuma sudaro teismų sistemą.

1. Teismų genezė Lietuvoje

Iki 1933 m. teismų sistemos reformos Lietuvoje galiojo trijų grandžių

teismų sistema – taikos teismai, apygardų teismai ir Vyriausiasias

tribunolas. Ši teismų sistema turėjo trūkumų, kurie ir sukėlė 1933 m.

reformos būtinumą. 1933 m. Lietuvoje buvo priimtas naujas Teismų santvarkos

įstatymas, kuriuo vietoje taikos teisėjų įsteigti apylinkių teismai

(teisėjais galėjo būti tik profesionalūs teisininkai) ir atsirado nauja

teisminė grandis – Apeliaciniai rūmai (šis teismas buvo apeliacinė

instancija byloms, kurias sprendė apygardų teismai pirmąja instancija, bei

pirmoji instancija baudžiamosioms byloms prieš valstybės saugumą).

1940 m. Lietuvą okupavus, buvo įvesti sovietiniai įstatymai. Pakeista

ir teismų sistema, kuri reorganizuota pagal dviejų grandžių sistemos

modelį. Po 1958-1961 metų reformos sukurta teismų sistema veikė iki

nepriklausomybės atkūrimo ir faktiškai nesikeitė iki 1995 m. sausio 1 d.,

kai ją pakeitė 1994 m. gegužės 31 d. įstatymu įtvirtinta nauja teismų

sistema. Sovietinę teismų sistemą Lietuvoje sudarė rajonų (miestų) liaudies

teismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiąjį Teismą sudarė

civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegijos, Aukščiausiojo Teismo plenumas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikroms byloms kaip priežiūros instancija

galėjo būti SSRS Aukščiausiasis Teismas. Sovietinėje sistemoje galiojęs

teisėjų renkamumo principas, ypač didelis prokuratūros vaidmuo prižiūrint

teismų veiklą (prokurorinė priežiūra), neribotos teismo galios procese ir

kitos panašios priežastys lėmė, kad visa teismų sistema praktiškai nebuvo

nepriklausoma ir buvo ne tiek teisingumo vykdymo, kiek valstybės represinė

sistema.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę netrukus imta planuoti ir

rengti visa apimančią teisminės valdžios reformą, kuri iš esmės buvo

įgyvendinta nuo 1995 m. sausio 1 d., nors pirmasis mėginimas ją reformuoti

padarytas jau 1992 m. vasario 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų

įstatymą. Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta keturių grandžių Lietuvos

teismų sistema, kurią sudarė apylinkės teismai, apygardos teismai,

Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Valstybės pasirinktai

keturių grandžių teismų sistemai pritarė ir 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos

Respublikos pileičių referendumas, kuriame buvo priimta Lietuvos

Respublikos
Konstitucija. Galutinai teismų sistemos reformos gairės

nustatytos 1994 m. gegužės 31 d. priimtame antrajame Teismų įstatyme, kuris

įsigaliojo ir pradėtas taikyti nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

1999 m. sausio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių

teismų įsteigimo įstatymas, pagal kurį administracinių teismų sistema

pradėjo funkcionuoti 1999 m. gegužės 1 d. Administracinių teismų paskirtis

yra nagrinėti skundus (prašymus) dėl viešojo ir vidinio administravimo

subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Iki minėtų

teismų įsteigimo aptariamu sklausimus sprendė bendrosios kompetencijos

teismai civilinio proceso tvarka.

2. Pagrindiniai teismų veiklos principai

Teismų veikla ir jų organizavimas pagrįstas demokratiniais

pagrindais, atspindinčiais teisinės valtybės esmę ir uždavinius.

Pagrindiniai teismų organizavimo ir veiklos principai yra teisiškai

įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, vėliau jie išplėtoti

konkrečiuose įstatymuose: Teismų įstatyme, CPK, BPK ir kituose teisės

aktose.

1. Teisingumo vykdymas. Konstitucijos 109 straipsnyje sakoma, kad

teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Teismai priima sprendimus ir

nuosprendžius Lietuvos Respublikos vardu. Niekas negali būti pripažintas

kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline

bausme kitaip, kaip įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir pagal įstatymą.

Jokios kitos valstybės valdžios institucijos neturi teisės vykdyti teismų

funkcijų. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir

tik įstatymų numatyta tvarka.

2.Teismų ir teisėjų nepriklausomumas. Teisėjai veikia nešališkai ir

klauso tik įstatymų. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais

įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,

įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir

Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais. Tais

atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas,

kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai,

teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį teismą

prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis,

socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti

įtakos jų sprendimams. Teismai ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių

partijų ir visuomeninių organizacijų, taip pat nuo proceso dalyvių bei kitų

asmenų. Bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir

užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Niekas neturi teisės reikalauti,

kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

3. Teisė į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos piliečiai,

užsieniečiai ir asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą nuo

kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir

orumą, kitas Konstitucijoje, įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse

įtvirtintas jų teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valdžios

ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Fiziniai asmenys turi teisę įstatymų nustatytais atvejais į valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės,

įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos.

4. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą. Asmuo turi

teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto

nepriklausomo ir nešališko teismo. Tik nepriklausomas ir nešališkas teismas

gali objektyviai įvertinti nagrinėjamos bylos aplinkybes ir priimti

teisingą sprendimą. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos

būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią

laiką.

5. Lygybė įstatymui ir teismui. Konstitucijos 29 straipsnyje sakoma,

kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys yra

lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl

lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,

įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių.

6. Viešumas. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai – taip

pasakyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnyje. Tai reiškia,

kad teismo posėdžiuose gali dalyvauti visi piliečiai. Į posėdžių salę

neįleidžiami tik jaunesni kaip 16 metų asmenys, jeigu jie nėra

dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.motyvuota teismo nutartimi

teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo

slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti

valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Neviešas teisminis

nagrinėjimas leidžiamas ir bylose dėl nusikalstamų veikų,
kaip 18 metų asmenys lytinių nusikaltimų bylose, taip

pat kitose bylose, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie

privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai apklausiamas liudytojas ar

nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.

7. Teismo proceso kalba. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta

valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama

teisė kalbėti teisme gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jie moka, per

vertėją. Baudžiamosiose bylose tardymo ir teismo dokumentai kaltinamajam ir

kitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą ar į kitą

kalbą, kurią jie moka. Vertėjo paslaugos atlyginamos iš valstybės biudžeto.8. Teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję teismų sprendimai,

nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai yra privalomi visoms

valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms,

įstaigoms, organizacijoms kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir

turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienio

valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir

vykdymo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato įstatymai ir tarptautinės

sutartys.

Bet koks normų, įtvirtinančių teisingumo principus, pažeidimas,

kliudantis teismui įvykdyti jam procesiniuose įstatymuose nustatytus

uždavinius, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, apsunkina

pasiekti teisingumo tikslus.

Teismų savarankiškumą užtikrina valstybės laiduojamos finansinės ir

materialinės garantijos, o teisėjų nepriklausomumą – jiems suteikiamos

socialinės garantijos, pasireiškiančios stabiliu darbo užmokesčiu, darbo ir

poilsio laiko specialiu reglamentavimu, pensiniu aprūpinimu ir kt.

3. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kompetencija

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra nustačiusi tokią Lietuvos

bendrosios kompetencijos teismų sistemą: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

Lietuvos Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Realizuojant

šią konstitucinę nuostatą, 1994 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas Teismų

įstatymas, tapęs pagrindu esminei iki tol egzistavusių teismų santvarkos

kaitai, o 2002 m. sausio 24 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teismų

įstatymas ir priimta jo nauja redakcija.

Naujajame Teismų įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos,

teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas,

pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinai

pripažintais teisės principais.

Apylinkės teismai pagal nustatytą veiklos teritoriją (jų yra 54) yra

pirmoji instancija civilinėms, baudžiamosioms, administracinių teisės

pažeidimų byloms, priskirtoms jų kompetencijai, hipotekos teisėjų

kompetencijai priskirtoms byloms, taip pat byloms, susijusioms su sprendimų

ir nuosprendžių vykdymu. Be to, įstatymų numatytais atvejais apylinkės

teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo ir

kitas įstatymų priskirtas funkcijas.

Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, o įstatymų

nustatytais atvejais bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiamas

Hipotekos skyrius. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja

bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo , kitų daiktinių

teisių, juridinių faktų bei kitų daiktų registravimo, dėl įkeisto turto

arešto, išieškojimo iš įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto,

išieškotų sumų paskirstymo ieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam

suteiktus įgaliojimus.

Apygardos teismas (jų yra 5) savo veiklos teritorijoje yra pirmoji

instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1762 žodžiai iš 3517 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.