Teritorijų planavimo
5 (100%) 1 vote

Teritorijų planavimo

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

MIESTŲ STATYBOS KATEDRA

TERITORIJŲ PLANAVIMO KURSINIS PROJEKTAS

Atliko:

VILNIUS 2000

1.ĮVADAS

Šiame projekte suplanuotas 52000 gyventojų miestas. Pagal gyventojų skaičių miestas suskirstomas į du gyvenamuosius rajonus, kurie dar suskirstomi po penkis mikrorajonus. Pagal vėjų rožę ir reljefą apsprendžiamas gyvenamųjų rajonų, pramonės ir poilsio zonų išdėstymas. Nustatomas miestą kuriančios grupės įdarbinimas, tai yra nustatomas reikalingas pramonės įmonių skaičius.

Toliau atliekami socialinės infrastruktūros poreikio skaičiavimai mikrorajonams, gyvenamųjų rajonų ir viso miesto. Taip pat nustatomas reikalingas aptarnaujančių įstaigų, parduotuvių ir panašiai skaičius ir jų užimamas plotas.

Techninės infrastruktūros objektų (gaisrinės, sąvartynai, vandenvietės, valymo įrenginiai) plotai paskaičiuojami pagal normas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

Prie kursinio darbo pridedami trys žemėlapiai (brėžiniai), kur pavaizduotas visas projektavimas.

1.Tikrosios būklės analizės žemėlapis. Jame matoma tikroji pasirinktos vietovės padėtis: esamos gyvenvietės, kaimai, pastatai, pramonės rajonai, miškų ūkio žemė, vandens telkiniai, tinkamos ir netinkamos (pelkėti ir reljefo sutankėjimo) vietos, saugomos teritorijos, naudingų iškasenų telkiniai, praeinančios inžinerinių komunikacijų trasos ir pan.

2.Pagrindinis brėžinys. Jame pavaizduotas viso miesto planas. Tai yra miesto gatvių tinklas, mikrorajonų, rajonų ir miesto centrai, pramonės įmonės ir jų apsaugos zonos, parkai ir želdiniai.

3.Miesto transporto schema. Joje pavaizduotas gatvių tinklas ir transporto įrenginiai.

2.MIESTO KONCEPSIJA IR GYVENTOJŲ SKAIČIAUS NUSTATYMAS.

Miestas – sudėtingas organizmas, kuriame vyksta labai daug ir įvairių procesų, tokių kaip darbas, buitis ar poilsis. Dauguma miesto gyventojų dirba pramonėje, dalis aptarnavimo, administravimo ir kitose srityse. Miestui kurti ir ugdyti reikalinga ekonominė miesto kuriančioji bazė, kurią sudaro pramonė, žemės ūkis, statybos organizacijos, statybos industrijos, užmiesčio transporto įmonės, didesnės nei miesto reikšmės aptarnavimo, turizmo ir poilsio įstaigos bei organizacijos. Miestą kuriančiajai bazei priklauso visos ne miestui priklausančios įmonės, susijusios su miesto gyventojų aprūpinimu: sandėliai, tiekimo ir realizavimo organizacijos. Miesto gyventojai pagal visuomeninį darbą skirstomi į tris grupes:

a)miesto kuriančių;

b)aptarnaujančių;

c)nesavarankiškų.

Miestą kuriančiąjai grupei priklauso tie, kurie dirba miesto kuriančiosios bazės įmonėse ir įstaigose. Aptarnaujančiąją grupę sudaro miestą aptarnaujančiųjų įmonių ir įstaigų dirbantieji. Nesavarankiškajai grupei priklauso neužimti visuomeniniu darbu gyventojai, t.y. pensijinio amžiaus gyventojai, invalidai, dirbantieji namų ūkyje, studentai ir moksleiviai.

Pagal užduotį kuriančioji gyventojų grupė A=18700. Šis skaičius apsprendžia miestui reikalingų įmonių ir gamyklų skaičių, t.y. nurodo reikalingą A grupei darbo vietų skaičių. Kuriančiąją grupę stengiamasi įdarbinti kuo įvairesnėse pramonės įstaigose ir įmonėse, kad žlugus kuriai nors vienai pramonės šakai, kuo mažiau žmonių netektų darbo.

Pagal duotą kuriančiąją grupę galima apskaičiuoti perspektyvinį miesto gyventojų skaičių:

= ;

čia N – perspektyvinis gyventojų skaičius;

A – miestą kuriančios grupės gyventojų skaičius;

t – darbingo amžiaus gyventojų dalis (≤70%);

a – darbingo amžiaus gyventojai dirbantys namie (3%÷5%);

s – besimokantys darbingo amžiaus žmonės (1%÷10%);

i – neįgaliųjų gyventojų skaičius (1%÷1,5%);

p – dirbantys pensininkai (3%÷4%);

B – dirbantieji miesto infrostruktūroje (23%÷25%).

Planuojamame mieste:

t =65%, nes mieste bus pakankamai daug įvairių gamyklų ir fabrikų.

a =3%, mieste bus dauk sukurta darbo vietų, todėl namuose dirbančiųjų skaičius bus mažas.

s =5%, mieste numatoma, kad bus viena aukštesnioji mokykla ir kiekviename mikrorajone po vieną vidurinę mokyklą.

i =1%, dalis miesto gyventojų yra invalidai, todėl būsimose gamyklose ir fabrikuose bus darbo vietų pritaikyta žmonėms su negalia.

p =3%, įstaigose arba gamyklose, kuriose yra nesunkaus fizinio darbo bus darbo vietų ir pensijinio amžiaus žmonėms.

B =23%, mieste bus sukurta plati gyventojų aptarnavimo bazė, kuriai reikės nemažai darbuotojų.

N = 18700 · 100 ∕ 65 – 3 – 5 – 1 + 3 – 23 = 51944 ≈ 52000 ;

Pagal gyventojų skaičių miestai skirstomi:

1)maži ≤20 000 gyventojų;

2)vidutiniai 20 000÷100 000 gyventojų;

3)dideli 100 000÷250 000 gyventojų;

4)labai dideli >250 000 gyventojų.

Šis projektuojamas miestas priskiriamas prie vidutinių. Tokiuose vidutiniuose miestuose be visuomeninio centro yra ir gyvenamųjų rajonų ir mikrorajonų centrai. Turi būti organizuotas visuomeninis miesto transportas taip, kad gyventojai galėtų maždauk per 30min. pasiekti savo darbo vietas. Pramonė yra svarbiausias veiksnys nulemiantis
miesto dydį, kuri dažniausiai būna atskirta nuo gyvenamųjų rajonų. Pramonės rajonai išdėstomi atsižvelgiant į pačios pramonės interesus ir jos daromą įtaką miesto gyventojams. Optimalus miesto gyventojų dydis 50 000÷20 0000 gyventojų.

3.PLANUOJAMOS TERITORIJOS TIKROSIOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Teritoriją miestui statyti ir plėsti parenkame atsižvelgiant į kriterijus: gamtines sąlygas (vėjų kryptį), bendrą krašto teritorijos balansą, miesto profilį, padėtį apgyvendinimui sistemoje, miesto plano struktūrą. Nerekomenduojama užimti miesto statybai miškų plotų, derlingų drėkinamųjų žemių, sodų, techninių kultūrinių plantacijų, nes tai reikalauja didelių paruošiamųjų darbų ir išlaidų. Reikia branginti gražių kraštovaizdžių vertę. Šias teritorijas pajungti poilsio zonai, t.y. kultūriniams tikslams. Tam tikslui būtina nuspręsti miesto plėtros planą.

Atsižvelgiant į gamtines sąlygas, miesto statybai teritorijos skirstomos į tris kategorijas: tinkamas, riboto galimumo ir netinkamas. Riboto galimumo teritorijose reikalingas žemės plotų inžinierinis apdirbimas. Butina atsižvelgti į viraujančių vėjų kryptis, tam tikslui puikiai tinka kalvuotas reljefas, gyvenamasis rajonas statomas šlaituose, o vėjų sklidimo tiesėje neturi būti pramonės objektų, kad neatpūstų į gyvenamus kvartalus nemalonaus kvapo, bakteriologiškai užteršto oro. Kalvotose vietose, kur šlaitai yra gana statūs ( daugiau 10 %), apsunkina statybos darbus bei reikalauja didesnių išlaidų.Yra atsižvelgiama ir į pastatų saulės spindulių apšviestumą. Pagal normatyvus miesto statyba yra draudžiama:

1. vietose, kur yra naudingų iškasenų pramonei;

2. kur periodiškai kartojasi akmenų ar sniego griūtys, nuošliaužos, karstiniai reiškiniai;

3. vandenviečių ir kurortų sanitarinės apsaugos zonose;

4. arti teritorijų, kur užteršta žalingomis žmonių sveikatai medžiagomis (buvusiuose sąvartynuose, buvusiose kapinėse, pesticidų sandėliuose ir pan.);

5. archeologijos, geologijos ir kituose draustiniuose, gamtos paminklų zonose.

Kai miestas yra mažas, tuomet gana sėkmingai galima paisyti šiuos kriterijus. Dideliems miestams projektuoti skiriama daugiau lėšų inžinieriniams darbams, nes esti sudėtingiau paisyti šiuos kriterijus. Teritorija įvertinama ir estetiniu požiūriu. Visa teritorija turi būti vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į visus anksčiau minėtus kriterijus, o taip pat į klimatinius veiksnius:

a) klimatą (temperatūrą, kritulius, įšalo gylį, sniego dangą, vyraujančių vėjų kryptis, insoliaciją, aeraciją ir pan.);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1061 žodžiai iš 3487 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.