Teritorijų planavimo
5 (100%) 1 vote

Teritorijų planavimo

112131

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

MIESTŲ STATYBOS KATEDRA

TERITORIJŲ PLANAVIMO KURSINIS PROJEKTAS

Atliko:

VILNIUS 2000

1.ĮVADAS

Šiame projekte suplanuotas 52000 gyventojų miestas. Pagal gyventojų skaičių miestas suskirstomas į du gyvenamuosius rajonus, kurie dar suskirstomi po penkis mikrorajonus. Pagal vėjų rožę ir reljefą apsprendžiamas gyvenamųjų rajonų, pramonės ir poilsio zonų išdėstymas. Nustatomas miestą kuriančios grupės įdarbinimas, tai yra nustatomas reikalingas pramonės įmonių skaičius.

Toliau atliekami socialinės infrastruktūros poreikio skaičiavimai mikrorajonams, gyvenamųjų rajonų ir viso miesto. Taip pat nustatomas reikalingas aptarnaujančių įstaigų, parduotuvių ir panašiai skaičius ir jų užimamas plotas.

Techninės infrastruktūros objektų (gaisrinės, sąvartynai, vandenvietės, valymo įrenginiai) plotai paskaičiuojami pagal normas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

Prie kursinio darbo pridedami trys žemėlapiai (brėžiniai), kur pavaizduotas visas projektavimas.

1.Tikrosios būklės analizės žemėlapis. Jame matoma tikroji pasirinktos vietovės padėtis: esamos gyvenvietės, kaimai, pastatai, pramonės rajonai, miškų ūkio žemė, vandens telkiniai, tinkamos ir netinkamos (pelkėti ir reljefo sutankėjimo) vietos, saugomos teritorijos, naudingų iškasenų telkiniai, praeinančios inžinerinių komunikacijų trasos ir pan.

2.Pagrindinis brėžinys. Jame pavaizduotas viso miesto planas. Tai yra miesto gatvių tinklas, mikrorajonų, rajonų ir miesto centrai, pramonės įmonės ir jų apsaugos zonos, parkai ir želdiniai.

3.Miesto transporto schema. Joje pavaizduotas gatvių tinklas ir transporto įrenginiai.

2.MIESTO KONCEPSIJA IR GYVENTOJŲ SKAIČIAUS NUSTATYMAS.

Miestas – sudėtingas organizmas, kuriame vyksta labai daug ir įvairių procesų, tokių kaip darbas, buitis ar poilsis. Dauguma miesto gyventojų dirba pramonėje, dalis aptarnavimo, administravimo ir kitose srityse. Miestui kurti ir ugdyti reikalinga ekonominė miesto kuriančioji bazė, kurią sudaro pramonė, žemės ūkis, statybos organizacijos, statybos industrijos, užmiesčio transporto įmonės, didesnės nei miesto reikšmės aptarnavimo, turizmo ir poilsio įstaigos bei organizacijos. Miestą kuriančiajai bazei priklauso visos ne miestui priklausančios įmonės, susijusios su miesto gyventojų aprūpinimu: sandėliai, tiekimo ir realizavimo organizacijos. Miesto gyventojai pagal visuomeninį darbą skirstomi į tris grupes:

a)miesto kuriančių;

b)aptarnaujančių;

c)nesavarankiškų.

Miestą kuriančiąjai grupei priklauso tie, kurie dirba miesto kuriančiosios bazės įmonėse ir įstaigose. Aptarnaujančiąją grupę sudaro miestą aptarnaujančiųjų įmonių ir įstaigų dirbantieji. Nesavarankiškajai grupei priklauso neužimti visuomeniniu darbu gyventojai, t.y. pensijinio amžiaus gyventojai, invalidai, dirbantieji namų ūkyje, studentai ir moksleiviai.

Pagal užduotį kuriančioji gyventojų grupė A=18700. Šis skaičius apsprendžia miestui reikalingų įmonių ir gamyklų skaičių, t.y. nurodo reikalingą A grupei darbo vietų skaičių. Kuriančiąją grupę stengiamasi įdarbinti kuo įvairesnėse pramonės įstaigose ir įmonėse, kad žlugus kuriai nors vienai pramonės šakai, kuo mažiau žmonių netektų darbo.

Pagal duotą kuriančiąją grupę galima apskaičiuoti perspektyvinį miesto gyventojų skaičių:

= ;

čia N – perspektyvinis gyventojų skaičius;

A – miestą kuriančios grupės gyventojų skaičius;

t – darbingo amžiaus gyventojų dalis (≤70%);

a – darbingo amžiaus gyventojai dirbantys namie (3%÷5%);

s – besimokantys darbingo amžiaus žmonės (1%÷10%);

i – neįgaliųjų gyventojų skaičius (1%÷1,5%);

p – dirbantys pensininkai (3%÷4%);

B – dirbantieji miesto infrostruktūroje (23%÷25%).

Planuojamame mieste:

t =65%, nes mieste bus pakankamai daug įvairių gamyklų ir fabrikų.

a =3%, mieste bus dauk sukurta darbo vietų, todėl namuose dirbančiųjų skaičius bus mažas.

s =5%, mieste numatoma, kad bus viena aukštesnioji mokykla ir kiekviename mikrorajone po vieną vidurinę mokyklą.

i =1%, dalis miesto gyventojų yra invalidai, todėl būsimose gamyklose ir fabrikuose bus darbo vietų pritaikyta žmonėms su negalia.

p =3%, įstaigose arba gamyklose, kuriose yra nesunkaus fizinio darbo bus darbo vietų ir pensijinio amžiaus žmonėms.

B =23%, mieste bus sukurta plati gyventojų aptarnavimo bazė, kuriai reikės nemažai darbuotojų.

N = 18700 · 100 ∕ 65 – 3 – 5 – 1 + 3 – 23 = 51944 ≈ 52000 ;

Pagal gyventojų skaičių miestai skirstomi:

1)maži ≤20 000 gyventojų;

2)vidutiniai 20 000÷100 000 gyventojų;

3)dideli 100 000÷250 000 gyventojų;

4)labai dideli >250 000 gyventojų.

Šis projektuojamas miestas priskiriamas prie vidutinių. Tokiuose vidutiniuose miestuose be visuomeninio centro yra ir gyvenamųjų rajonų ir mikrorajonų centrai. Turi būti organizuotas visuomeninis miesto transportas taip, kad gyventojai galėtų maždauk per 30min. pasiekti savo darbo vietas. Pramonė yra svarbiausias veiksnys nulemiantis
miesto dydį, kuri dažniausiai būna atskirta nuo gyvenamųjų rajonų. Pramonės rajonai išdėstomi atsižvelgiant į pačios pramonės interesus ir jos daromą įtaką miesto gyventojams. Optimalus miesto gyventojų dydis 50 000÷20 0000 gyventojų.

3.PLANUOJAMOS TERITORIJOS TIKROSIOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Teritoriją miestui statyti ir plėsti parenkame atsižvelgiant į kriterijus: gamtines sąlygas (vėjų kryptį), bendrą krašto teritorijos balansą, miesto profilį, padėtį apgyvendinimui sistemoje, miesto plano struktūrą. Nerekomenduojama užimti miesto statybai miškų plotų, derlingų drėkinamųjų žemių, sodų, techninių kultūrinių plantacijų, nes tai reikalauja didelių paruošiamųjų darbų ir išlaidų. Reikia branginti gražių kraštovaizdžių vertę. Šias teritorijas pajungti poilsio zonai, t.y. kultūriniams tikslams. Tam tikslui būtina nuspręsti miesto plėtros planą.

Atsižvelgiant į gamtines sąlygas, miesto statybai teritorijos skirstomos į tris kategorijas: tinkamas, riboto galimumo ir netinkamas. Riboto galimumo teritorijose reikalingas žemės plotų inžinierinis apdirbimas. Butina atsižvelgti į viraujančių vėjų kryptis, tam tikslui puikiai tinka kalvuotas reljefas, gyvenamasis rajonas statomas šlaituose, o vėjų sklidimo tiesėje neturi būti pramonės objektų, kad neatpūstų į gyvenamus kvartalus nemalonaus kvapo, bakteriologiškai užteršto oro. Kalvotose vietose, kur šlaitai yra gana statūs ( daugiau 10 %), apsunkina statybos darbus bei reikalauja didesnių išlaidų.Yra atsižvelgiama ir į pastatų saulės spindulių apšviestumą. Pagal normatyvus miesto statyba yra draudžiama:

1. vietose, kur yra naudingų iškasenų pramonei;

2. kur periodiškai kartojasi akmenų ar sniego griūtys, nuošliaužos, karstiniai reiškiniai;

3. vandenviečių ir kurortų sanitarinės apsaugos zonose;

4. arti teritorijų, kur užteršta žalingomis žmonių sveikatai medžiagomis (buvusiuose sąvartynuose, buvusiose kapinėse, pesticidų sandėliuose ir pan.);

5. archeologijos, geologijos ir kituose draustiniuose, gamtos paminklų zonose.

Kai miestas yra mažas, tuomet gana sėkmingai galima paisyti šiuos kriterijus. Dideliems miestams projektuoti skiriama daugiau lėšų inžinieriniams darbams, nes esti sudėtingiau paisyti šiuos kriterijus. Teritorija įvertinama ir estetiniu požiūriu. Visa teritorija turi būti vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į visus anksčiau minėtus kriterijus, o taip pat į klimatinius veiksnius:

a) klimatą (temperatūrą, kritulius, įšalo gylį, sniego dangą, vyraujančių vėjų kryptis, insoliaciją, aeraciją ir pan.);

b) reljefą;

c) geologiją (gruntą ir jo atsparumą);

d) hidrogeologiją ir hidrologiją (gruntinio vandens lygį, pelkėtumą, užliejamus plotus).

Klimato analizei sudaroma vėjų rožė, kad nustatyti vyraujančių vėjų kryptis.

Iš vėjų rožės matyti, kad teritorijoje vyraujantys vėjai yra pietų, pietvakarių ir šiaurės vakarų. Taigi tarši pramonė turėtų būti statoma šiaurės, šiaurės rytų, rytų, pietryčių dalyje, toliau nuo miesto, kad teršalai būtų nupučiami nuo gyvenamųjų rajonų.

Iš tikrosios būklės plano matome, kad pietvakarinėje pasirinktos teritorijos dalyje tarp Galvės ir Žirnajų ežerų yra rekreacinių interesų zona. Netoli Galvės ežero ir truputį į pietvakarius nuo jo yra ištirtas naudingųjų iškasenų telkinys. Vakarų pusėje už teritorijos yra nutiestas geležinkelis, taip pat yra koncervacinės paskirties žemė. Pietvakariuose nuo teritorijos urbanistikos paminklas. Už teritorijos šiaurės rytinėje dalyje praeina esama viengrandė 110kV įtampų linijos, o pietuose eina suprojektuota 330kV įtampos linija. Šiaurinėje dalyje už teritorijos yra centrinis pesticidų sandėlys, o šalia sandėlio – sąvartynas. Taip pat pietinėje dalyje yra dar vienas sąvartynas į kurį bus vežamos visos atliekos. Rytinėje dalyje už teritorijos praeina magistralinio dujotekio atšaka šalia kurios nutiesta magistralė Vilnius – Ukmergė.

4. TERITORIJŲ, REIKALINGŲ PRAMONEI, GYVENAMAJAI STATYBAI SKAIČIAVIMAI

Pramonės įmonės miestuose grupuojamos į rajonus. Joms reikia daug elektros energijos, vandens ar kitokios energijos šaltinio, todėl yra patogiau stambiąją pramonę telkti už miesto ribų. Pagal teršiamumą pramonė skirstoma į sanitarinio žalingumo klases:

I klasė – 1000 m apsaugos zona aplink įmonę ;

II klasė – 500 m ;

III klasė – 300 m ;

IV klasė – 100 m ;

V klasė – 50 m .

Galima išskirtiniais atvejais apsauginias zonas padidinti ar sumažinti, jei yra taikomos moderniausios technologijos, kurios leidžia iki minimumo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, keliamo triukšmo stiprį ar vibracijas ir pan. Reikia pastebėti, kad IV ir V taršumo klasės įmonės gali būti statomos ir gyvenamuose rajonuose. Atskirtas pramonės rajonas turi turėti patogų susisiekimą su tarpmiestiniais keliais, jei būtina, reikėtų nutiesti geležinkelio liniją. Reikia iš anksto numatyti pramonės plėtimosi kryptis.

Kai sanitarinės apsaugos zonos užima didelį plotą, jose galima įkurti įmones, kurių sanitarinė žalingumo klasė yra žemesnė. Taip pat sanitarinėje apsaugos juostoje galima statyti pirtis, gaisrines, skalbyklas, garažus, nemaisto produktų sandėlius ir panašius objektus. Draudžiama statyti
sporto įrenginius, mokyklas, vaikų auklėjimo įstaigas, sveikatos įstaigas, maisto sandėlius. Pramonės rajonas turi turėti gerus ryšius su gyvenamaisiais rajonais. Taip pat reikėtų numatyti pramonės plėtimosi kryptį.

Pramonės šaka ir kompleksas Dirbančiųjų skaičius Užimama teritorija (ha) Sanitarinė žalingumo klasė

1.Elektros įmonių kompleksas2.Radio ir TV gamykla3.Šaldytuvų gamykla4.Siuvimo fabrikas5.Saldainių fabrikas6.Dviračių gamykla7.Elektrotechnikos gamykla8.Maisto pramonės įmonių kompleksas9.Elektros matavimo prietaisų gamykla 5 0002 5001 7501 6001 2005002 1001 0002 100 30021222210154,5 IIIIIVIVIVVIIIIIIIV

Viso dirbančiųjų : ∑=17 750 ∑=349,5

Likę 950 kuriančiųjų gyventojų (įskaitant iškeldintus iš savosios teritorijos dėl miesto kūrimo) iš kuriančiosios grupės įdarbinami į bankus, pašto skyrius, aukštesniąją mokyklą, medicinos įstaigą, švietimo, prekybos, buitinių paslaugų įstaigas.

Gyvenamųjų kvartalų skaičių apsprendžia mikrorajonų dydis ir tankis. Kiekviename mieste turi būti ne mažiau kaip du gyvenamieji rajonai. Gyvenamasis rajonas susideda iš kelių mikrorajonų. Mikrorajonas– toks struktūrinis gyvenamosios zonos socialinio organizavimo elementas, kurio centre yra statomi tik kasdieninio aptarnavimo įstaigos ir įmonės. Kiekvienas mikrorajonas turi turėti bent po vieną vidurinę mokyklą ir vaikų lopšelį – darželį. Gyvenamąjame rajone turi būti statoma pagrindiniai visuomeniniai punktai, kurie neatskiriama gyventojų gyvenimo dalis. Viename rajone gyvena 25000÷40000 žmonių, o mikrorajone- 4000÷6000 žmonių. Mikrorajono dydį ir užimamą plotą apsprendžia gyventojų skaičius ir pastatų aukštingumas. Pagal normas, 1000 gyventojų gyvenančių:

Kotedžiniuose namuose reikia 20÷25ha;

Blokuotuose namuose reikia 17÷19ha;

4-5 aukštų namuose reikia 7÷8ha;

≥9 aukštų namuose reikia 9÷10ha.

Kiekvienas mikrorajonas, išskyrus kotedžinius ir blokuotus turi turėti savo želdynus, kurių plotą apsprendžia mikrorajono gyventojų skaičius: 1 žmogui reikia 11÷16m2 želdynų ploto.

Pagal paminėtas sąlygas lentelėje pateikiamos mikrorajonų charakteristikos.

Eil.Nr. Užstatymo pobūdismikrorajone Teritorijos plotas (ha) Gyventojų skaičius Mokyklų skaičius Darželių skaičius Bendro naudojimo želdynai (ha)

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1772 žodžiai iš 3487 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.