Tėvų pedagoginis švietimas
5 (100%) 1 vote

Tėvų pedagoginis švietimas

Turinys

Įvadas….………………………………………………………………….2

1. Mokinio šeimos pažinimo metodai………………………………………………3

2. Pedagoginio tėvų švietimo formos……………………………………………….4

2.1. Tėvų susirinkimai……….………………………………………………5

2.2. Individualūs pokalbiai……..……………………………………………7

2.3. Paskaitos………………………………………………………………..8

2.4. Klausimų- atsakymų vakarai……………………………………………9

2.5. Disputai…………………………………………………………………9

2.6. Atvirų durų dienos…..…………………………………………………10

3. Netradicinės pedagoginio tėvų švietimo formos…………….……………………..10

3.1 Dalykiniai žaidimai………………………………………..………………….10

3.2 Reglamentuotos diskusijos….……………………………………………….11

4. Nauja suaugusiųjų švietimo tikslo koncepcija…………………………………………….. 12

4.1. Kompiuterinis mokymas……………………………………………………………….12

5. Andragoginės veiklos efektyvumo problema…………………………………………………..14

Išvados….……………………………………………………………….………………..15

Literatūra………………………….……………………………………..………………..16

Įvadas

Mokslas turi tarnauti žmogaus

kūrybiniams tikslams. Maža kaupti

žinias; reikia jas kaip galima plačiau

skleisti ir panaudoti gyvenime.

N.Rubakinas

K. Pukelis rašo: “Reikia įsidėmėti, kad kuo geriau išauklėtas žmogus, tuo labiau jis rūpinsis savo išsilavinimu. Tuo tarpu išsilavinimas be tinkamo išsiauklėjimo gali būti net pavojingas kitiems- visuomenei, tautai, žmonijai.” Ir čia visa tiesa – auklėjimui turi būti teikiamas prioritetas. Į vaikų ir jaunimo auklėjimo procesą turi būti įtraukta visa suaugusioji karta, o pirmiausia tėvai ir mokytojai. Tačiau tėvai neretai stokoja elementarių pedagoginių žinių ir įgūdžių. Mokytojams šio tikslo siekti dar sunkiau, nes visų mokinių dora, dvasingumas, vertybės atsineštos iš šeimos yra labai skirtingos. Tą disharmoniją pašalinti galima tik šviečiant ir auklėjant tėvus bei auklėjantis ir šviečiantis patiems mokytojams.

Kadangi tėvai, kaip ir klasės auklėtojai, yra suinteresuoti savo vaikų ateitimi, gali ir turi padėti įgyvendinti konkrečius mokyklos tikslus ir uždavinius. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo klasės auklėtojo asmenybės, jo pasirengimo bei gebėjimų ir nuo tėvų noro, atsakingumo už vaikų ateitį, už būsimosios kartos dvasingumą, fizinį ir moralinį tobulumą. Klasės auklėtojo ir tėvų pareigų atlikimas ypatingas tuo, kad aulėjimo rezultatai pastebimi ne iš karto, o padarytos klaidos yra sunkiai ištaisomos ir dažniausiai palieka didžiulius pėdsakus.

Remdamiesi pedagoginės literatūros analize, atsižvelgdami į dabarties reikalavimus, klasės auklėtojo ir tėvų bendradarbiavimo uždavinius galėtume suformuluoti taip:

• Pažinti ir nuolat tirti mokinio šeimą;

• Sistemingai nagrinėti šeimos mikroaplinkos poveikį vaiko asmenybei, o esant neigiamai šeimos įtakai (amorali, asociali šeima) šalinti jos poveikį vaikui;

• Organizuoti bendrus mokyklos ir šeimos pedagoginius veiksmus vaikų auklėjimo ir mokymo procese;

• Kurti klasės bendruomenę ir skatinti tėvus aktyviau dalyvauti mokyklos, klasės gyvenime;

• Pedagogiškai šviesti ir mokyti šeimą.

Šio darbo tikslas:

• Analizuoti tėvų pedagoginio švietimo galimybes.

Atliekant darbą, buvo keliami šie uždaviniai:

• Išsiaiškinti šeimos pažinimo metodus.

• Analizuoti pedagoginio tėvų švietimo formas.

• Nustatyti netradicines pedagoginio tėvų švietimo formas.

• Aptarti kompiuterinį mokymąsį.

1. Mokinio šeimos pažinimo metodai

Norint sėkmingai bendrauti ir dar daugiau bendradarbiauti su šeima, pedagogiškai ją šviesti, būtina ją pažinti.

Auklėtojas turi pažinti svetimą – savo auklėtinio šeimą. Kiek šeimą reikia stebėti, analizuoti, kiek kaupti informacijos, kokių susimąstymo valandų, kokios visapusiškos analizės reikia, kad klasės auklėtojas galėtų apibūdinti šeimos auklėjamąjį poveikį vaikui ir nustatytų, kokios pedagoginės pagalbos reikalauja tėvai.

Pedagoginėje, psichologinėje literatūroje šeimų tyrimui taikomi tokie metodai: stebėjimas, pokalbis, anketavimas, trumpi rašiniai, kitų nuomonė, poliarinių profilių metodas.

Mokyklos darbo sąlygomis stebėjimas yra patogiausias metodas, nereikalaujantis jokių prietaisų ar aparatūros (pakanka dviejų asmenų: stebėtojo ir stebimojo), iš pirmo žvilgsnio atrodo labai lengvai taikomas. Klasės auklėtojas savo mokinių tėvus gali stebėti įvairių popamokinių renginių metu, lankydamasis mokinio šeimoje, kalbėdamasis su tėvais mokykloje, tėvų susirinkimų metu. Svarbiausia- nedaryti pernelyg skubotų išvadų, “neklijuoti etikečių”, vengti
schematizavimo, atsargiai formuluoti bet kokias išvadas, pažiūras, savybes ir vertinti objektyviai, be išankstinių nuostatų.

Įspūdžių priėmimas stebėjime yra tik pradinis elementas. Jis visada remsis kitu metodu- pokalbiu. Pokalbis su tėvais – tai artimas psichinis kontaktas, pasikeitimas mintimis, įsitikinimais, išgyvenimais. L. Jovaiša pokalbį, kaip metodą, skirsto į dvi rūšis: laisvą ir standartinį. Pokalbyje svarbu skatinti tėvų aktyvumą, atvirumą, norą išsisakyti. Laisvas pokalbis dažnai yra padrikas, kartais nepaliečia esminių klausimų, todėl tėvai gali nutylėti informaciją, kuri labai reikalinga mokytojui. Reikia nuolat siekti, kad laisvas pokalbis turėtų pagrindinę idėją, tikslą ir mintį, pagrindinius pokalbio taškus, svarbiausius klausimus, kurie padėtų gauti reikiamą informaciją. J.Ebneris teigia, kad “kuo pradėti pokalbį, visai nesvarbu. Nepamirškime tik viena – pirmutinę mintį reikia taip parinkti, kad tas, į kurį kreipiamės, turėtų pritarti. Pradžioje galbūt tik vienu žodžiu arba draugišku galvos linktelėjimu, bet situacija jau susidaro palanki. Visiškai nesvarbu, ar tai buvo pastaba apie orą, kainas ar apie trečiąjį asmenį.” Po to pokalbį galima pasukti ta kryptimi, kuri auklėtojui reikalinga. Reikia nepamiršti, kad mokėti klausytis svarbiau, negu mokėti pasakoti, turime gerbti kito nuomonę ir turėti kantrybės, turime mokėti paklausti ir išgirsti atsakymą.

Anketavimas klasės auklėtojui leidžia vienu metu gauti iš tėvų masinę informaciją. Tačiau ir anketose dalis tėvų gali nutylėti kai kurias tiesas arba netiksliai atsakyti. Dažnai tėvai nepakankamai pažįsta savo vaikus, pervertina arba ne visai įvertina jų gebėjimus, polinkius, interesus, negali nusakyti, koks vaiko charakteris, kokie santykiai su bendraamžiais, su suaugusiais žmonėmis, kokios jo reakcijos, emociniai išgyvenimai ir kt. Todėl anketų rezultatus reikėtų patikslinti stebėjimu, pokalbiu arba panašią anketą duoti ir mokiniams.

Rašinių metodas taikomas tokiais atvejais, kai norima gauti nuoseklų, nevienareikšmį atsakymą į atskirus klausimus. Analogiškus rašinius galėtų rašyti ir mokiniai. Juk ir vienuose, ir kituose rašiniuose atsispindės tėvų ir vaikų pažiūros, įsitikinimai, interesai, dvasinė kultūra, tarpusavio santykiai. L. Jovaiša teigia, kad taikant rašinių metodą, būtina sudaryti tinkamą psichologinį klimatą, sukelti tėvų ir vaikų siekimą kuo tiksliau atsakyti į temą. Žinoma, rašinių metodas gali duoti ne visai teisingus atsakymus. Jie gali būti nenuoširdūs, neatviri, todėl vien rašinio rezultatais remtis nereikėtų.

Būna momentų, kai klasės auklėtojas apie auklėtinio problemas negali gauti reikiamos informacijos iš šeimos. Tada reikėtų ieškoti kitų nuomonės. Kitų žmonių pastebėjimai, išvados, vertinimai padeda klasės klasės auklėtojui geriau pažinti ne tik šeimą, bet ir auklėtinį. Todėl verta pasikalbėti su kitais šeimos nariais (broliais, seserimis, seneliais), su kaimynais ar auklėtinių draugais, tėvų darboviečių vadovais ir pan. Visada reikia atsižvelgti į visas nuomones ir vertinimus. Kai nuomonės nesutampa, verta padiskutuoti, norint patikslinti gautą informaciją.

Stebėjimas, pokalbiai, susitikimai, anketos, kitų nuomonė padės mokytojui kiekvienu atveju atrasti specifinį turinį, skirtingus darbo su šeima ir auklėtiniu poveikio metodus ir būdus, sumažinti mokyklos ir šeimos “susvetimėjimo zoną”.

2. Pedagoginio tėvų švietimo formos

Šeima ir mokykla- dvi institucijos, atsakingos už jaunosios kartos ugdymą. Jas abi jungia vienas ir tas pats objektas- vaikas. Kad išugdytų tobulą mąstančią ir veikiančią asmenybę, jos abi turėtų siekti vienodų pedagoginių veiksmų. Tačiau tėvai ir mokytojai nėra vienodai pasiruošę įgyvendinti šį aukščiausią tikslą. Būti tėvu ar motina, auklėti vaikus- to nemoko jokia aukštoji ar specialioji mokykla. Todėl tėvai, auklėdami vaikus, pridaro nemažai klaidų: vieni- ne visada jaučia atsakomybę už vaikų auklėjimą, kiti- lengvabūdiškai žiūri į mokytojų ar kitų specialistų patarimus, laikydamiesi nuomonės, kad “gyvenimas išmokys”, treti- suteikia per daug laisvės vaikams, o šie nepasiruošę ja pasinaudoti, ketvirti- per griežti vaikų atžvilgiu ir pan. Žinoma, nuo to visiškai apsaugoti negali ir darni šeima. Vien tik sutarimo, švelnumo ir meilės, noro matyti savo vaikus laimingais ir gerais žmonėmis dar nepakanka pedagoginiam rezultatui pasiekti. Neturėdami pedagoginės patirties ir žinių, tėvai kartasi nesugeba efektyviai perteikti tuos puikius charakterio bruožus, kurie jiems, kaip asmenybėms, būdingi. Vadinasi, nepakankama pedagoginė kultūra neleidžia tėvams optimaliai išnaudoti šeimos auklėjamąjį potencialą.

Lietuvos švietimo reformos gairėse (1993) rašoma: “Mokyklos ir šeimos tarpusavio santykių reguliavimas priklausys ir nuo mokytojo pasirengimo bendrauti su šeima, ir nuo šeimos pedagoginio bei bendrojo išprusimo. Todėl šeimos pedagoginis švietimas labai svarbus darbo baras” Jo gal ir nereikėtų, jei tėvai domėtųsi pedagogine literatūra, saviugda, savišvieta. Juk ne paslaptis, kad ne kiekviena motina ir juo labiau tėvas savarankiškai skaito pedagoginius straipsnius, šeimai skirtą literatūrą. Todėl mokytojai turi būti tėvų
privalantys juos išmokyti elgesio keitimosi būdų, o šie juos taikys keisdami savo vaikų elgesį. Mokytojai turi būti tarsi gidai, kurie vestų ne tik, bet ir tėvus prie vertybių, turi būti įsitikinę savo idėjų teisingumu, jų atitikimu gėriui ir grožiui. Tačiau susiduria su problema, kaip ir kada tėvams perduoti pedagogines, psichologines, vaiko sveikatos ir kt. taisykles ir reikalavimus, lietuvių liaudies tradicijas vaikų auklėjimo klausimais, ruošimo mokyklai, pagalbos mokantis, peržengiant įvairias amžiaus krizes, laisvalaikio leidimo ir kt. klausimais.

Pedagoginėje praktikoje taikomos tokios pedagoginio tėvų švietimo formos: bendrasis tėvų švietimas kolektyvinėmis formomis (susirinkimai, paskaitos, konferencijos), specialusis švietimas grupinio ir individualaus darbo formomis, vadovavimas tėvų pedagoginei savišvietai, teigiamos vaikų auklėjimo patirties skleidimas.

Bendrojo tėvų pedagoginio švietimo turinį sudaro:

• Jaunosios kartos ugdymo tikslai, uždaviniai ir metodai;

• Psichologiniai,fiziologiniai bei pedagoginiai vaikų auklėjimo šeimoje pagrindai, įvairaus mokinių amžiaus ypatumai;

• Šeimos narių pareigos, auklėjimo šeimoje turinys, formos, metodai, sunkumai, trūkumai ir klaidos;

• Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai , mokyklos ir šeimos santykių reguliavimo būdai;

• Vaikų laisvalaikio ir užimtumo problemos, sveikatos ir sveikos gyvensenos propagavimas.

2.1. Tėvų susirinkimai

Svarbiausia bendrojo pedagoginio tėvų švietimo forma reikėtų laikyti tėvų susirinkimus. Kaip rašė B. Bitinas, “toks tėvų švietimas pasižymi šiais privalumais:

• Auditorijos vienalytiškumas, tikslų vienybė;

• Užsiėmimuose nagrinėjamos medžiagos konkretumas, galimybė taikyti įgytas žinias praktiškai;

• Pedagoginio švietimo sistemingumas ir visuotinis pobūdis, ypač įtraukiant blogai besimokančių mokinių tėvus;

• Tėvų pedagoginio švietimo jungimas su praktine jų pagalba mokyklai”

Kokie reikalavimai keliami tėvų susirinkimams?

Pirma, tinkamas pasiruošimas susirinkimui. Tinkamai pasiruošti- tai apgalvoti ir įgyvendinti šiuos konkrečius punktus:

1. Temos koregavimas.

2. Tikslų formulavimas.

3. Pedagoginio švietimo metodų ir būdų parinkimas.

4. Susirinkimo struktūros numatymas.

5. Tėvų pakvietimas į susirinkimą.

6. Susirinkimo vietos ir laiko numatymas.

7. Taisyklių ir rekomendacijų parengimas.

8. Susirinkimo užbaigimo apgalvojimas.

I. Temos koregavimas. Pedagoginio darbo praktika rodo, kad pirmojo mokslo metų tėvų susirinkimo metu klasės auklėtojas tėvams pasiūlo 5-7 problemines temas, iš kurių jie turi pasirinkti tiek jiems svarbių temų, kiek planuojama susirinkimų per metus. Taip su tėvų pagalba sudaromas metinis perspektyvinis pedagoginio švietimo planas. Per mokslo metus temos gali būti koreguojamos, jei iškyla naujų, svarbesnių klausimų.

II. Tikslų formulavimas. Praktika rodo, kad jų formulavimas yra gan sudėtinga klasės auklėtojų veiklos dalis. Tikslai gali būti bendrieji, konkretieji, daliniai, specifiniai, kokybiniai ir kiekybiniai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai, tiesioginiai ir netiesioginiai, objektyvūs ir subjektyvūs. Organizuojant tėvų susirinkimus, labiau tinka tikslų klasifikavimas turinio požiūriu: pedagoginiai- šviečiamieji, auklėjamieji ir informaciniai.

Pedagoginiai- šviečiamieji tikslai. Švietimas savo prigimtimi yra daugiau orientuotas į gebėjimą savarankiškai įsisavinti perteikiamas žinias ir jų sistemas- idėjas. Švietimas yra ugdymo išvystytų prigimtinių galių specializacija arba, kitaip tariant, žmogui yra perteikiama jį dominančios srities gilios žinios, mokėjimai, padedantys geriau realizuoti individualųjį pašaukimą.

Auklėjamieji tikslai. Žmogų tobulinti arba jam tobulintis- ne riba. J. Mačiulis rašė:”Kas pats stovi vietoje, tam kitus sunku stumti priekin, ir kas nejaučia noro tobulėti, tas negali šio noro sužadinti kitiems”.Vadinasi, klasės auklėtojas ne tik pats turi nuolat doroviškai tobulintis, bet ir pedagoginio susitikimo su tėvais metu sudaryti sąlygas doroviškai tobulėti tėvams.

Informaciniai tikslai. Tėvų susirinkimuose informuojami tėvai apie ateities perspektyvas, einamuosius reikalus. Paprasati susirinkimuose siekiama visų trijų tikslų.

Pedagoginėje praktikoje pasitaiko tikslų parinkimo trūkumų:

• Nenumatomi tikslai;

• Numatomi per daug bendri tikslai;

• Vyrauja tik informaciniai tikslai.

III. Pedagoginio švietimo metodų ir būdų parinkimas. Geriausiai įgyvendinti tėvų susirinkimuose numatytus tikslus padeda sakytiniai metodai (pasakojimas, paskaita, pokalbis, diskusija) rodomieji metodai (asmeninis pavyzdys, vadovavimo stilius).

B. Bitinas teigia, kad paskaita- tai išsamus etinės, ideologinės ar kitokios problemos nušvietimas, teorinis klausimo nagrinėjimas. Paskaitas paprastai skaito kvalifikuoti specialistai- mokytojai, gydytojai, teisininkai, psichologai ir pan. Joms būtina tinkamai pasirengti. Paskaitoje turėtų būti ryškus lektoriaus tikėjimas tuo, ką kalba. Jis turi sugebėti įtikinti, kad siūlomos taisyklės, rekomendacijos, patarimai tikrai padės išvengti trūkumų (auklėjimo, elgesio).

Asmeninis pavyzdys. Klasės auklėtojo kūrybingumas, mandagumas, dorovingumas, inteligentiškumas yra pavyzdys tėvams. Jis bus veiksmingas, jei auklėtojas turi autoritetą,
asmeninis gyvenimas sutampa su reikalavimais vaikams ir tėvams, jei auklėtojas ne tik reikalauja, bet ir moko mylėti vaikus, gerbti jų tėvus. Kaip ir asmeninis klasės auklėtojo pavyzdys, auklėjamąjį poveikį turi ir vadovavimo stilius, kuris reiškiasi pedagogine etika, pedagogine kultūra ir pedagoginiu meistriškumu, ypač, kai kalbama vaikų auklėjimo šeimoje, tėvų autoriteto klausimais. Tiek vadovavimo stilius, tiek asmeninis apvyzdys turi įtaigos jėgą.

IV. Susirinkimo struktūros numatymas. Gana plačiai paplitusi tokia susirinkimo struktūra:

• Pradžia;

• Temos ir darbotvarkės skelbimas;

• Numatytų klausimų aptarimas;

• Nutarimų svarstymas ir tvirtinimas;

• Mokinių meninė programėlė, įvairių parodų apžiūrėjimas, pedagoginių uždavinių sprendimas, naujausios pedagoginės literatūros aptarimas ir kt.

Paminėtos struktūrinės dalys gali būti kaitaliojamos, kurių nors dalių gali nebūti, tai priklausys nuo temos, tikslų, metodų ir auklėtojo kūrybingumo. Vaikų programėlės gali būti ir prieš susirinkimą, tada vaikams nereikės laukti, kol vyks susirinkimas. Klasės auklėtojas turi numatyti ne tik susirinkimo struktūrą, bet ir tiksliai apgalvoti susirinkime nagrinėjamus klausimus, privalo išstudijuoti pedagoginę, psichologinę ir pan. literatūrą, parinkti ir pateikti analizavimui arba pats analizuoti klasės gyvenimo faktus, įtraukti į diskusijas tėvus, suformuluoti iš pasikalbėjimo išplaukiančius pasiūlymus ir patarimus tėvams. Labai svarbu neįžeidinėti tėvų jausmų, nekritikuoti, neaptarinėti individualių vaikų poelgių, o tik analizuoti tas charakterio savybes, kurios sukelia netinkamą elgesį. Klasės auklėtojas turėtų būti geranoriškas, dėmesingas, aktyvinantis pasisakymus ir paliekantis gerą įspūdį.

V. Tėvų pakvietimas į susirinkimus. Labai svarbu, kad susirinkimuose dalyvautų kuo daugiau tėvų.Tėvų lankomumas priklauso ne tik nuo tėvų pareigingumo, bet ir nuo to, kaip tėvai bus kviečiami į susirinkimus. Kvietime turi būti parašyta susirinkimo darbotvarkė, svarstomi klausimai, tėvai kviečiami dalyvauti diskusijoje, pasidalinti gerąja vaikų auklėjimo patirtimi ir pan.

VI. Susirinkimo vietos ir laiko numatymas. Organizuojant tėvų susirinkimus labai svarbu tinkamai numatyti jų laiką. Susirinkimo sėkmė priklauso ir nuo vietos paruošimo. Žymiai smagiau sėdėti prie stalų vieniems prieš kitus, nei nematyti pašnekovo. Ant stalų turėtų būti popieriaus, rašiklių. Patalpa bus jaukesnė, jei bus papuošta mokinių piešiniais ir darbeliais, kai bus surengta parodėlė.

VII. Taisyklių ir rekomendacijų parengimas. Klasės auklėtojų, perteikiančiam pedagoginę, psichologinę vaikų auklėjimo išmintį, labai svarbu teisingai perteikti rekomendacijas ar taisykles, kuriomis tėvai galėtų, bet ir norėtų naudotis. Jos priimamos tad, kai klasės auklėtojas baigė paskaitą, ir tėvai išsakė savo mintis, pamąstymus, aptarė sėkmes ir nesėkmes vaikų auklėjimo ir bendravimo su mokykla klausimais. Rekomendacijos, taisyklės, pasiūlymai turėtų išplaukti iš perteiktų žinių. Jos turėtų būti aiškios, konkrečios, neįžeidžiančios tėvų orumo, skatinančios jų norą būti tikrais auklėtojais, mokyklos- idėjų rėmėjais ir bendradarbiais. Tikslinga rekomendacijas įteikti kiekvienai šeimai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2662 žodžiai iš 8760 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.