Tėvų skyrybos įtaka vaiko gyvenimui
5 (100%) 1 vote

Tėvų skyrybos įtaka vaiko gyvenimui

11

KAUNO KOLEGIJA

MEDICINOS IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ CENTRAS

KOSMETOLOGIJOS IR FARMACIJOS KATEDRA

TĖVŲ SKYRYBOS: ĮTAKA VAIKO GYVENIMUI

Savarankiškas darbas



Kaunas

2006

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….3

Skyrybos……………………………………………………………………………………………………………………………..4

Kaip išvengti skyrybų……………………………………………………………………………………………………………4

Vaikų reakcija į skyrybas………………………………………………………………………………………………………5

Pagalba besiskiriančių ir išsiskyrusių tėvų vaikams…………………………………………………………………..5

Tėvų pagalba vaikams…………………………………………………………………………………………………………..6

Statistika……………………………………………………………………………………………………………………………..7

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………..8

Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………………….9

Įvadas

Viena iš dviejų santuokų išyra, o daugybė besiskiriančių šeimų turi vaikų. Sunkiu skyrybų laikotarpiu suaugę turi savų rūpesčių – materialinių ir emocinių, o vaikai dažnai lieka nuošalyje, pasimetę ir išsigandę. Pats skyrybų faktas nėra pagrindinis traumuojantis veiksnys. Visas skyrimosi procesas, emociniai išgyvenimai, skyrybų iššaukti pasikeitimai gali trukti keletą metų ir yra ilgalaikė vaiką traumuojanti situacija.

Iširusi šeima – didelė skriauda ne tik sutuoktiniams, visuomenei, bet ir vaikams. Tėvų skyrybas vaikai sunkiai pakelia, o gyvenimo pasikeitimas jiems virsta skaudžių išgyvenimų šaltiniu.

Tikslas – išsiaiškinti kokią įtaką vaikui daro tėvų skyrybos ir kaip su juo elgtis ruošiant tokiam svarbiam žingsniui.

Skyrybos – tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, grąžinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susituokiant.

• Emocinės skyrybos. Šiame etape blėsta vedusiųjų jausmai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar net neapykanta vienas kitam. Svarbiausias šio etapo bruožas- paprasčiausias nemokėjimas gyventi kartu.

• Fizinės skyrybos. Vedusiųjų santykiai dar labiau atšąla. Abipusį bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, vyras ir žmona pradeda gyventi atskirai, užsidarydami vienas nuo kito savame emocijų ir jausmų pasaulyje.

• Juridinės skyrybos. Jos juridiškai įregistruoja jau mirusią santuoką.

Dažniausiai pasitaikančios skyrybų priežastys ir jų motyvai. Vienas iš dažniausių skyrybų motyvų – girtuokliavimas ir alkoholizmas. Sociologų nuomone šį motyvą pateikia 2/3 besiskiriančių. Skyrybų iniciatorės esti moterys, nes jos labiausiai yra pažeidžiamos. Girtuoklystė – tai ir sunki šeimos materialinė padėtis, bloga įtaka vaikams, nėra jausmų kultūros.

Antra, dažniausiai teismų bylose sutinkama priežastis – sutuoktinė neištikimybė. Galėtume paminėti, jog paprastai už neištikimybės motyvo slypi šeimos darnos pažeidimas, dėl kurio daugiau ar mažiau kalti abu sutuoktiniai.

Trečias, statistinis skyrybų motyvas – skubota ir neapgalvota santuoka. Čia galima priskirti ir „priverstinę“ santuoką, sudarytą esant nėštumui ar vaikui gimus. Taip pat šiam tipui priskiriama santuoka, sudaryta turint tikslą kam nors „atkeršyti“, santuoka norint „įregistruoti“ save mieste, gauti namą ar butą.

Kaip išvengti skyrybų. Nėra tokių universalių patarimų, kurie tiktų visiems ir visada padėtų išvengti bendravimo šeimoje sunkumų, o taip pat ir galimų skyrybų. Žemiau pateikiamas būdas galbūt padės išvengti šeimyninių konfliktų, kivirčų, pačių sutuoktinių vadinamų „kvailais“, „nereikalingais“ ir pan., tačiau kurie kažkodėl nuolat kartojasi.

1. Konfliktas gali būti suprastas ir išspręstas tik žinant sutuoktinių santykius iki ir po konflikto.

2. Panašūs ir dažnai pasikartojantys konfliktai vienaip ar kitaip tenkina vieno arba abiejų sutuoktinių psichologinius poreikius. Šiuos poreikius galima ir reikia tenkinti be konfliktų. Pvz.: Į klausimą „Ką jūs laimite konfliktu? Ką laimi jūsų vyras (žmona)?“ atsakymo „Nieko“ negali būti. Jeigu žmona neparuošė pietų, vyras sukėlė skandalą. Galbūt žmona norėjo, kad vyras atkreiptų į ją dėmesį. Vyras savo ruožtu turėjo progos paaiškinti, koks svarbus jo darbas, kaip jis pavargsta ir t.t. Geriau būtų, jei žmona atkreiptų vyro dėmesį šventiškai serviruotu stalu, o vyras ramiai
papasakotų žmonai apie savo darbą ir paprašytų jos pagalbos ar patarimo.

3. Svarbu pakeisti įprastą konflikto eigą. Tai gana paprasta. Barniui reikalingi bent du žmonės. Jei vienas iš sutuoktinių atsisako dalyvauti barnyje arba pasielgia priešingai negu įprasta, – konfliktas nutrūksta. Dažniausiai pakanka kelias minutes patylėti. Ir dar labai svarbu prisiminti, kad pasitraukti iš šeimyninio ginčo mūšio lauko nėra negarbinga. Niekada laimingai negyvensime, jeigu norėsime nugalėti vienas kitą. Neveltui yra sakoma – „Moteris, nemokanti atleisti – ne moteris. Vyras, nemokantis užgniaužti savyje nuoskaudos – ne vyras.“

Iširusi šeima – didelė skriauda ne tik sutuoktiniams, visuomenei, bet ir vaikams. Tėvų skyrybas vaikai sunkiai pakelia, o gyvenimo pasikeitimas jiems virsta skaudžių išgyvenimų šaltiniu.

Po skyrybų vaikai dažniausiai lieka gyventi su mama (92%), todėl ji daugiau gali veikti vaiko ir tėvo santykius. Deja, negalėdama užmiršti jai „padarytų skriaudų“, ji vaikams girdint, dažnai kaltina tėvą. Pastarasis irgi nelieka skolingas. Taip vaikams susidaro įspūdis, kad jo tėvai yra labai blogi žmonės.

Vaikų reakcija į skyrybas. Vaikams tėvų skyrybos gali sukelti ypač stiprių neigiamų emocijų: pyktį, pasimetimą, liūdesį, širdgėlą, gėdą, nerimą. Kai kurie vaikai užsidaro savyje, kiti išreiškia savo emocijas netinkamu elgesiu. Kaip vaikas reaguoja į skyrybas, priklauso nuo jo amžiaus, lyties, temperamento ir to , kaip suaugę su juo elgiasi.

Maži vaikai išgyvendami tėvų skyrybas gali regresuoti – elgtis taip, kaip jau kuris laikas nebesielgė: šlapintis į lovą, čiulpti pirštą, laikytis įsikibęs mamos skverno bijodami, kad ji nepaliktų. Mokyklinio amžiaus vaikams stresas dažnai pasireiškia somatiškai – galvos ar pilvo skausmais, sumažėjusiu apetitu. Pradeda blogiau mokytis arba, atvirkščiai, nukreipia visą energiją mokslui, geriems pažymiams gauti, taip siekdami įveikti skausmą dėl tėvų skyrybų. Paaugliai labiausiai linkę skausmą išreikšti pykčiu, agresyviu elgesiu su tėvais ir kitais žmonėmis. Vaikai, kurių tėvai išsiskiria, net užaugę jaučia psichologines skyrybų pasekmes ir galvoja, kad jie būtų buvę daug laimingesni, jei tėvai nebūtų išsiskyrę.

Pagalba besiskiriančių ir išsiskyrusių tėvų vaikams

Žinojimas, kad skyrybos sukels daug sunkumų vaikams, dažnai sulaiko tėvus nuo lemiamo žingsnio. Jei tėvai lieka kartu, vaikai girdi bei mato jų ginčus, konfliktus ar tai, kad tėvai vienas kitą ignoruoja. Psichologiniai tyrimai parodė, kad konfliktai ir emocinė įtampa namuose vaikams padaro didesnės psichologinės žalos nei tėvų skyrybos, po kurių tėvai išlaiko bent minimalų ryšį t.y. vaikams leidžiama susitikinėti su abiem tėvais.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1007 žodžiai iš 1925 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.