Tėvų skyrybų poveikis vaiko socializacijai
5 (100%) 1 vote

Tėvų skyrybų poveikis vaiko socializacijai



Tėvų skyrybų poveikis vaiko socializacijai

Referatas

Turinys:

I. Įvadas ………………………………………………………………3

1. Šeima ……………………………………………………………….4

1.2 Vaiko socializacija ir auklėjimas šeimoje …………….5

2. Tėvų skyrybos ir jų priežastys ……………………………..6

2.1 Vaikų jausmai skyrybų metu ………………………………7

3. Skyrybų įtaka vaiko socializacijai ………………………..9

II. Išvados ……………………………………………………………..11

Literatūra ……………………………………………………………….12



ĮVADAS

T. Parson ir R. Bales (1955) pažymėjo,kad socializacija, prasidėjusi šeimose ir kitose socialinėse grupėse, institucijose ir erdvėse, kiekvieną individą integruoja į visuomenę skirtingai ir drauge sudaro galimybes kurti savo individualybės bruožus ir vertybes.

Individo socializacijos procesus visuomenėje veikia ir juos nukreipia įvairūs žmonės ir socialinės struktūros. Tai – tėvai, šeima, mokytojai, draugai, bendraamžiai ir kt. Socializacija dažniausiai vyksta per grupinę patirtį. Kiekvienas vaikas ar suaugęs turi bendrauti su kitais ir prie jų prisijungti, tai yra socializuotis. Didžiulė reikšmė yra tėvų pastangos kryptingai ir tikslingai siekti, kad šeimoje augantys vaikai realizuotų savo žmogiškąsias savybes – taptų dorovinėmis asmenybėmis. Tėvai savo vaikų pedagogai – kūrėjai.

Tačiau, šiais laikais ypač daug šeimų skiriasi, retai sutuoktiniai nugyvena visą gyvenimą kartu darniai ir laimingai, o juk dažniausiai šalia jų auga vaikai, kuriems reikia tėvo ir motinos. Svarbu padėti tokiems vaikams, pabandyti suprasti jų mintis ir norus ir surasti geriausią sprendimą. Vaikui tėvų skyrybos – vienas didžiausių stresinių išgyvenimų. Dažnai nesusimąstome, ką vaikas tuo metu jaučia, galvoja, kaip tai atsilieps tolimesniame jo gyvenime.

1. ŠEIMA

Pasak Z. Bajoriūno (1997) šeima – pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Šeima yra ne tik raginimas gyventi, bet ir gyvenimas. Šeimoje prasideda būsimos asmenybės socializacija.

Pasak Vydūno (1990), labiausiai žmonišką ir sąžiningą asmenybę brandina šeima, ugdanti ją savo dora ir bendravimu.

Poveikis šeimoje daromas visiems – tėvams ir vaikams – dėl joje vykstančių socializacijos procesų: ypač bendro gyvenimo joje, kasdieninio bendravimo, gludinančio charakterius ir formuojančio moralines vertybes. Šeimoje jungiasi žmogaus natūralioji prigimtis ir jo sociakultūrinė būtis.

Labai svarbus yra šeimos narių bendravimas, tarpusavio moralinė atsakomybė ir savitarpio pagarba. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykis, tai vienas reikšmingiausių veiksnių. Keičiant šeimos narių tarpusavio santykius, keičiasi ir jos dorovinis, psichologinis klimatas. Nuo motinos ir tėvo santykių priklauso šeimos psichologinis klimatas, kuris augantį vaiką suartina su šeima arba atstumia nuo jos.

Motina yra vaikams gyvenimo pradžioje svarbiausia moteris, pateikianti jam pirminį įvaizdį, paveikslą, kas yra moteris. Ji, kaip moteris, paprastai atskleidžia žmogiškosios prigimties jausminę, intuityvią, emocinę pusę, moterišką rūpestį kitais, dėmesį kitiems kaip asmenims.

Tėvas yra pirmasis vyras vaikams, kuris jiems pateikia pirminį vyro įvaizdį. Jo pavyzdžiu paprastai sūnus pirmiausia linkęs sekti. Šeimoje tėvas yra racionalios, tvirtosios žmogiškosios pusės atstovas, kuriam priklauso racionalus protas, tvarka, teisingumas, išmintis ir fizinis stiprumas su dalykišku dėmesiu daiktams. Daugiau jis veikia už namų ribos ir yra šeimos galva.

Tėvų autoritetas ypač reikšmingas mažamečiams vaikams ir pagrįstas įgimtu pamėgdžiojimu. Šiame amžiuje susiformavę įpročiai dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Ir tai ką vaikas įgyja šeimoje jį lydi visą gyvenimą.

…Išgyventas motinos ir tėvo pavyzdys prisideda prie to, kad vėliau susiformuoja arba teigiami, arba atmetami moters ir vyro uždaviniai šeimoje. Tėvų skyrybos visada didelis mažo žmogaus sielos sukrėtimo šaltinis. Tėvo ar motinos pasitraukimas iš šeimos labiau kenkia vaiko sveikatai, negu vieno tėvų mirtis.

1.2 VAIKO SOCIALIZACIJA IR AUKLĖJIMAS ŠEIMOJE

Šeima – svarbiausias žmogaus socializacijos institutas, kuriame sudaromos palankiausios sąlygos plėtoti esminius žmogaus sklaidos elementus: intelektą, emocijas, valią, dorą.

Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda nuo jo mamos, tėčio, lopšio, kambario… Vaikas pirmiausia šeimoje sužino, kas gera ir kas bloga, kas dora ir kas ne, ką galima ir ko nedera daryti. Tik gimęs vaikas nebūna nei geras, nei blogas, nei darbštus, nei mylintis, – toks jis tampa augdamas. Laikui bėgant jo akiratis plečiasi, tačiau šeimoje patirti įspūdžiai, išugdyti įgūdžiai bei įpročiai, įskiepytos vertybės išlieka ilgam – tai ir yra pamatas, ant kurio statomas visas žmogaus gyvenimas.

Pirminė bendravimo patirtis atsiranda kur kas anksčiau, kai vaikas pradeda kalbėti. Būdamas
sociumo dalis, vaikas įgyja tam tikrą subjektyvią poziciją, kuri tampa neatskiriama nuo jo asmenybės. Suaugusiems dažniausiai jis yra tik „mažas vaikas“, „socialiai nesavarankiškas vaikas“ ir kt. Socializacija vaikystėje – tai procesas ir rezultatas, kai aktyviomis vaiko paslaugomis įsisavinama socialinė patirtis, kurią jis perima aktyviai sąveikaudamas su socialine aplinka, iš pradžių tik ją domėdamasis, vėliau ją stebėdamas, o dar vėliau tiesiogiai sąveikaudamas su ja. Iš pradžių patirtis yra atgaminama, o vėliau interpretuojama ir savitai transformuojama.

Žmogaus ugdymo vyksmas šeimoje labai sudėtingas. Vaikai skiriasi vienas nuo kito gabumais, valia, jausmais ir aibe kitų dalykų.

Vos gimęs kūdikis dar neturi jokių socialinių bruožų. Jis – tik biologinė būtybė. Gamta sutvarkiusi taip, kad žmogus socialinė būtybe tampa tik santykiaudamas su gamta, aplinka, kitais žmonėmis. Veikiamas aplinkos ir pats būdamas aktyvus, vaikas šeimoje socializuojasi.

Vaikas socializuojasi šeimoje įvairiais būdais: klausosi nurodymų, pamokymų, patarimų; įvertina savo elgesio padarinius; stebi kitų elgesį; kaupia patirtį ir ja remiasi; vengia bausmių, pageidauja skatinimų ir pan.

Šeimoje lemiamą vaidmenį vaidina tėvai, nes šeima yra tobuliausias vaiko auginimo ir auklėjimo institutas, kuriame auklėjimas yra nenutrūkstamas ir nuolat koreguojamas. „<…> vaikų ugdymas namuose – tai puiki galimybė ir patiems tėvams pasitempti, kontroliuoti savo elgesį, jausmus. Juk vaikai dažniausiai mokosi stebėdami tėvus. Jie nori pamatyti, kaip tėvai įveikia sunkumus, sprendžia pragyvenimo problemas. Tėvų pavyzdys turi milžinišką poveikį vaikams, kartais gerąją, o kartais, deja į blogąją pusę „ (Leliūgienė I. (2002)).Vaikas stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos narių dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį vertybines orientacijas, savarankiškumą, darbštumą ir daugelį kitų vertingų asmenybės bruožų. Tėvų tarpusavio santykiai, požiūris į gyvenimą, darbą, save yra nepakeičiama terpė socializuoti ir auklėti vaikus. Taip pat reiktų paminėti, kad tėvų įtaka vaikams tuo stipresnė, kuo geresni santykiai tarp jų, kuo daugiau bendravimas grįstas atvirumu, abipuse meile ir pasitikėjimu.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1058 žodžiai iš 3274 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.