Tėvų smurtą fizinį seksualinį emocinį patiriantys vaikai priežastys pasekmės ir pagalbos galimybės
5 (100%) 1 vote

Tėvų smurtą fizinį seksualinį emocinį patiriantys vaikai priežastys pasekmės ir pagalbos galimybės

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………4

Dėstomoji dalis………………………………………………………………………………………5

I. BENDRA CHARAKTERISTIKA………………………………………………5

I.1. Fizinis smurtas……………………………………………………………………….5

• Naudojamo prieš vaikus fizinio smurto priežastys………………..5

• Fizinis smurtas prieš vaikus šeimoje……………………………….….6

• Keletas teiginių apie šeimyninį smurtą………………………………7

• Fizinis smurtas prieš vaikus JAV………………………………………..7

• Patarimai tėvams………………………………………………………………8

• Greenland metodas (1987)…………………………………………………9

• Statistika…………………………………………………………………………10

I.2. Seksualinis prievarta……………………………………………………………..11

• Seksualinės prievartos priežastys……………………………………….11

• Vaikų seksualinės prievartos simptomai……………………………..12

• Jehu potrauminio streso reakcijos…………………………………..…13

• Vaikų seksualinės prievartos pasekmės………………………………14

• Merginų, patyrusių seksualinę prievartą, pasakojimai…………..15

• Mokslininkų teiginiai……………………………………………………….16

• Priežastys, dėl kurių vaikų seksualinės prievartos atvejai

dažnai lieka neišsiaiškinti……………………………………………………….17

• Seksualinio išnaudojimo pobūdis……………………………………….17

I.3. Emocinis (psichologinis) smurtas……………………………………………18

• Vaiko emocinį išnaudojimą skatinančios elgesio formos………18

• Kritikos poveikis……………………………………………………………..19

II. PASAULIO VALSTYBIŲ IR LIETUVOS PATIRTIS BEI

PREVENCINĖS PRIEMONĖS…………………………………………………..19

II.1. Užsienio šalys…………………………………………………………………….19

• Vaiko teisių deklaracija……………………………………………………19

• Vaiko teisių konvencija……………………………………………………19

• Prevencinės priemonės…………………………………………………….20

II.2. Lietuva……………………………………………………………………………..20

• Pirmieji žingsniai………………………………………………………..….21

• Prevencinės priemonės……………………………………………………21

 Saugaus vaiko centras……………………………………….….21

 Vaikų telefono linija……………………………………..…….22

• Lietuvos Respublikos įstatymai……………………………………..…22

Išvados……………………………………………………………………………………………….24

Literatūra…………………………………………………………………………………………….26

Įvadas

Mano pasirinkta tema yra labai aktuali. Pasaulyje yra daug vaikų, kurie patiria smurtą.

Smurtas prieš vaikus egzistavo amžiais. Jo supratimas ir vertinimas skyrėsi ir skiriasi priklausomai nuo laikmečio, kultūros ar socialinio ekonominio visuomenės lygmens. Tačiau akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo mūsų nuostatų ir vertinimų, žala, kurią patiria ne tik pats skriaudžiamasis, bet ir visa visuomenė, tiek moralinė tiek ekonominė, yra akivaizdi ir didžiulė. Beveik 50 % emocinių ir elgesio sutrikimų slypi vaikystės patyrime.

Skriaudžiami vaikai vystosi tokiomis sąlygomis, kurios neskatina moralės, sąžinės, pilietiškumo vystymosi, neskatina gebėjimo laisvai galvoti, galvoti be baimės, neskatina gebėjimo mylėti.

Svarbu yra išsiaiškinti priežastis, kodėl taip atsitinka, aptarti galimas pasekmes, numatyti problemų sprendimo galimybes ir stengtis, kad ateityje vaikai daugiau nebūtų skriaudžiami bei išnaudojami.

Kursinio darbo tikslas: išstudijuoti mokslinę literatūrą apie smurtą ir pateikti galimas prevencines priemones.

Kursinio darbo uždaviniai:

1. Atskleisti smurto prieš vaikus priežastis.

2. Pateikti patirto smurto pasekmes.

3. Pateikti esamą situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

Šiame darbe stengsiuosi pateikti įvairių mokslininkų nuomones (Browne, Bluglass ir kt. psichologų), jų atliktus tyrimus. Pateiksiu statistiką apie prievartą patyrusius vaikus. Taip pat pateiksiu keletą vaikų nuomonių, kaip jie jautėsi, kai buvo seksualiai išnaudojami.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti kas yra smurtas. Taigi smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą, nepriežiūrą.

I. BENDRA CHARAKTERISTIKA.

I.1. Fizinis smurtas.

Fizinis smurtas siaurąja prasme – tai prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas.

Fizinė prievarta:

 Mušimas
įvairiais daiktais.

 Smogimas, stumdymas.

 Bet koks skausmo sukėlimas.

 Kūno sužalojimo grėsmė.

 Naudojamo prieš vaikus fizinio smurto priežastys.

Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių krizę, palūžę praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas. Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos stoka, ir ne taip retai – tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko fizinei ir dvasinei sveikatai. Kokios priežastys?

Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių priežasčių:

• visų pirma, tai – skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį, skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai – geriausia terpė prievartai ir smurtui. 1998 m. atlikti namų ūkių biudžeto tyrimai rodo, jog šeimos su vaikais gyvena netgi blogiau negu pensininkai. 37,8 % tokių šeimų savo gyvenimo sąlygas vertina kaip gana blogas, o 49,3 % jų sunku susimokėti mokesčius už butą bei komunalines paslaugas. Tokių šeimų atžalos kartais net nelanko bendrojo lavinimo mokyklos.

• norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur;

• siekdamas pakeisti vaiko elgesį;

• nemokėdamas kitaip komunikuoti savo jausmais, pvz., agresija;

• paradoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą;

• apskritai nerasdamas kitų priemonių artumui pasiekti;

• alkoholizmas;

• narkomanija;

• nedarbas;

• įkalinimas;

• prostitucija;

• nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas;

• chroniški neurotiniai tėvų susirgimai.

Akivaizdu, kad toli gražu ne visus tokio elgesio motyvus galime vertinti neigiamai, tačiau taip elgdamasis suaugusysis realizuoja tik savo egoistinius poreikius, nekreipdamas dėmesio į jų poveikį antrajai pusei. Antra vertus, suaugusiojo asmenybė jau susiformavusi, ir destruktyvus tokio elgesio poveikis jai dažniausiai pasireiškia kaltės jausmu, kuris kaupdamasis gali dar labiau didinti įtampą ir skatinti naujus prievartos protrūkius.

 Fizinis smurtas prieš vaikus šeimoje.

Šeima – svarbiausias veiksnys, apibrėžiantis vaiko asmenybės tapsmą. Šeimos ryšiai bei tėvų santykiai su vaiku šiam yra pirmasis ir įtaigiausias bendravimo modelis.

Vaiko psichologiniai sunkumai dažnai taip pat priklauso nuo santykių šeimoje, o norint juos pašalinti, reikia pakeisti vaiko vaidmenį ir bendravimo su juo stilių.

Autoritarinio stiliaus tėvams nelengva pasiekti, kad vaikai laikytųsi jų pateikiamų reikalavimų ir taisyklių. Todėl jie dažniausiai vaiko elgesį kontroliuoja bausdami – tiek fiziškai, kartais gana žiauriai, tiek kritikuodami. Vadovauti vaikų elgesiui be fizinių bausmių tėvams nelengva, nes reikia laiko ir pastangų ieškoti kitokių bendravimo būdų.

Tėvai dažnai pasirenka fizines bausmes, nes jiems atrodo, kad tai labai efektyvu, nes nutraukia klaidingą vaiko elgesį reikiamu momentu, o kartu išlieja savo pyktį. Tačiau tėvai baudžiantys fiziškai, labai retai tepasiekia ilgalaikio efekto. Mušdami tėvai dažniausiai siekia išmokyti vaiką tinkamai elgtis ir nubausti už nepaklusnumą. Suduodami vaikui, tėvai nori jį išmokyti atskirti, kas yra gerai ir kas blogai. Vaikas turi tai žinoti ir dėl savo asmeninio saugumo, ir kad išmoktų laikytis taisyklių. Tėvai moko vaiką pasisaugoti fizinio sužalojimo: kad nepartrenktų gatvėje mašina, kad nenukentėtų nuo ugnies ar elektros, neatsargiai elgdamasis ir kt. Vaikas, sugautas žaidžiant su degtukais ar kaišiojantis vielą į rozetę, greičiausiai stipriai gaus per rankas. Šiais ir panašiais atvejais mušimas yra loginis draudžiamo elgesio padarinys. Tėvai muša vaiką, nes yra tvirtai įsitikinę, kad vaikas ilgai atsimins tokią skaudžią pamoką, ir tai padės jam išmokti pačiam saugotis.

Taip pat vaikai baudžiami, kai nesilaiko šeimos taisyklių. Pavyzdžiui, vaikas mokomas nemeluoti, nevogti, neapgaudinėti, bet jis vis vien taip elgiasi, tada ir susilaukia bausmės. Tačiau mušimo kaip loginio padarinio ir auklėjimo priemonės nauda labai ribota. Mušimas – tai tik bausmės už netinkamą elgesį, bet jis nemoko, kaip vaikas turi elgtis. Tėvai muša vaiką ir tada, kai šis daro tai, ko jam tuo metu nebuvo leista daryti.

Bausmė – būtina ir reikalinga elgesio valdymo dalis. Tačiau mušimas, nesvarbu už ką ir kam, vaiką veikia labai neigiamai. Mušdami vaiką, mokome daugiau, negu paklusti taisyklėms ir saugoti save, mušdami įdiegiame baimės ir menkavertiškumo jausmą, savęs nevertinimą, keršto troškimą ir kartu mokome jį, jog galima mušti mylimus žmones („tėtukas muša tave, nes myli ir nori tau gero“ – tipiškas tėvų paaiškinimas nubaustam vaikui).

Dar labiau neigiamai tolesnę vaiko asmenybės raidą veikia žiaurios bausmės. Tiksliai apibrėžti terminą „žiaurios bausmės“ yra gana sudėtinga, dažniausiai jomis laikomos tos, kurios, palyginti su kitų toje pačioje visuomenėje tėvų taikomomis bausmėmis, yra griežtesnės, žiauresnės. Žiauriai nubausti vaikai laikinai gali būti labai paklusnūs, todėl jų tėvai galvoja, kad tokios bausmės tinkamos. Tačiau iš tikrųjų žiauriai nubausti vaikai yra nusivylę, ir vėliau, išliedami savo jausmus mokykloje ir savo tėvų atžvilgiu, dažniausiai
panaudoja elgesio modelį, kurį perėmė vaikystėje, t.y. žiaurumą. Taigi mušimas ugdo vaikų žiaurumą. Pedagogo J. Geniušio nuomone, apie 80 % tėvų dar muša vaikus.

B. Martino, kuris išanalizavo ir palygino tarpusavyje daug tyrimų apie fizines bausmes ir jų padarinius, duomenimis, žiauriai baudžiami namie vaikai yra agresyvūs su kitais vaikais, su mokytojais ir kitais žmonėmis, jie dažniau nusikalsta paauglystėje. Ryšys tarp bausmių ir asocialaus elgesio ypač būdingas berniukams, kurie paprastai fiziškai baudžiami dažniau negu mergaitės. Pradėję lankyti mokyklą, šie berniukai laikomi „sunkiais vaikais“, o tapę paaugliais, neretai areštuojami už kriminalinius nusikaltimus. Nereikia pamiršti, kad žiauraus elgesio su vaiku padariniai pasireiškia gerokai vėliau (pradinėje mokykloje ar paauglystėje), ir tada ką nors pakeisti jau būna sunku.

 Keletas teiginių apie šeimyninį smurtą:

• Šeimyninio smurto atvejų išaugo kaip niekad anksčiau daug per pastaruosius 15 metų.

• Kai kuriems vaikams šeimyninis smurtas baigiasi tragedija – motinos mirtimi. Ne mažiau kaip pusė šeimyninio smurto atvejų vaikai taip pat patiria skriaudą.

• Vaikams reikalinga šilta aplinka tam, kad jie patys užaugę būtų geri tėvai, jaustų atsakomybę ir meilę savo vaikams. Netgi jei yra skriaudžiami ne patys vaikai, jie, būdami liudininkais, kai skriaudžiamas jiems mylimas žmogus, įgyja žalojančią patirtį.

• Vaikai gali pradėti bijoti pykčio ar prarasti visiškai pasitikėjimą. Jie gali jaustis kaltais ir tapti atsiskyrėliais arba linkę į depresiją. Kiti gali patys tapti agresyvūs.

 Fizinis smurtas prieš vaikus JAV.

Kasmet apie du milijonai vaikų JAV patiria prievartą iš savo šeimos narių. Tai tik oficialiai įregistruoti atvejai. Tikslaus šių nusikaltimų skaičiaus niekas nežino, nes šeimos vengia apie tai pranešti, bijodamos kaimynų apkalbų. Skaudu, kad vietoj švelnumo ir rūpesčio, kuriuos vaikai turėtų gauti šeimoje, jie yra mušami, deginami, prievartaujami, traumuojami psichologiškai, kenčia nuo fizinio ir dvasinio atstūmimo, vienišumo. Taigi nė kiek nekeista, kad tokie vaikai būna uždari, pasižymi dažna nuotaikų kaita, jų ryšiai su tėvais ir draugais būna nepastovūs ir nepatvarūs. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad patyrę prievartą vaikai ateityje skriaus savo vaikus, nemokės ir negalės nuoširdžiai prisirišti prie kito žmogaus. Galima išskirti keletą priežasčių, sudarančių sąlygas skriausti vaikus. Daugiausia įtakos tam turi tėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka. Yra pastebėta, kad gana dažnai tėvai „skriaudėjai“ vaikystėje patys buvo skriaudžiami. Dėl to nukentėjo ir sulėtėjo jų socialinis ir emocinis vystymasis, jie nežinojo, ką reiškia būti mylimais ir globojamais. Taigi nė kiek nekeista, kad, matydami žiaurų tėvų elgesį, jie ėmė priimti jį kaip natūralų, savaime suprantamą, o vėliau patys pradėjo elgtis lygiai taip pat su savo vaikais. Labai dažnai tėvai „skriaudėjai“ vaiko atžvilgiu turi daug į ateitį nukreiptų lūkesčių. Kai jų lūkesčiai nepasitvirtina, frustracija ir pralaimėjimo jausmas verčia ieškoti nesėkmės kaltininko, „atpirkimo ožio“, kuriuo tampa ne kas kitas, kaip tik jų pačių vaikas. Būtent ant jo ir „nuleidžiamas“ pyktis ir pagieža dėl nesėkmingai susiklosčiusio gyvenimo.

Lenth (1988 m.) nustatė, kad nereikia manyti, jog absoliučiai visi vaikystėje prievartą patyrę vaikai patys taps skriaudėjais. Jis teigia, kad tik vienas iš trijų tokių vaikų užaugęs pats pakėlė ranką prieš savo atžalas.

JAV organizuojamos įvairios programos, skirtos padidintos rizikos tėvų grupėms – skurdžiai gyvenantiems; nepilnametėms, vienišoms motinoms. Jiems pasakojama apie vaiko vystymąsi, poreikius, pojūčius, mokoma ir skatinama užmegzti glaudesnius ryšius su artimaisiais bei draugais, valstybinių įstaigų atstovais. Tyrimai rodo, kad tokios programos yra pakankamai veiksmingos.

 Patarimai tėvams.

Dažnai tėvai teisinasi dėl vaikų sužeidimų: “Jis suklupo ant laiptų”, “Ji atsitrenkė į duris”, “Jis paslydo vonioje”. Kai kurie tėvai dėl smurtinių veiksmų aiškinasi: “Aš truputėlį per daug išgėriau”, “Aš tik praradau kantrybę”.

Nėra pasiteisinimų dėl smurto prieš vaikus niekur ir niekada!

Ką jūs galite padaryti?

o Turite padaryti viską, ką galite, kad apsaugotumėte savo vaiką. Jei Jūsų vaikas nors kartą rimtai buvo sužeistas, sumuštas ar suspardytas, nepriklausomai nuo priežasties, pasirūpinkite, kad jam būtų suteikta reikiama medicininė pagalba ir priežiūra.

o Jei Jūs esate linkę į smurtą, ar jaučiate, kad galite smurtauti prieš vaiką, jums reikalinga pagalba ir parama. Jūs privalote kreiptis į specialistus.

o Tėvai kartais nerimauja, kad iš jų bus atimti vaikai. Tačiau tai turėtų būti taikoma tik kaip neišvengiama priemonė problemai išspręsti.

o Jei Jūs pastoviai jaučiate stresą ir pyktį bei jaučiate, kad galite prarasti savitvardą, patartina būtų:

 suskaičiuoti iki 10 ir giliai įkvėpti.
Suteikti sau ir vaikui “pertraukėlę”;

 pakalbėti su draugu ar giminaičiu ir papasakoti kaip Jūs jaučiatės;

 surasti būdą atsipalaiduoti. Tai gali būti įvairūs pratimai, muzikos klausymas, puodelis arbatos, karšta vonia ar bet kas, kas Jums tinka;

 prisiminti apie tai, kas susiję su teigiamais jausmais vaikui, kas sukelia džiaugsmą ir meilę savo vaikui;

 stresines situacijas sumažina humoras;

 atrasti laiko nusiraminimui.

o Prašykite pagalbos. Būti tėvais – tai didžiulis įsipareigojimas prieš savo vaikus, Jūs turite jausti atsakomybę už jų ateitį. Jei Jūs patyrėte smurtą ir prievartą būdamas vaikas, pasistenkite užtikrinti, kad Jūsų vaikas nebekentės dėl to paties.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2192 žodžiai iš 7230 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.