Tevynes meiles vaizdai maironio kuryboje
5 (100%) 1 vote

Tevynes meiles vaizdai maironio kuryboje



Seirijų A.Žmuidzinavičiaus vid. m-klos

9a klasės mokinės

Simonos Sakalauskaitės

Referatas

“Tėvynės meilės vaizdai Maironio

poezijoje”

2003 m.

Maironio biografijaJonas Mačiulis , pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu , gimė 1862 m. lapkričio 2 d. buvusioje Raseinių apskrityje , Šiluvos valsčiuje , netoli nuo Tytuvėnų , laisvų nuo baudžiavos , vadinamųjų “karališkųjų” valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo mažaraštis , bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas. Nesitenkindamas dviem savais ūkiais , už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą , kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba , nors tėvai bendraudami su vietos dvarininkais kalbėjo lenkiškai.

Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos , Jonas Mačiulis , dokumentuose “subajorintai” vadinamas Maciulevičium , 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją. Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino.

Gimnazijoje Maironis susipažino su lankų poetų – A.Mickevičiaus , J.Kraševskio , J. Slovockio – kūryba , kuri jam padarė didelę įtaką: romantinis patosas , praeities tematika tapo ryškiomis tuometinės ir vėlesnės Maironio poezijos savybėmis.

Baigęs gimnaziją 1883 m. , Maironis išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros . “ Literatūra – ypač savoji , – vėliau rašė jis , – nuo jauniausių studentavimo dienų mane ypatingai traukė prie savęs”. Maironiui Kijeve naujai ir plačiai atsivėrė A.Puškino , M.Lermontovo ir kitų rusų , taip pat ir ukrainiečių poetų kūrybos lobiai; klasikinės rusų poezijos Įtaka pastebima Maironio temetikoje ir eilėdaroje. Kijeve poetas išbuvo vienerius metus . Čia sustiprėjo Maironio patriotinė nuotaika. Įtakingame to meto rusų laikraštyje “Novoje Vremia” (“Naujasis laikas”) . prisidengęs Liaudies mokytoja slapyvardžiu , jis paskelbė straipsnį lietuvių kalbos teisių gynimo klausimu.

Metus studijavęs literatūrą Kijevo universitete , Maironis , atsižvelgdamas į tėvų norą , taip pat paveiktas savo bičiulio A. Vytarto (vėliau redagavusio klerikinį “Šviesos” laikraštį) , Įstojo į Kauno dvasinę seminariją (1884 m.) . Lietuvių kalbą ir literatūrą seminarijoje tuo metu dėstė A.Baranauskas. Jaunąjį Maironį stipriai ir teigiamai veikė “Anykščių Šilelis” , taip pat vėlesnis ir gilus A.Baranausko susidomėjimas lietuvių kalba. Maironis dedikavo A.Baranauskui savo pirmąją poemą “Lietuva” , kuri liko neišspausdinta. Lietuvių kalbos žinių Maironis nemaža sėmėsi ir iš įžymaus kalbininko K.Jauniaus , tuo metu dėsčiusio seminarijoje. Maironis tapo aktyviu lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviu.

Maironis poetas pirmą kartą sutinkamas “Aušros” laikraštyje: 1885 m. Zvalionio slapyvardžiu Čia išspausdintas jo eilėraštis “Lietuvos vargas”. Šį eilėraštį , kuriame reiškiamas Maironiui būdingas motyvas – romantiškas susižavėjimas Lietuvos senove , poetas vėliau pavadino “Miškas ir lietuvis” , o paskutinėje redakcijoje – “Miškas ūžia”.

Dvasinėje seminarijoje Maironis dar giliau pažino lenkų romantinę literatūrą. Jos veikiamas , jis ėmė uoliai studijuoti Lietuvos istoriją – M.Strijovskio, J.Kračevskio, T.Narbuto, S.Daukanto darbus . Tiesioginis šių studijų vaisius buvo pirmoji išspausdinta Maironio knyga – “Lietuvos istorija , arba apsakymai apie Lietuvos praeigą” (1891 m.) , pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu.

Baigęs Kauno dvasinę seminariją (1888 m. ) , Maironis toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje (1888 –1892). Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė savo poetine kūryba. Vienas iš negausių šio laikotarpio eilėraščių (“Ne taip senovės tėvai gyveno”) pirmą kartą randamas Maironio slapyvardis. 1895 m. pasirodė Žinomas Maironio eilėraščių rinkinys “Pavasario balsai” .

Po 1905 – 1907 metų revoliucijos Maironis kaip poetas mažiau besireiškė. Buržuazijos valdymo metais Maironis ėjo Kauno dvasinės seminarijos rektoriaus pareigas. Kurį laiką (nuo 1922 m. ) jis profesoriavo Kauno universitete , dėstydamas , be kitų dalykų , ir pasaulinės literatūros kursą.

Maironis mirė 1932 metų birželio 28 dieną.

Maironio gimtinė Raseiniuose

Maironio kūriniai:

Eilėraščių rinkinys “Pavasario balsai” (1895m.)

Poemos : “Lietuva” (1888 m. neišspausdinta) , “Tarp skausmų Į garbę” (1895m. , S.Garnio slapyvardžiu) , “Nuo Birutės kalno” , “Jaunoji Lietuva” , “Raseinių Magdė” (1909m.) , “Mūsų vargai” (1920m.).

Libretai: “Kame išganymas” (1895m.) , “Nelaimingos Dangutės vestuvės” (1930m.)

Istorinė draminė trilogija “Kęstučio mirtis” (1921m.) , “Vytautas pas
kryžiuočius” (1925m.) ir ir “Didysis Vytautas – karalius” (1930m.) , kurioje romantiškai idializavo Lietuvos praeitį .

Literatūros istorija ir kritikos darbai: “Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga” (1906m.) , “Trumpa visuotinės literatūros istorija” (1926m.)

Remdamasis daugiausia Simonu Daukantu , parašė populiarią istoriją “Apsakymai apie Lietuvos praeigą” (1891 m.)

Parašė nemažai publicistinių straipsnių , teologinių studijų. Išvertė A.Mickevičiaus , A.Miusė , Siuli Priudomo , Bilhanos poezijos , Rigvedos himnų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 753 žodžiai iš 2458 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.