Tiesos problema2
5 (100%) 1 vote

Tiesos problema2

ĮVADAS

Tiesos problema yra labai įdomus ir diskutuotinas klausimas daugeliui filosofų. Iš vienos pusės, galima manyti, kad tiesa turėtų būti kažkas kas nepriklauso žmogui, nejudinama, stabilu. Kita vertus neginčijama, kad pasaulį pažįsta žmogus. Vadinasi tiesa negali būti daiktas, nes jis priklauso idėjų sferai. Tiesa gimsta egzistuoja ne kur kitur, o žmogaus galvoje. Bet ne visos žmogaus galvoje atsirandančios idėjos yra tiesos. Todėl ir kyla klausimas, ar mūsų teiginių turinys gali turėti tokią reikšmę, kuri nepriklausytų nuo mūsų pačių, bet priklausytų nuo tikrovės. Kitaip tariant, ar mokslo žinios turi objektyvų turinį, kuris nepriklauso nuo pažįstančiojo subjekto. O gal mokslinis pasaulio vaizdas yra tik mūsų subjektyvių išgyvenimų aprašymai, gal žmogus tik sukasi savo sąmonės sferoje, iš kurios nėra perėjimo į tikrovę.

Rašto darbe aš aptarsiu įvairias tiesos teorijas bei tiesos problemų sprendimo galimybes, kurias bandė gvildenti žymūs filosofai įvairiais istorijos periodais. Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti tiesos teorijų įvairovėę ir jų filosofinį požiūrį.

Šis darbas pasirinktas neatsitiktinai, o, norint įsigilinti ir nuosekliai bei koncentruotai aptarti tiesos sampratą bei jos problemiškumą filosofijoje.

Literatūros šia tema yra pakankamai daug, todėl su didesniais sunkumais, ruošiant šį rašto darbą, susidurti neteko.

TIESOS SĄVOKOS PROBLEMATIŠKUMAS

Pažinimo proceso rezultatai yra žinios, kurios nuolat gausėja ir kinta. O kadangi vienas žinias nuolat keičia kitos, todėl iškyla klausimas, ar mąstymo rezultatai atitinka tai, kas yra pačioje tikrovėje, ir kiek galima pasitikėti dabartinėmis mokslo žiniomis, t.y., kiek tose žiniose yra tiesos? Kiekvienas iš mūsų dažnai susimąsto, kas, apskritai, yra tiesa , kur ji egzistuoja – tikrovėje ar žmogaus galvoje.

Tiesos apibrėžimai yra aprašyti įvairių autorių knygose, todėl niorėčiuau juos paminėti.

1. Erlangeno mokyklos filosofai teigia, kad “ tiesa apibrėžiama kaip konsensas (- susitarimas) tarp pokalbio partnerių, t.y. teiginys yra teisingas tuomet, jei kiti, galintys spręsti jo teisingumą, nusprendžia esant jį teisingą”. [ 4 , 78 ].

2. Haremaro mokyklos filosofai rteigia, kad “teiginys yra teisingas , jei juo iūšreiškiamas susitarimas, kuris yra pasiektas laisvame diskurse”, jo teorija paliečia tik vieną aspektą to, ką mes paprastai vadiname “tiesa”” [ 4 , 79 ].

3. Apelio tiuesos teorija “tiesa tai, kas pažinu savaime, nėra tiesiog prpoporcinga tam, kas pažinu mums” [ 4 , 112 ].

4. Trancendentalinė tiesos nuostata “tiesa naudojasi pažinimo subjektas naudojasi žiniomism kurios kyla ne iš patyrimo, bet daro į galimą kaip patyrimo sąlygos. [ 4 , 139 ].

5. Kalbos filosofijos dimensija “kai tiesa prasideda nuo žodžio, kuris reiškia daugiau nei ženklas. Kalboje , kaip ir valstybėje , reiškiasi įstatympo ir laisvės ryšys. [ 4 , 165 ].

6. Santykio tarp formaliosios ir trancedentalinės logikos “tiesą apibrėžiama panaudojant loginio skaičiavimo teorija, kurio pagalba apskaičiuojamas teisingas teiginys.” [ 4 , 175 ].

7. Tarskio tiesos apibrėžimas reiškia, kad “teiginys yra teisingas, kai dalykųū padėtis, kurią jis vaizduoja yra tikra “[ 4 , 182 ].

8. Vienas žymiausių tiesos apižbrėžimų priklauso Tomui Akviniečiui, kuria teigia, kad “tyiesa yra daikto ir intelekto atlikimas” [ 4 , 204 ].

Kai kalbame apoie teiginių teisingumą, tai aiškus visuomet turime galvoije atitikimą tarp būties ir mąstymo, tikrovės ir kalbos, faklto ir teiginio.

Toks tiesos klausimas yra labai problematiškas. Iš vienos pusės, tiesa turėtų būti kažkas kas nepriklauso žmogui, nejudinama, stabilu. Kita vertus neginčijama, kad pasaulį pažįsta žmogus. Vadinasi tiesa negali būti daiktas, nes jis priklauso idėjų sferai. Tiesa gimsta egzistuoja ne kur kitur, o žmogaus galvoje. Bet ne visos žmogaus galvoje atsirandančios idėjos yra tiesos. Todėl ir kyla klausimas, ar mūsų teiginių turinys gali turėti tokią reikšmę, kuri nepriklausytų nuo mūsų pačių, bet priklausytų nuo tikrovės. Kitaip tariant, ar mokslo žinios turi objektyvų turinį, kuris nepriklauso nuo pažįstančiojo subjekto. O gal mokslinis pasaulio vaizdas yra tik mūsų subjektyvių išgyvenimų aprašymai, gal žmogus tik sukasi savo sąmonės sferoje, iš kurios nėra perėjimo į tikrovę.

Filosofai iškelia nemažai argumentų, kuriais neigiamas tikrovės pažinumas. Pavyzdžiui, sakoma, kad nėra objektyvaus kriterijaus mūsų žinioms patikrinti. Logika galinti padėti surasti tik teorijos prieštaravimus, bet ne teorijos teisingumą. O faktinės prielaidos, kuriomis remiasi mokslo teorijos, nėra pastovios.

Tiesos problema, pasak filosofų , ,, turi objektyvumo, absoliutumo ir santykinumo aspektus. Tai klausimas – ar gali būti mūsų žiniose, moksliniame pasaulio vaizde toks turinys, kuris nepriklausytų nei nuo žmogaus, nei nuo žmonijos? Ar gali teiginiai, mokslinės teorijos savo turinyje išreikti tikrovę absoliučiai, ar tik santykinai?”[ 5 , 77 ]

Taigi apibendrinant tiesos sąvoką galima daryti išvadą, kad tiesa visuomet priklauso tam tikrai kalbinei atskaitos sistemai, tiesa grindžiama tik kalboje, kai nėra jokio bekalbio pasaulio savyje ir jokių bekalbių reikšmių savyje, tai nėra ir plikos,
bekalbės tiesos.

TIESOS KONCEPCIJOS FILOSOFIJOS ISTORIJOJE

Klasikinė tiesos koncepcija

Filosofijos istorijoje buvo daug pastangų atsakyti į tiesos probleminius klausimus. Susiformavo įvairios tiesos koncepcijos.

Jau antikoje atsirado tiesos koncepcija, kuri vadinama klasikine tiesos koncepcija . Jos autoriai – senovės graikų filosofai Platonas ir Aristotelis. Jie teigia, kad jeigu teiginys ar sakinys atitinka tikrovę, jis yra tiesa. Viduramžių mąstytojai tiesą apibūdino kaip daikto ir minties atitikimą. Toks tiesos apibrėžimas turi teigiamą aspektą, nes teiginių teisingumą susieja su objektyvia tikrove. Tuo tarpu asmeniniai norai, įsitikinimai turi pasitraukti į antrą planą ir nedaryti jokios įtakos pažinimo rezultatų teisingumui.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 902 žodžiai iš 2763 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.