Dirbančių žmonių tyrimas paprastai vadinamas organizacinės elgsenos tyrimu. Organizacinė elgsena yra sisteminiai veiksmų ir nuostatų, kurias žmonės demonstruoja organizacijose, tyrimai. <…> Organizacinės elgsenos tyrimai siekia intuityvius paaiškinimus pakeisti sisteminiu nagrinėjimu: tai yra pasitelkti kontroliuojamomis sąlygomis surinktus mokslinius įrodymus, kurie vėliau pagal galimybes tiksliai įvertinami ir interpretuojami siekiant nustatyti priežastis ir pasėkmes (Robbins S., 2003, p. 20).
Kiekvienas žmogus turi savo vertybes, t.y. moralines normas, kuriomis vadovaujasi gyvenime. Organizacija irgi turi savo vertybes, tik vien organizijų jos yra labai apibrėžtos ir įtvirtintos, kitų ne. Vertybė yra, ar bent turėtų būti, vienas iš svarbesnių kriterijų, dėl kurių žmogus apsisprendžia prisijungti prie vienos ar kitos organizacijos. Deklaruojaomos vertybės yra itin svarbios dėl to, kad pagal jas žmonės gali spręsti, kokius interesus gina organizacija, kokioms žmonių grupėms ji atstovauja ir ko galima tikėtis apsilankius joje.
Organizacijos vertybės tai organizacijos ir jos grupių veiklos prioritetai ar idealai, kurie nulemia misijos ir vizijos formavimą. Organizacijos vertybės apsprendžia veiklos vertinimo proceso pobūdį bei turinį.
Asmeninės vertybės nulemia pasirenkamus prioritetus žmogaus gyvenime ir veikloje, pasireiškia verbalinėje (sakytinėje ir rašytinėje) ir neverbalinėje (kūno, gestų, veido išraiškos ir t.t.) komunikacijoje (Poškienė A., 2006).
Anketinė apklausa atlikta privataus (lietuviško) kapitalo prekybos bendrovėje (X) Klaipėdos filiale.
Tyrimo objektas:
Tiriamos organizacijos darbuotojų organizacinės ir asmeninės vertybės.
Tyrimo tikslas:
Išsiaiškinti ir palyginti organizacijos darbuotojų asmeninių ir organizacijoje deklaruojamų vertybių lygį.
Tyrimo uždaviniai:
• Palyginti darbuotojų nuomonę dėl tolimesnėds Europos Sąjungos plėtros;
• Nustatyti svarbiausias deklaruojamas vertybes organizacijoje;
• Nustatyti svarbiausias asmenines vertybes;
• Palyginti organizacijoje deklaruojamas ir asmenines vertybes;
• Palyginti organizacijos darbuotojų vertybes pagal amžių, lytį, išsimokslinimą ir užimamas pareigas.
Tyrimo metodai:
anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė.
TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ
1 pav. Apklaustųjų pritarimas tolimesnei Europos Sąjungos plėtrai
Dauguma respondentų pritaria tolimesnei Europos Sąjungos plėtrai, tai sudaro net 80 % apklaustųjų, 13 % nepritaria, ir 7 % neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
2 pav. Apklaustųjų pritarimas įstojimui į ES (balų vidurkis)
Kaip matome 2 pav. stojimui į ES Kroatijai pritarė daugiausiai respondentų (3,86 balo iš 5 galimų), antrają vietą užima Turkija, po to Bulgarija. Ir mažiausią pritarimą gauna Rumunija, kurios tikriausiai lietuviai nepripažįsta kaip čigonų krašto ir norėtų jų kuo mažiau matyti Lietuvoj.
3 pav. Lietuvos įstojimo į ES nauda organizacijai
47% respondentų teigia, jog jų organizacija, kaip ir dauguma organizacijų, pajautė naudą Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą: veiklą pradėjusi kaip mažmeninės prekybos įmonė po kelių metų ji tapo didmenine prekybos įmone, įmonė apsirūpino naujomis technologijomis, kurios pagerino darbuotojų darbą, taip pat pagerėjo darbo efektyvumas ir padidėjo priimamų užsakymų kiekis, įmonė išplėtė savo paslaugas. Visa tai atsiliepė ir darbuotojams, pakilo jų atlyginimas. Kiti respondentai mano, kad jokios naudos nepajautė arba nežinojo, kaip stojimas į ES paveikė jų organizaciją. Tokie atsakymai buvo pateikti tikriausiai dėl to, jog šie darbuotojai dar tik trumpą laiką dirba šioje organizacijoje, todėl jie dar nelabai yra susipažinę su organizacijos istorija ir jos plėtra.
4 pav. Galimos problemos dėl tolimesnės ES plėtros (balų vidurkis)
Kaip matome 4 pav., respondentų nuomone, didelių problemų dėl tolimesnės Europos sąjungos plėtros nebus. Mažiausia problema, jog sumažės darbo vietų skaičius vietiniams (2,6), taip pat kad sumažės patriotiškumas. Apklaustųjų nuomone, patriotiškumas jau senai yra sumažėjęs. Na, o jei iškiltų šiokių tokių problemų, tai tik dėl didesnės finansinės naštos šaliai dėl blogesnės ekonominės naujų šalių situacijos ir tarpkultūrinių konfliktų.
5 pav. Apklaustųjų planai artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos
Dauguma apklaustųjų į klausimą „Ar planuojate artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos?“ atsakė, jog ne ir tik vienas respondentas žada išvykti iš Lietuvos. Tikriausiai tokį jų apsisprendimą lėmė didelė jaunų žmonių (ir ne tik) emigracija iš Lietuvos ieškant geresnio gyvenimo užsienyje, tad Lietuvoje atsirado nemažai laisvų darbo vietų. Be to, darbdaviai, nenorėdami prarasti gerų specialistų, priversti kelti atlyginimus.6 pav. Organizacijoje deklaruojamos vertybės (balų vidurkis)
Pateikus klausimą „Ar yra deklaruojamos šios vertybės Jūsų organizacijoje?“, respondentai jas įvertino penkiabalėje sitemoje. Kaip matome 6 pav. labiausiai organizacijoje deklaruojamos vertybės – „sutarties laikymasis“ (4,66), „kokybė“ (4,33), „bendradarbiavimas“ (4,26). Mažiau deklaruojamos „komandos dvasia“ (4,13), „taupumas, atsargumas“ (4,13), „lankstumas“ (4,06). O tokios kaip „saidrumas“
(2,86), „informuotumas“ (2,86), „pasiruošimas rizikuoti“ (3), „tarnavimas visuomenei“ (3) beveik nedeklaruojamos.
7 pav. Apklaustųjų asmeninės vertybės įvertintos (balų vidurkis)
Pažvelgus 7 pav. duomenis, pamote, jog apklaustųjų didžiausios asmeninės vertybės gyvenime – „tikra draugystė“ (4,86), „šeima“ (4,73), „meilė“ (4,73), „laisvė“ (4,66), „komandos dvasia“ (4,66). O tokios kaip „meilė Tėvyynei“ (3), „pasiruošimas rizikuoti“ (3,13), „tikėjimas (Dievu)“(3,6) beveik nesvarbios. Šios vertybės labiau buvo svarbios mūsų protėviams karo ir tarpukario metais, kai Tėvynė buvo pavojuje, tada ir tikėjimas Dievu bei likimu buvo didesnis. Dabar jauniems žmonėms nėra dėl ko baimintis, tad jie tiki tuo, ką mato šiandien.
Palyginus 6 pav. ir 7 pav. organizacines ir asmenines vertybes, matome, jog respondentai vienodai vertina dauguma organizacijoje deklaruojamų vertybių su asmeniškomis, t.y. asidavimas organizacijai, sutarties laikymasis, komandos dvasia, bendradarbiavimas. Tai labai svarbios vertybės organizacijai, kuri siekia, kad joje vyrautų gera atmosfera, vyktų geras darbas. Jei šios vertybės svarbios žmogui asmeniškai, tai jo darbas organizacijoje bus sėkmingas. Kaip matome, „pasiruošimas rizikuoti“ tiek organizacijoje, tiek asmeniniame gyvenime nėra toks svarbus. Bet tai nereiškia, jog žmogus bailys, jis atsargus.