Tolerancija kaip doros morales išraiska
5 (100%) 1 vote

Tolerancija kaip doros morales išraiska

T U R I N Y S

Įvadas …………………………………………………………………………………………..3

Tolerancija – žmoniškumo išraiška ………………………………………………………….4

Tolerancija vertybių kontekste ……………………………………………………………….8

Aristotelio socialinės pažiūros ……………………………………………………………….11

Tolerancija ir dora I. Kanto praktinėje filosofijoje ………………………………………….11

Tolerancija kaip Vydūno humanizmo principas ……………………………………………13

Išvados …………………………………………………………………………………………16

Literatūra ……………………………………………………………………………………….17

ĮVADAS

Kas yra žmogus? Fiziologija jį tiria kaip kūną, psichologija – kaip

sielą, sociologija kaip visuomeninę būtybę. Mes regime žmogų kaip natūrą,

kurią pažįstame kaip ir kitų gyvūnų natūrą, ir kaip istoriją, kurią

pažįstame kritiškai išgrynindami tradiciją, suprasdami žmogaus veiklos ir

mąstymo prasmę, aiškindami įvykius motyvų, situacijų ir natūralistinių

realijų pagrindu.

Dabartiniame mūsų gyvenime itin aktualios žmogiškųjų santykių

humanizavimo, dorovinės bendravimo kultūros ugdymo problemos. Šiandien

žmogus dažnai susiduria su naujomis, jam neįprastomis gyvenimo ir elgesio

situacijomis.

Asmuo turi įgimtą galią skirti gėrį nuo blogio. Pavyzdžiui, asmuo turi

protavimo galią bei galimybę išmokti skaityti ir rašyti. Tačiau visos šios

galios reiškiasi tik tada, kai yra ugdomos. Jeigu žmogus nebus mokomas,

nesugebės nei skaityti, nei rašyti, jo protas nesireikš. Taip esti ir gėrį

nuo blogio skiriančiai galiai. Ji reiškiasi tik veikloje. Vaikas turi būti

nuolatos mokomas, kas yra gera ir kas bloga, kad sugebėtų tuos dalykus

skirti.

Nuolat gerai elgdamasis, žmogus suformuoja dorybes, įgyja gerų

įpročių. Viena iš dorybių yra tolerancija. Tolerantiškas žmogus, tai toks,

kuris sugeba priimti žmones tokius, kokie jie yra, su jų trūkumais,

kitokiais požiūriais ar gyvenimo būdu. Tolerantišku negimstama, juo tampama

laikui bėgant. Pakanta, tolerancija kitokių žmonių ,nei tu pats, atžvilgiu,

tai bruožas apsišvietusio, išmintingo žmogaus.

Tolerancija – žmoniškumo išraiška

Tolerancija – tai žmogiškųjų santykių sritis. Žmogus negali egzistuoti

be ryšių su kitais žmonėmis. Šiuos ryšius jis palaiko, bendraudamas ar

kitaip santykiaudamas su žmonėmis.Tolerancijos sričiai priklauso pažiūros,

įsitikinimai, jausmai, emocijos, ir kiti reiškiniai, kurie vienaip ar

kitaip atspindi arba liečia žmonių tarpusavio santykius.

Labai daug žmogaus gyvenime reiškia pagarbos, meilės, draugiškumo,

tolerantiškos partnerystės santykiai ir juos palaikantis bendravimas.

Partneriškame bendravime žmogus nepasidaro koks auklėjimo, formavimo

objektas. Laisvi partneriai leidžia vienas kitam augti ir savo paties

augimu vienas kitam padeda. Kuo žmogus laisvesnis, savarankiškesnis, tuo

sunkiau jis pakenčia autoritarinį, komandinį bendravimą.

Bendravimas yra būdas, kuriuo žmonės palaiko savitarpio santykius:

dalyvauja žemiškame gyvenime, užsiiminėja susiklosčiusiomis veikos

formomis, suartėja arba nutolsta, susivienija arba išsisklaido,

išsiaiškina, ko vienas iš kito gali tikėtis, mokosi, dalinasi informacija

ir ugdosi.

Su dora bendravimas yra susijęs dvejopai. Pirma pats bendravimas yra

reglamentuojamas dorovinių reikalavimų (pvz., pagarbos partneriui,

tolerancijos jo nuomonei, takto vertinant kitų žmonių poelgius ir pan.).

Antra, kiekvienas dorovinis veiksmas turi komunikacinį, arba bendravimo,

aspektą, nes visada išreiškia požiūrį į žmogų: į jo turtą, jo teises ir

pan.

Bendravimas išduoda žmogų. Iš jo galima daug spręsti apie dvasinį

turinį. Bet, kita vertus, bendravimas ne tik išduoda, jis gali ir paslėpti.

Gudraus ir klastingo žmogaus elgsenoje bendravimas tampa apgaulinga

priedanga, atveria patiklių asmenų pasitikėjimą.

Egzistuoja didelė bendravimo būdo įtaka doros asmenybės formavimuisi.

Nuo to, kokios dvasinės galios (dorovinio brandumo, taurumo) žmonės

individą supa, kaip jie moka bendrauti ir kaip jų bendravimas atitinka jų

dvasinį turinį (t.y. jų tikrųjų siekimų, idealų, vertybių pasaulį),

priklauso bendravimo būdas. Kuo žmonės tolerantiškesni vieni kitų

atžvilgiu, kuo pakantesni skirtingoms pažiūroms, mintims, tuo ir jų

bendravimo būdas bus geresnis.

Istoriškai žvelgiant, tolerancija ankstesnė už civilizaciją.

Tolerancijos šaknys siekia pačią žmonijos raidos pradžią.

Pirmykštėje
bendruomenėje vienu iš besiformuojančios dorovės bruožų

tapo abipusiškumas: pirmykščiai žmonės gerai jautė, kad jiems grupėje –

giminėje ir gentyje – naudingiau tarpusavio santykius grįsti ne tuo, kuo

jie vienas kitam nepatinka, bet tuo, kas visiems bendra ir visus vienija.

Jausdamas savo skirtingumą nuo kito, kiekvienas genties narys taip pat

jautė, kad į kito asmens skirtingą elgesį iki tam tikros ribos reikia

reaguoti ne agresyviai, bet pakančiai, pripažįstant jam teisę veikti ir

kitaip, negu veiktų jis pats.

Reikšmingiausias įvykis įprasminant toleranciją buvo filosofijos

atsiradimas. Antikos filosofija įtvirtino teorinį pliuralizmą. Tačiau

nedera idealizuoti antikinės visuomenės, joje būta daug netolerancijos

apraiškų, ypač politinio gyvenimo srityje.

Viduramžiais pagrindiniu lauku, kuriame sprendėsi tolerancijos

problema, tapo religijos sritis. Žiaurūs senovės Romoje susikūrusių

krikščionių bendruomenių persekiojimai gerai žinomi. Palyginus su antika,

viduramžiais iš esmės pakito vertybės, antikinių herojų vietą užėmė

krikščionių šventieji. Religiniai persekiojimai viduramžiais buvo

grindžiami monopoliniu požiūriu: yra tik viena tiesa, ji – Dievo žodis, šį

žodį žino Romos Bažnyčia; šią tiesą reikia sergėti nuo kritikos, abejojimo,

revizijos. Sergėti visomis priemonėmis, net prievartinėmis, pasitelkus

represinį valstybės aparatą. Absoliutus religijos viešpatavimas buvo

žalingas ir kultūrai, ir pačiai religijai. Kultūra stokojo laisvės, būtinos

kūrybinei iniciatyvai skleistis.

Lyginant dabartinius laikus su praeitimi, drąsiai galima teigti, jog

požiūris į daugelį dalykų, tame tarpe ir toleranciją, iš esmės pasikeitė.

Šiais laikais toleruojama beveik viskas, kas buvo griežtai draudžiama

anksčiau. Dabar žmogus gali pasirinkti kokią religiją išpažinti, beveik

visuomet kalbėti tai ką nori pasakyti, žinoma, jei tai neperžengia ribų.

Vienas svarbiausių žmogaus dvasios komponentų – jo individuali

moralinė sąmonė. Ji apima žinias, pažiūras ir įsitikinimus. Pažiūros

grindžiamos žiniomis, o pažiūrų pagrindu formuojasi įsitikinimai. Jie

nukreipia žmogaus valią veikti.

Įsitikinimai – svarbiausias individualios moralinės sąmonės

elementas. Gilūs bei tvirti įsitikinimai suteikia žmogaus elgesiui

kryptingumą, užtikrina jo poelgių nuoseklumą bei pastovumą. Moraliniai

įsitikinimai glaudžiai susiję su pasaulėžiūra ir jausmais.

Žmogus negimsta su moraline sąmone. Atskiro žmogaus dorovė

formuojasi, veikiama visuomenėje ar šeimoje egzistuojančių moralinių

pažiūrų, vertinimų, papročių. Egzistuojančias elgesio normas, pažiūras ir

idėjas, vertinimus ir idealus laipsniškai perima kiekvienas žmogus.

Tik veikiant socialinei aplinkai, susiformuoja žmogaus supratimas

apie gėrį, žmoniškumą, teisingumą. Kiekvienas žmogus, kaip individualybė,

kuria savo moralumo modelį, elgesį, vadovaudamasis savo pasaulėjauta,

renkasi savą elgesio kryptį. Individuali moralinė sąmonė visuomet savita,

skirtinga.

Kiekvieno žmogaus elgsena apima tam tikrus veiksmus (poelgius),

jausmus ir sąmoningus įsitikinimus, kurie savitarpiškai susiję, tiksliau

būtų pasakyti, kad jie net visiškai neatskiriami. Todėl atrodo, kad ir

doros normos visose šiose sferose automatiškai įsišaknija. Tačiau taip

nėra. Žmogaus galios nepaveldimos gatavu pavidalu. Jos ugdomos, kol

pavirsta mokėjimais, sugebėjimais, įgūdžiais, įpročiais, žiniomis, vertybių

sistemomis. Tas ugdymas vyksta įsipainiojant žmogui į išorinio bendravimo

formas, o paskui ir į praktinę veiklą.

Bet ką reiškia įsipainioti į išorinį bendravimą? Tai ne tik susisieti

vienam su kitu, ne tik perduoti arba priimti informaciją, žinias, patyrimą,

nuomones. Bet tai reiškia kartu bendrauti pačiam su savimi. Kiekviena

išorinė komunikacija yra ir autokomunikacija. Bendravimo būdas, kokį man

pavyksta užmegzti su savo partneriu, yra kartu ir saviugdos būdas.

Į kokią bendravimo aplinką žmogus patenka, tokias ir savo dvasinių

galių ugdymo ypatybes įgyja, tokias snaudžiančias potencijas pažadina. Kad

įgustume priderinti savo elgesį prie išorinių reikalavimų, užtenka griežtos

sankcijų kalbos; kad pažadintume sąžinę, reikia virpinti gailesčio,

užuojautos, teisingumo, tolerancijos jausmų stygas. Jeigu norime, kad

žmogus išmoktų formuoti savo įsitikinimus, kalbėkime proto kalba laisvam

protui.

Bet tai tik viena medalio pusė. Kita – dorovinio charakterio įtaka

bendravimo formoms. Ji turėtų parodyti, kad tas charakteris nėra tik

paprastas randamų bendravimo sąlygų padarinys: jis pats renkasi tas sąlygas

ir bendraudamas jas formuoja.

Vienas pagrindinių dorovinės pažangos rodiklių yra žmoniškumas. Tai

galima įvardinti kaip žmonių tarpusavio santykių harmonija. Žmoniškumo

samprata glaudžiai siejasi su tolerancija. Kiekvieno žmogaus vertingumo

pripažinimas,
kaip žmogui, verčianti mus būti pakančius kitų

pažiūroms ir įsitikinimams – tai ir yra tolerancija.Juk kiekviena save

gerbianti asmenybė, turinti tam tikrų teisių, negali nepripažinti ir kitų

žmonių teisės siekti to paties, siekti savarankiškumo laisvės, turėti savo

pažiūras ir įsitikinimus.

Skonio ir polinkių sritis. Ją sunku atskirti nuo pažiūrų, nes

kiekvienas turi tam tikras pažiūras į grožį ir negražumą. Vienam žmogui

gali patikti tai, ko kitas žmogus niekada nesupras ir nevertins.

Homeras sakė: “Žmonės visokie juk būna – vienas tą yr pamėgęs, kits

kitą”. Reikia kiekvienam pripažinti teisę turėti savo skonį ir polinkius,

neleistina persekioti už kitokį skonį negu mūsų. Patyrimas rodo, kad

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1467 žodžiai iš 4870 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.