PLANAS
1. Tornadai.
2. Tornadų klasifikacija.
3. Tornado alėja.
4. Uraganiniai vėjai Lietuvoje.
5. Uraganiniai vėjai Rusijoje.
1.TORNADAI
TORNADŲ VĖJAI yra viena iš labiausiai griaunančių gamtos jėgų. Pasiekdami iki 500 km/h, greitį, jie gali išardyti namus, apsukti automobilius aplink medžius, užmušti ar sužaloti bet kurį pasitaikiusį gyvą padarą. Smarkus tornadas gali nuniokoti visą gyvenvietę, savo kelyje sugriaudamas kiekvieną pastatą. Dauguma žiaurių pasaulio tornadų įvyksta vasarą JAV vidurio vakarų valstijose, kur iš Kanados ateinantis šaltas oras maišosi su šiltu, drėgnu oru, atneštu iš pietų – iš Meksikos įlankos. Šis regionas dažnai vadinamas Tornadų alėja. Meteorologai kol kas negali visiškai paaiškinti tornadus sukeliančių mechanizmų, o dar sunkiau sekasi prognozuoti, kur ir kada jie susidarys.Toks dideliu greičiu besisukantis oro stulpas praūžia vos per keletą minučių, tačiau palieka paskui save ryškius nuniokojimo pėdsakus. Tornadas prasideda audros debesies apačioje, šiltam, drėgnam orui kylant nuo žemės ir einant per šalto oro mase audros debesies apatinėje dalyje. Šis srautas trinasi į sunkesnį šaltą orą, o Žemės sukimasis verčia tą orą suktis panašiai, kaip sukasi vanduo, ištekėdamas pro kriauklės angą. Slėgis tornado centre yra daug žemesnis negu išorėje. Todėl susidaro piltuvas, arba sūkurys, veikiantis kaip milžiniškas dulkių siurblys, įtraukiantis viską savo kelyje. Šie baisūs viesulai gali atsirasti visur, kur tik kyla audros su perkūnija.
2.TORNADŲ KLASIFIKACIJA
Tyrinėtojai naudoja T.Teodore Fujita tornadų klasifikavimo sistemą. Ji sudaryta remiantis vėjo stiprumo padaryta žala. Pagal Fujita skalę tornadai numeruojami nuo nulio.
Vertinimai:
1. F-0 – šviesos žala. Vėjo greitis siekia iki 72 mylių per valandą.
2. F-1 – nedidelė žala. Vėjo greitis siekia nuo 73 iki 112 mylių per valandą.
3. F-2 – žymi žala. Vėjo greitis siekia nuo 113 iki 157 mylių per valandą.
4. F-3 – rimta žala. Vėjo greitis siekia nuo 158 iki 206 mylių per valandą.
5. F-4 – griaunančioji žala. Vėjo greitis siekia nuo 207 iki 260 mylių per valandą.
6. F-5 – nenumanoma žala. Vėjo greitis viršija 261 mylią per valandą.
F-0 ir F-1 tornadai vertinami kaip silpni.
F-2 ir F-3 tornadai vertinami kaip stiprūs.
F-4 ir F-5 tornadai vertinami kaip labai stiprūs.
F-6 tipo tornadai neegzistuoja. Kokią žalą padarytų tokio tipo tornadas, tiesiog sunku įsivaizduoti.
Trumpai apžvelgsiu kiekvieno tipo tornadą.
F-0. Tai audros tornadas. Jo greitis siekia 40-72 mylias per valandą. Nedidelė žala:
a) sugadinti dūmtraukiai;
b) vėjas laužo didelių medžių šakas;
c) rauna mažus medelius;
d) nežymiai apgadina atvirus elektros tinklus.
F-1. Nedidelis tornado. Jo greitis siekia 73-112 mylių per valandą. Vėjo greitis didėja. Toks tornadas padaro jau žymesnę žalą:
a) nuplėšiami namų stogai;
b) judantys objektai verčiami;
c) automobiliai nuo kelių nustumiami į kelkraščius;
d) perkeliami automobilių garažai yra apverčiami, nugriaunami.
F-2. Žymus tornadas. Jo greitis siekia 113-157 mylias per valandą. Tornadas padaro žymią žalą:
a) nuplėšiami namų stogai;
b) verčiamos namų sienos;
c) sunaikinami nameliai ant ratų.
d) automobilių boksai apversti;
e) išverčiami dideli medžiai;
f) rimtai sugadinamos elektros perdavimo linijos.
F-3. Rimtas tornadas. Jo greitis siekia 158-208 mylias per valandą. Padaryta žala:
a) nuplėšiami ir nunešami tolyn namų stogai;
b) sugriaunami gerai pastatyti namai;
c) apverčiami traukiniai;
d) miškuose daugelis medžių išversti iš šaknų.
F-4. Griaunantysis tornado. Jo greitis siekia 207-260 mylių per valandą. Padaryta žala:
a) gerai pastatyti namai sugriaunami;
b) namai, pastatyti ant blogų pamatų nugriaunami ir nunešami didesniu atstumu;
c) automobiliai apverčiami.
F-5. Neįmanomas tornadas. Jo greitis siekia 261-318 mylių per valandą. Padaryta žala:
a) namai nukeliami nuo pamatų ir nunešami dideliu atstumu;
b) raketos didžio automobiliai pakeliami į orą ir oru nunešami per 100 metrų;
c) medžiai raunami su šaknimis;
d) plienas ir gelžbetonio konstrukcijos labai sužalojami.
F-6. Neįsivaizduojamas tornadas. Jo greitis siekia 319-379 mylias per valandą. Toks vėjo greitis sunkiai įsivaizduojamas. Jo padarytą žalą būtų labai sunku įvertinti. Jeigu toks tornadas egzistuotų, būtų sunku įsivaizduoti vėjo sūkurį, nes nebūtų galima jo pilnai ištirti.
Fujita skalė parodo, kad šios kategorijos pažymi ir tornado kelio ilgį, ir tornado kelio plotį.
3.TORNADO ALĖJA
Amerikos Meteorologijos Bendrija apibūdina Tornado alėją taip: “Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje dažniausiai siaučia tornadai. Tai apima Misisipės, Ogajo valstijos žemumas, Misurio upės žemumas. Nors nei viena valstija neapsaugota nuo tornadų, bet jie dažniausiai siaučia tarp Apalačio ir Akmenuotų kalnų.
Priklausomai nuo metų laiko pietinės ir šiaurinės tornadų
ribos driekiasi nuo Teksaso centrinės valstijos link Nebraskos valstijos ir Ajovos valstijos. Tai sritis, kur tornadai siaučia dažniausiai. Priežastys: audros kyla dėl didelio šilto ir drėgno oro kiekio. Ir audroms, kurios sukuria didžiausius tornadus, reikia žemo lygio vėjo, kurie sukuria kryptį ir pasidaro stipresniais aukščiau žemės. Šie dideli štormai pasidaro galingesni, kada jie nekonkuruoja su artimais štormais.Šie trys požymiai dažniausiai sutinkami centrinėje Amerikoje. Meksikos įlanka pilna tropinio drėgnumo, kurį žemės paviršiumi pučia pietiniai ir pietryčių vėjai. Tuo pat metu Akmenuotų kalnų aukštis leidžia karštam, sausam orui pasisukti kita puse iš pietvakarių maždaug 3000 metrų aukštyje. Aukščiau nei 10000 metrų šaltas oras eina į rytus. USA TODAY interaktyviais grafiniais simboliais parodo, kaip ši vėjo srovė keliauja per JAV centrą, kuri sukuria žemus ir vidutinius vėjo gūsius, kurie naikina visa.
Kartais sausi ir karšti orai gali susimaišyti su žeme ir kovoti su Meksikos įlankos drėgnu oru. Šie susiduriantys vėjai formuoja audrą ir gali būti kaip paleidžiamas mechanizmas, kad vystytųsi rimti štormai. Dažnai karštas vidutinis lygis yra kaip kepurė, dengianti žemo lygio šiltą, drėgną orą. Kylant, oras gali virsti štormu, todėl reikia prasiveržti pro kepurę.
Schema. TORNADŲ ALĖJA
Tiktai pačios stipriausios įšilimo sritys gali prasiveržti pro kepurę.
4.URAGANINIAI VĖJAI LIETUVOJE
Neįprasti gamtos reiškiniai
„Debesies straublys virš Tirkšlių“
Šeši kilometrai nuo Mažeikių esančią Tirkšlių gyvenvietę šių metų balandžio mėn. 6 dieną (1998 04 06) pirmadienį, po pietų nuniokojo viesulas. Tirkšliškiai išvydo ko nematę. Per keliolika sekundžių žmonės liko be pastogių. Mažeikiečiai apie įvykius Tirkšliuose negalėjo patikėti. Galvota, kad žmonių kalbos šiek tiek sutirštintos.Viesulai – labai pavojingi gamtos reiškiniai. Jų kilmė dar nežinoma, ne visai aišku, ir kaip jie susiformuoja. Dažniausiai viesulai susidaro iš audros debesų. Kartais jie primena kyšantį iš debesies piltuvą, o kartais esti panašūs į rankovę arba milžinišką dramblio straublį. Tokiam straubliui dar nepasiekus žemės paviršiaus nuo jos pakyla dulkių, smėlio ar vandens stulpas. Iš šono atrodo, kad pati žemė tiesia debesiui savo ranką. Dažniausiai straublys esti pilkšvos spalvos, bet pasitaiko ir juodų kaip degutas. Kai abi pusės susijungia į milžinišką, siaubingu greičiu besisukantį stulpą, reginys pasidaro niūrus ir bauginantis, pritrenkiantis. Prieš tokį straublį neatsilaiko niekas- nei gyvuliai, nei žmonės, nei vanduo, nei žemė, nei technika. Viesulai atsiranda labai netikėtai ir greitai. Jų susidarymą lemia daugelis veiksnių, bet svarbiausias- tai šilto ir šalto oro grumtynės. Atmosferoje pasitaiko atvejų, kai apačioje esantį šiltą orą iš viršaus užgriūna šaltas, kur kas sunkesnis oras. Ši dvikova retai baigiasi taikiai. Dažniausiai šaltas oras taip audringai veržiasi į šilto oro masę, kad ties jų susidūrimo riba oras susisluoksniuoja kaip pyragas: pačioje apačioje būna šiltas oras, ant jo gula šalto oro sluoksnis, dar aukščiau vėl šiltas oras, o ant jo – šaltas ir t.t. Sunkesnis šaltas oras taip prispaudžia apačioje esantį šiltą orą, jog šis šoka aukštyn, kaip iššoka teniso kamuoliukas, panardintas į vandenį. Dėl Žemės nukreipiančiosios jėgos kylantis oro srautas įgauna sukamąjį judesį. Kaip dailiojo čiuožimo meistrai pradeda suktis greičiau, kai išskėstas rankas prispaudžia prie krūtinės, taip ir oras, atitekėjęs arčiau centro, pradeda suktis didėjančiu greičiu. Pakilęs į viršų, kondensuojasi, išsiskiria slaptoji kondensacijos šiluma, kuri ir palaiko sūkurio intensyvumą.