Tradicinės europos šventės
5 (100%) 1 vote

Tradicinės europos šventės

Įvadas

Europa – žemynas, kuriame yra daugiau kaip keturiasdešimt valstybių. Na, o kiek šalių – tiek švenčių ir tradicijų. Ne paslaptis, kad dauguma valstybių švenčia ne tik tarptautines, bet ir savo kraštui būdingas šventes. Tarkim, Ispanija visus metus sukasi įvairiausių fiestų sūkuryje, Belgijoje rengiama per du šimtus švenčių bei eitynių. Nors mūsų kaimynai (švedai, suomiai, norvegai ir kt.) nepasižymi švenčių gausa, tačiau jie švenčia labia savotiškas šventes, pavyzdžiui, Žuvies dieną.

Informaciją apie Europos šventes surasti gana sudėtinga, nes ji “išsibarsčiusi” visur: internete, periodinėje spaudoje bei televizijoje, knygose. Mano tikslas – ją pateikti viename darbe ir sudominti skaitytoją. Kadangi čia atrinkta tik įdomiausia informacija, tai projektinio darbo pabaigoje rasite naudotos bei rekomenduojamos perskaityti literatūros sąrašus.

Linkiu smagaus skaitymo!

Tradicinės Europos šventės

Populiariausios Europos šventės turbūt yra: Kalėdos, Naujieji metai, Užgavėnės, Velykos ir Melagio diena. O kaip jas švenčia skirtingos šalys?

Žiemos išvarymo šventė (Užgavėnės)

Ispanija. Šioje pavasario pradžios šventėje, kuri vyksta kovo 19 dieną įspūdingais ugnies stulpais sudeginamos visos šalčius pergyventi sugebėjusios blogio apraiškos. Ištisą savaitę, nuo kovo 12 iki 19, visas miestas žavisi daugiau nei šimtu vadinamųjų falų – metro aukščio figūrų iš papjė – mašė, kol pagaliau, kovo 19, „del foc“ naktį jos uždegamos. Kiekvieną vidurdienį Rotušės aikštėje rengiama vadinamoji „Mascleta“. Užtaisoma tūkstančiai patrakėlių, prapliumpa tarškynės. Kovo 19 čia, kaip ir visoje Ispanijoje, pradedamas koridos sezonas – įvyksta pirmosios kovos.

Anglija. Dieną prieš gavėnią Britanijoje prikepama gausybė blynų, idant jie palaikytų liaudies gyvastį per ateinantį pasninko ir atgailos laikotarpį. Ypač populiarios lenktynės su blynais. Lenktyniaujama gatvėse ar žaidimų aikštelėse su blynais ir keptuvėmis rankose.

Velykos

Švedija. Švedijoje Velykos iki šiol yra religinė šventė ir visa Velykinė savaitė turi iškilmingumo aureolę. Šią savaitę netinkamas laikas jungtuvėms ar krikštynoms, tik neseniai Didįjį Penktadienį Švedijos kino teatruose pradėti rodyti filmai.

Kristaus įžengimas į Jeruzalę švenčiamas ne palmių šakelėmis, kurių Švedijoje nėra, bet gluosnių. Jų parsinešama į namus, kad laiku prasiskleistų lapeliai. Lietuvoje tai – Verbų sekmadienis.

Su Velykomis susiję ir kai kurie prietarai. Tikima, kad Velykų savaitę labai suaktyvėja raganos ir tamsiosios jėgos. Nuo jų saugomasi deginant laužus, šaudant raketas, virš durų piešiamais kryžiais, žvaigždutėmis ir kitais šventiniais simboliais, po slenksčiu padedama psalmių knyga.

Populiarūs velykiniai laiškeliai, kurie slapčiomis metami į pašto dėžutes.

Populiariausias maistas – kiaušiniai, kurie valgomi Velykų sekmadienio išvakarėse. Nors kiaušiniai dažomi, tačiau jie nėra tokie puošnūs ir gražūs kaip daugelyje Europos šalių.

Balandžio pirmoji (Melagių diena)

Švedija. Balandžio pirmąją, kad ir kokio amžiaus būtum, turi būti pasirengęs apkvailinimui. Juokai būna įvairūs ir juokiasi visi. Pastaruoju metu labai vykusiai juokauja ir žiniasklaida. Vienas labiausiai nusisekusių televizijos juokų buvo paskelbtas išradimas apie tai, kaip iš nespalvoto vaizdo televizoriaus pasidaryti spalvotą: esą reikia ant ekrano užmauti nailoninę kojinę. Tą vakarą daugelis šeimų praleido prie televizoriaus žiūrėdami į savo suplėšytas kojines ir laukdami pasirodant spalvų!

Anglija. Atrodo, melagių dieną britai priima daug entuziastingiau negu kitų tautų gyventojai. Pokštus krečia net BBC ir nacionaliniai laikraščiai. Ta proga juose gausu keistų, užmaskuotų arba tiesių ir atvirų reportažų (pvz., vyriausybė neva planuojanti iškeldinti Trafalgaro aikštę). Pokštauti priimtina iki vidurdienio, bet patartina būti budriam visą dieną.

.

Darbo žmonių šventė

Švedija. Gegužės 1-osios šventė turi senesnę istoriją nei Valborgo festivalis. Tai proga išeiti visai dienai iš namų, rengti įvairias varžybas ir žaidimus. Ypatingas vaidmuo tenka kiaušiniams. Dabar Gegužės 1oji pirmiausia yra Darbo žmonių šventė, kai vyksta paradai, sakomos kalbos. 1938 m. Gegužės 1-oji buvo paskelbta valstybine švente.

Motinos diena

Švedija. Motinos diena švenčiama paskutinį gegužės sekmadienį. Į Švediją ši šventė atkeliavo iš Amerikos 1919 metais. Buvo išleista knygelė, aiškinanti, kaip reikia tą dieną elgtis: iškelti vėliavą, atnešti Mamai pusryčius į lovą, leisti jai tą dieną pailsėti, dainuoti jai dainas, deklamuoti eiles, prašyti atleidimo ir žadėti būti geriems. Gyvenantys atskirai vaikai siunčia tą dieną sveikinimus. Šventė tapo populiari po 1930 metų, kai ją pradėjo švęsti bažnyčia ir mokykla. Motinos dienos šventėje nemažas komercijos vaidmuo. Dovana Motinai tapo privalomu šventės, o pati šventė panaši į gimtadienį atributu.

Ilgiausios metų nakties šventė (Joninės)

Švedija. Pagal bažnyčios kalendorių birželio 24 diena skiriama šventam Jonui Krikštytojui, ir daugelyje šalių šventė vadinama šv. Jono vardu. 1950 m. Švedijoje buvo priimtas
nutarimas švęsti Vidurvasario (ilgiausios dienos) šventę arčiausią prie 24 dienos savaitgalį.

Šventės rytą švedai puošia savo namus, mašinas, bažnyčias ir šokių aikšteles gėlių girliandomis ir medžių lapais. Po pietų jie susirenka prie gegužinio stulpo, kurį turi kiekvienas kaimas ir miestas. Prasideda šokiai. Labai populiarios šventės Dalarmoje, kur suplaukia tūkstančiai švedų ir turistų. Stokholmo gyventojai mėgsta išvykti į vieną iš nedaugelio netoli miesto esančių salų, kiti teikia pirmenybę muziejui po atviru dangumi, kuris yra Skansene.

Tos dienos valgis – silkė su šviežiomis bulvėmis ir braškių desertas.

Ši šventė irgi susijusi su tam tikrais prietarais. Tikima, kad tą naktį surinkta rasa gali išgydyti nuo daugelio ligų. Tam pačiam tikslui renkami ir kiti augalai. Jei pasiseks, galima pamatyti žydint papartį (!). Pasidėjus po pagalve septynių ar devynių pievų gėlių puokštę, galima susapnuoti būsimą vyrą ar žmoną. Kitas būdas ateičiai nuspėti – užvalgyti “sapnų silkės” ar labai sūrios „sapnų košės”.

Visų Šventųjų diena

Švedija. Tai palyginti nesena šventė Švedijoje. Pirmojoje šio šimtmečio pusėje iškilo reikalas pagerbti ir paminėti mirusius gimines ir draugus. Turėjo įtakos ir du pasauliniai karai bei kontaktai su katalikų kultūra. Visų Šventųjų diena minima nuo 1952 m. ir švenčiama šeštadienį po spalio 30 dienos. Kapai puošiami vainikais ir gėlėmis, o naktį kapinėse uždegamos žvakutės.

Kalėdos ir Naujieji metai

Švedija. Kalėdos – palyginti nesena šventė Švedijoje, kuri ilgiausiai trunka. Moksleiviai turi kelių savaičių atostogas. Šventės kulminacija – Kalėdų išvakarės, gruodžio 24 diena.

Su Kalėdomis susiję daug tradicijų: Kalėdų eglutė, ypatingi patiekalai, Kalėdų nykštuko – “tomte” – apsilankymas.

Kalėdų eglutės tradicija atkeliavo 1700 m. iš Vokietijos, bet tik šį šimtmetį tapo neatskiriamu šventės atributu. Kalėdų išvakarėse negalima dirbti jokių darbų, išskyrus gyvulių priežiūrą.

Tradicinei vakarienei pateikiamas kumpis, šaltiena, ryžių košė, specialiai pagaminta žuvis. Viena šventės tradicijų – visos šeimos susibūrimas prie katilo su kumpio sultiniu ir valgymas mirkant į jį duoną.

Po vakarienės laikas pasirodyti Kalėdų nykštukui. Buvo tikima, kad jis gyvena po namo ar daržinės grindimis. Jis atneša kalėdines dovana. Dažnai juo būna persirengęs vienas iš šeimos narių.

Ankstyvą Kalėdų rytą šeima eina į bažnyčią. Kadaise buvo įprotis po pamaldų lenktyniauti rogėnis. Buvo manoma, kad nugalėtojas susilauks gero ateinančių metų derliaus.

Naujieji metai Švedijoje sutinkami panašiai kaip ir kitose šalyse. Priešingai nei per Kalėdas, kai žmonės užsidaro namuose ir gatvės ištuštėja, Naujųjų metų naktį gatvėse pilna žmonių.

Anglija. Trečiąją Kalėdų švenčių naktį dešimtys tūkstančių britų praleidžia gatvėse – kūrena laužus, šildosi po polietileniniais apsiaustais žvakučių ugnele ar siaučiasi į kailinius laukdami ryto, kuomet bus atidarytos parduotuvės – prasidės kasmetinis didysis kalėdinis išpardavimas. Ši tradicija labai sena. XVII a., Anglijos monarchų Vilhelmo ir Marijos valdymo laikais, Kalėdų naktį gyventojai triukšmingai linksmindavosi. Ilgos išgertuvės baigdavosi kovomis ir peštynėmis: buvo daužomos stiklinės parduotuvių ir užeigų vitrinos, langai, išvartomos prekės. Todėl gruodžio 26 d. prekyviečių vitrinos būdavo uždangstomos, o kitą rytą parduotuvių savininkai liaudžiai nuraminti sumažindavo prekių kainas. Tokių masinių riaušių laikas Didžiojoje Britanijoje nuėjo į nebūtį, o tradicija liko: dauguma didelių prekybos įstaigų gruodžio 26 d. nedirba, bet per šimtmečius žmonės taip priprato prie kalėdinio išpardavimo ir nemažų nuolaidų, kad daugelis gyvena nuo „seilo” iki „seilo” – visus metus kaupia pinigus ir vienu ypu juos išleidžia. Nuolaida gali siekti net 95 procentus. Praėjusiais metais viena pirkėja įsigudrino nusipirkti garsaus prancūzų modeliuotojo vakarinę šilko suknelę tik… už 9 svarus sterlingų.

Italija. Keičiantis metams, italai švenčia tris šventes: Kalėdas, Naujuosius metus (šventė prasideda Šventojo Silvestro dieną) ir sausio 6-ąją – Epifanijos (Trijų Karalių) dieną, kai geroji ragana – senutė Befana – atneša vaikams dovanų ir sudeda jas į megztas kojines. Ši senutė nuo Kalėdų Senelio skiriasi tuo, kad moka skraidyti ir dovanų įmeta pro kaminą, o jeigu jo nėra – padeda balkone arba prie durų. Beje, blogiukams ji dalija anglį, todėl Italijoje populiari juoda aštrių kampų anglis imituojanti Befanos karamelė. Italai sako: „Kalėdos namie, šeimoje, Naujieji metai – su draugais, nuošalėje”. Šv. Silvestro dieną rengiamos masinės vaikštynės, daugelis užsisako staliuką restorane, o tie, kurie lieka namie, dengia stalą „didžiajai vakarienei”. Tą naktį šokiai, žaidimai, vaikštynės, petardų pokšėjimas tęsiasi iki ryto. Italijos pietuose tradiciškai pro langus išmetami seni baldai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1592 žodžiai iš 4840 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.