TURINYS
1. Kodėl aš ketinu imtis verslo? 1
2. Verslo idėja 1
3. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 3
4. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas 3
5. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka 5
6. Pagrindinės veiklos kryptys 7
7. Socialinė atsakomybė 8
8. Planavimas ir strateginis valdymas 8
9. Įmonės misija ir vizija 12
10. Organizavimas 13
11. Kontrolė 14
12. Koordinavimas 17
13. Vadovavimas 17
14. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas 18
15. Organizacijos kultūra 19
16. Naudota literatūra 20
17. Priedai 21
1. Kodėl aš ketinu imtis verslo?
Visais laikais žmonės ieškojo veiklos, kuri galėtų padėti jiems
pagerinti gyvenimo sąlygas. Vieni jų ieško darbo, kiti – mokosi, kad turėtų
galimybę ateityje, įgiję vertingų žinių, kovoti dėl geresnių darbo vietų,
treti – patys įkuria individualias įmones, teikiančias paslaugas ar
gaminančias prekes, reikalingas žmonėms, tokiu būdu patys imdamiesi verslo.
Kodėl taip vyksta? Kiekvienas žmogus gyvena vadovaudamasis instinktais,
kurie verčia jį siekti įvairių poreikių patenkinimo. Visų pirma, siekiama
patenkinti fiziologinius ir saugumo poreikius. O tai, kaip greitai jie bus
patenknti daugiausiai priklauso nuo finansu. Dėl šio priežasties žmonės ir
bando visokiais būdai prasimanyti pinigų. Aš nusprendžiau kurti įmonė dar
dėl kelių priežasčių. Aišku, visų pirma, mano, kaip ir visų kitų žmonių,
pirmuoju tikslu yra fiziologinių ir saugumo poreikių patenkinimas. Antra
vertus, studijuodamas tokį dalyką, kaip ekonomika ir vadyba, aš turiu būti
tikras, kad sugebėsiu ateityje sėkmingai dirbti. Kiekvieno pradedančio
verslininko darbas prasideda nuo savo tkslų ir troškimų išaiškinimo. Reikia
apmąstyti sau keliamus uždavinius ir įvertinti jų galimybe padėti,
įgyvendinant savo tikslus, troškimus, kurių aš noriu pasiekti savo
gyvenime.
2. Verslo idėja
Galimi du verslo pasirinkimo variantai. Vienas jų – steigti įmonę,
kuri savo veiklos rinkoje neturėtų konkurentų arba jų turėtų nedaug. Tačiau
tai yra labai brangus ir rizikingas dalykas, nes konkurentų, kurie dirba
panašiose veiklose kaip telefoninio ryšio ar šilumos tiekimas, yra mažai,
jie yra labai gerai įsitvirtinę rinkoje ir turi labai didelę patirtį. O
taip pat, norint pradėti verslą tokiose rinkose, reikalingos labai didelės
investicijos. Dėl šios priežasties, aš pasirinkau antrąjį variantą –
steigti įmonę, kuri turėtų daugiau konkurentų, tačiau turėtų geresnes
sąlygas atsiradimui ir plėtimuisi negu pirmuoju variantu. Kadangi gero
verslo priežastimi gali būti gera verslo idėja, tai prieš steigdamas įmonę
ir norėdamas pradėti verslą, pirmiausia privalau turėti gerą verslo idėją.
Gera verslo idėja yra ta, kuri atitinka vartotojų poreikius ir norus. Gerai
būtų jei ši idėja būtų originali. Aš, kaip verslininkas, turiu rasti
naujovę ten, kur jos nemato kiti pradedantys verslininkai, galintys tapti
mano konkurentais. Tačiau mano steigiama įmonė neturi originalios verslo
idėjos, tokių įmonių Lietuvojo gana daug. Aš šį trūkumą bandysiu
kompensuoti ir tuo pačiu konkuruoti su panašaus tipo įmonėmis savo
originaliais darbo sprendimais.
Mano įmonė versis krovinių transportavimu Lietuvoje. Įmonė priklausys
paslaugas teikiančių įmonių tipui. Pasirnikau būtent šią veiklos sritį, nes
manau, kad Lietuvoje rinka dar ne pilnai užpildyta ir įmanoma sėkmingai
įsikurti ir konkuruoti su įmonėmis, teikiančiomis krovinių vežimo paslaugas
Lietuvoje. Didesnę įmonės užsakymų dalį turėtų sudaryti užsakymai krovinius
pervežti iš Kauno miesto ir jo rajono ribų į Kauno miesto, jo apskrities ar
kitų Lietuvos miestų teritorijas. Tačiau prieš imantis verslo, reikai jį
įteisinti. Tam reikia įmonę įregistruoti.
Šiuo metu įmonių įregistravima reglamentuoja Lietuvos Respublikos
įmonių rejestro įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir atskirų
teisinių formų (rūšių) įmonių įstatymai bei kiti teisės aktai. Nuajajame
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad visi juridiniai
asmenys turės būti įregistruoti juridinių asmenų registre, kuris bus
laikomas pagrindiniu valstybės registru. 2001 m. Birželio 12 d. Buvo
priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, pagal
kurį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip juridinių asmenų
registro tvarkytoja, nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios perims
iš visų registruojančių institucijų duomenis bei dokumentus ir tvarkys
juridinių asmenų registrą. Kadangi aš pasirinkau akcinės bendrovės formą,
tai mano įmonė turi būti įregistruota savivaldybėje, nes savo įmonę
steigsiu lėšomis, gautomis iš banko, paskolos forma, o jokio užsienio
kapitalo mano įmonėje nebus. Dokumentų, reikalingų įmonės įregistravimui
savivaldybėje, sąrašas pateiktas 1 priede. Kadangi įmonė
privalo turėti
vardą, aš savo įmonę nutariau pavadinti tokiu vardu, kuris atitiktų
teikiamų paslaugų turinį. Manau, kad pavadinime turėtų būti žodis „ratai“.
Tačiau dar norėčiau, kad pavadinimą sudarytų dar vienas žodis,
apibūdinantis tuos „ratus“. Kadangi savo įmonę ruošiuosi registruoti Kauno
rajone Raudondvaryje, tai manau, kad pavadinimas AB „Raudoni ratai“
atitiktų abu, mano paties sau keliamus, reikalavimus. Paraiška firmos
vardui įregistruoti turi būti paduota Valstybiniame patentų biure. Paraišką
sudarančių dokumentų sąrašas pateiktas 2 priede.
Registravimo numeris, įmonės kodas ir PVM mokėtojo kodas bus gautas,
įregistravus įmonę Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Nuo tos
dienos, kai tai bus atlikta, AB „Raudoni ratai“ taps juridiniu asmeniu,
savo vardu įgis teises ir pareigas. Vadinasi, ji galės pradėti vykdyti
ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir panašiai.
Įmonės vadovu (direktoriumi) būsiu pats (Andrius Mačiulis).
Įmonę registruosiu savo gyvenamuoju adresu: Didžioji gatvė 1a-6, 4320
Raudondvaris, Kauno rajonas, Lietuva.
Vėlaiu, kai pavyks įsitvirtinti, planuoju savo įmonės patalpas perkelti
į Kauną, nes Kaune yra susitelkę daug daugiau įmonių, kurioms būtų
reikalingos mūsų paslaugos.
Aptarnavimui tikriausiai pasirinksiu AB „Vilniaus bankas“. Būtent šį
banka pasirinkau dėl to, kad pats jo paslaugomis dabar naudojuosi ir jokių
pretenzijų dėl teikiamų paslaugų neturiu. Manau, kad mano įmonę ir
apskritai, bet kurią įmonę aptarnaujantis bankas, turi gerai vykdyti savo
įsipareigojimus, teikti visas reiklaingas paslaugas, už tai reikalaudamas
kiek įmanoma mažesnio atlygio. Kadangi AB „Vilniaus bankas“ Lietuvoje
lyderio pozicijas dalinasi su Hanza – LTB banku ir sėkmingai konkuruoja,
pritraukdamas didelį kiekį klientų, tai galiu padaryti išvadą, kad jis
dirba kokybiškai. Tai dar viena iš priežasčių, dėl kurių rinksiuos šį
banką.
Dabartinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 59.
Kadangi mano įmonė yra akcinė bendrovė, tai ji atsako savo turtu, t.y.
grynuoju kapitalu. Ši atsakomybės forma paskatino mane pasirinkti būtent
akcinės bendrovės, o ne individualios įmonės formą, tokį variantą taip pat
svarsčiau.
3. Įmonės organizacinė valdymo struktūra
Aukščiausiu valdymo organu AB “Raudoni ratai“ yra visuotinis akcininkų
susirinkimas Šis susirinkimas šaukiamas reguliariai, pasibaigus vieneriems
ūkiniams metams. Šis susirinkimas gali būti sušauktas ir ypatingais
atvejais. Šio susirinkimo narių pareigas sudaro įmonės tarybos išrinkimas.
Įsikūrus įmonei, visuotino akcininkų susirinkimo dalyviai išrinko įmonės
tarybą. Dabartinės jų pareigos – patvirtinti arba atmesti tarybos narių
pasikeitimą, naujų tarybos narių priėmimą. Įmonės tarybą sudaro 5 nariai
(įmonės direktorius, 2 ekonomistai, įmonės ryšių plėtros direktorius ir
klientų paieškos vadybininkas). Klientų paieškos vadybininkui pavaldus
reklamos direktorius ir sekretorė. Įmonės direktoriui pavaldi valytoja, 3
sargai, 3 mechanikai ir keturi, atskirų regionų vadovai,. Jiems pavaldūs
vairuotojai ir krovikai. Taip pat įmonėje dirba finansininkė, kuri
tiesiogiai pavaldi įmonės diektoriui. Įmonės organizacinė valdymo sistema
pavaizduota 3 priede.
4. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas
Kadangi kiekvienos organizacijos, nesvarbu kokia ji bebūtų (komercinė
ar pelno nesiekianti) pagrindinu tikslu yra gerai organizuotas ir
kokybiškai bei kiek įmanoma greitai atliekamas darbas, tai jose būtinas
darbo pasidalijimas. Kiekvieno darbuotojo pareigos numatytos ir aptartos
įmonės įstatymų rinkinyje. Taip pat jos yra išdėstomos darbo sutartyse,
kurias pasirašo nauji darbuotojai, ateinantys dirbti į įmonę.
Žmogaus darbingumas priklauso nuo įgimtų savybių – kūno fizinio
sudėjimo ir pajėgumo, protinių sugebėjimų amžiaus bei išmoktų savybių –
pasirengimo ar apmokymo darbui, darbo metu sukauptos patirties. Kokį darbą
įmonėje atliks darbuotojas priklauso nuo jo sugebėjimų ir įmonės tarybos
sprendimo, kuris grindžiamas darbuotojo įvertinimu.
Darbui reikalingos tam tikros pastangos ir atsakomybė, o taip pat ir
veikimo laisvė. Kiekvienas darbininkas, kokio jis rango bebūtų, turi
stengtis dirbti gerai ir našiai, siekdamas kuo aukštesnės darbo kokybės.
Taip pat kiekvienas darbuotojas savo darbo vietoje turi jaustis laisvas.
Mūsų įmonės darbuotojai skatinami duoti pasiūlymus, kurie būtų naudingi
įmonei ir galėtų pagerinti darbo sąlygas ir patį darbą. Taip pat
darbuotojama nedraudžiama priimti individualius sprendimus, kurie nėra
tradiciniai, tačiau kiekvienas darbuotaojas turi būti atsakingas už savo
padarytus veiksmus ir sprendimus. Visų pirma darbuotojas turi būti
atsakingas už jam paskirtą darbą, jo gerą atlikimą. Jeigu darbuotojas randa
naują, jam daugiau priimtiną, užduoties atlikimo būdą, kuris yra priimtinas
įmonei, nekenkia jos
darbuotojams, klientams ir teikiamų paslaugų kokybei,
tai jis ne tik gali, bet ir privalo naudoti tokį užduočių atlikimo būdą.
Darbo pasidalijimas yra tiesiogiai susijęs su darbo kooperavimu, tai
yra su skirtingų specialybių įmonės darbuotojų bendradarbiavimu.
Optimizuojant darbo kooperavima siekiama suderinti darbuotojų tikslus su
visos įmonės tikslais. Taip pat siekiant optimizuoti darbo pasidalijimą ir
kooperavimą konkrečiai apibrėžiamos kiekvieno darbuotojo funkcijos ir
pareigos. To reikia, kad kiekvienas žinotų jam skiriamą užduotį ir atlikimo
būdą, nors vykdant užduotį darbuotojui suteikiama daugiau laisvės.
Kiekvienas darbuotojas gauna užduotį, kuri atitinka jo žinias ir praktinę
patirtį bei įgūdžius. Jeigu užduotis yra per sunki, tai skiriami keli
darbininkai darbui atlikti. Jei užduotis neatitinka darbuotojo žinių ir
kvalifikacijos, ieškomas darbuotojas, kuris ją atitiktų.
Šiuo metu įmonėje dirba 59 darbuotojai:
• Įmonės direktorius
• Finansinikė
• Ryšių plėtros direktorius
• Klientų paieškos vadybininkas
• Ekonomista – 2
• Regionų vadovai – 4
• Reklamos direktorius
• Sekretorė
• Mechanikai – 3
• Vairuotojai – 20
• Krovikai – 20
• Sargai – 3
• Valytoja
Įmonės veiklą koordinuoja įmonės tarybos nariai, atsižvelgdami į įmonės
direktoriaus, klientų paieškos vadybininko ir vyr. finansininkės
ataskaitas. Įvertinę įvairius veiklos rodiklius, įmonės tarybos nariai
sprendžia įmonės plėtros, naujų paslaugų tiekimo ir panašius klausimus.
Įmonės direktorius organizuoja finansininkės, mechanikų, sargų,
valytojos darbus. Nustato darbo valandas, tvarkaraščius, sprendžia
klausimus dėl darbuotojų atostogų. Jis priima naujų darbuotojų priėmimo ar
netinkamų darbuotojų atleidimo iš darbo nutarimus. Taip pat priima
sprendmus dėl įvairių renginių, skirtų įmonės darbuotojams organizavimo.
Įmonės direktorius taip pat yra ir įmonės tarybos pirmininkas. Jis,
kiekvienų ūkio metų pabaigoje steigiamame visuotiniame akcininkų
susirinkime privalo paruošti ataskaitą apie įmonės veiklos rezultatus.
Finansininkė yra atsakinga už visas finansines įmonės operacijas. Taip
pat ji kas mėnesi turi ruošti įmonės veiklos ataskaitas ir pateikti jas
įmonės direktoriui.
Ryšių plėtros direktorius yra atsakingas už palankias sąlygas perkant
įvairias prekes ir paslaugas, reikalingas įmonės sėkmingam funkcionavimui.
Pavyzdžiui: įvairios sutartys su autoservisais ar kuru prekiaujančiomis
įmonėmis.
Klientų paieškos vadybiniko pareigos yra ieškoti naujų klientų, siūlyti
mūsų įmonės paslaugas įmonėms, kurios naudojasi kitų įmonių paslaugomis.
Įvertinant įmonės krovininių mašinų galimybes ir būklę, sudaromas jų
panaudojimo kalendorinis grafikas. Kiekvienas iš krovininių automobilių
apžiūrimas mechanikų pagal numatytą grafiką arba atsižvelgus į vairuotojų
pastabas apie gedimus ar nusiskundimus dėl prastos būklės. Taip pat
mechanikai yra atsakingi už savo darbo vietos tvarką.
Reklamos direktorius yra atsakingas už įmonės įvaizdžio kūrimą. Taip
pat jam priklauso visa veikla, kuri susijusi su įmonės reklama.
Sekretorė priima užsakymus telefonu iš pastoviai mūsų įmonės
paslaugomis besinaudojančių įmonių bei privačių asmenų. Taip pat suteikia
įvairią informaciją apie įmonės teikiamas paslaugas suinteresuotiems
asmenims. Taip pat priima paraiškas dėl įsidarbinimo bei jas perduoda
direktoriui.
Pagal gaunamus užsakymus, Lietuva yra suskirstyta į keturis regionus.
Už užsakymų į kiekvieną iš šių regioną vykdymą atsako regionų vadovai.
Kiekvienas jų nutaria, kuris iš jam pavaldžių vairuotojų ir krovikų turi
įvykdyti paskirtą užduotį. Jis organizuoja visų užsakymų, kurie susiję su
jam skirtu regionu, vykdymą.
Vairuotojai yra atsakingi už vežamų krovinių saugumą, pristatymą,
užduoties atlikimo kokybę. Jeigu tai yra būtina, kartu su vairuotoju
važiuoja iki dviejų krovikų. Į vairuotojo pareigas taip pat įeina krovinio
pakrovimas ir iškrovimas. Ir vairuotojas ir krovikai atsako už kraunamo
krovinio saugų pakrovimą.
Tinkamas darbų paskirstymas yra susijęs su optimaliu įmonės darbuotojų
skaičiumi. Jeigu bus per mažai darbuotojų, tai darbas gali būti per daug
intensyvus, kas gali mažinti atlikimo kokybę, gali tekti dirbti
viršvalandžius ar beišeiginių. Jeigų darbuotojų įmonėje bus per daug, tai
įmonė dirbs nenaudingai, nes bus naudojami didesni ištekliai, negu reikia,
o tai reiškia, kad išlaidos bus didesnės, negu galėtų būti.
5. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka
Organizacijos aplinką galima suskirtsyti į vidinę ir išorinę. Įmonės
vidinę aplinką formuoja įmonės tikslai, struktūra, uždaviniai, technologija
ir dirbantys joje žmonės. Vidinė įmonės aplinka ir jos veiksniai patekti 1
paveiksle.
[pic]
Įmonės vidaus aplinka ir ją sudarantys veiksniai
Įmonės išorinę aplinką sudaro užduoties ir bendroji aplinkos. Bendrąją
aplinka sąlygoja daug veiksnių. Visų pirma, analizuojant bendrąją aplinka
socialiniu kultūriniu požiūriu, įtaką daro gyventojų kultūrinės vertybės
bei papročiai. Tai lemia produkcijos ir teikiamų paslaugų standartus bei
normas. Jei žiūrėti iš ekonominės pusės, tai bendrąją aplinka daug kuo
priklauso nuo šalies, kuriojeveikia įmonė, ekonominio išsivystymo lygio.
Taip pat labai svarbus yra ir politinis aspektas. Visuomeninė sistema,
kuria sudaro centralizuotos ar rinkos ekonomika, ir su ja susiję įstatymai
sąlygoja įmonės veiklos galimybes ir laisvę, kainų lygį, mokesčių tvarką ir
panašiai. Technologinė aplinka veikia ir gamybą, ir joje dirbančius žmones,
bei jų darbą. Ji taip pat lemia produkcijos galimybes konkuruoti su
konkurentų pagaminta produkcija. Tuo tarpu užduoties aplinką nulemia įmonės
iškelti ir siekiami tikslai bei vykdomos užduotys. Į šią aplinką įeina visi
veiksniai, kurie yra susiję su įmonės veikla. Tai – konkurentai,
vartotojai, tiekėjai, bankininkai, akcininkai, kontrolieriai, profesinės
sąjungos, kompanjonai. Visus juos savo ruožtu veikia bendroji aplinka.
Įmonės išorinė aplinka pavaizduota 2 paveiksle.
Kiekviena sėkmingai norinti dirbti organizacija ar įmonė turi pažinti
savo aplinką ir daryti jai įtaką. Atskira organizacija bendrąjai aplinkai
įtakos padaryti negali, tačiau užduoties aplinkai įtaką įmonė padaryti gali