ĮVADAS
Abejonių nekelia tai, kad kultūros bendrauja tarpusavyje iki šiol žmonijos istorijoje neregėtu mastu. Milžiniška žmogiškoji patirtis, aprėpianti visą pasaulį, staiga kaip niekad anksčiau iškyla prieš mūsų akis. Kiekvienas iš mūsų patiriame ne pasaulio mažėjimą, o visą jo didumą. Daugeliui iš mūsų tai nėra lengva priimti. Dėl daugelio priežasčių, tokių kaip ekonomikos globalizacija, technologijų plėtojimas, šiuolaikinių politinių formų evoliucija, poreikis atpažinti ir suprasti kultūrų skirtumus, ko gero, dar niekad nebuvo taip aštriai iškilęs. Verslininkai, keliaujantys po pasaulį, pradeda suprasti, kur gali nuvesti neteisingai suprastas gestas, ne vietoje ištartas žodis, be tinkamos informacijos susidaryta nuomonė.
Supratimas, prisitaikymas, pritapimas ir maksimalus kultūrinių privalumų išnaudojimas, tiesą sakant, tapo lemiamais veiksniais, užtikrinančiais sėkmingą pasaulio verslininko, diplomato, tarptautinės įmonės vadybininko darbą.
Darbo objektas: Vokietija ir jos kultūros įpatumai.
Darbo tikslas: Susipažinti suVokietija ir jos verslo kultūra.
Darbo uždaviniai:
1. Susipažinti su valstybe – Vokietija;
2. Išsiaiškinti pagrindines kuktūros kryptis, požiūrį i laiką;
3. Susipažinti su šios šalies verslo kultūros ypatumais;
Darbo metodika: Mokslinės medžiagos analizė.
Trumpa Vokietijos apžvalga
OFICIALUS PAVADINIMAS – Vokietijos Federacinė Respublika (Bundesrepublik Deutschland). (Nuo 1949 m. Vokietija yra demokratinė parlamentinė federacinė valstybė, kuri po susivienijimo yra suskirstyta į šešiolika žemių).
PLOTAS – 356 910 km².
GYVENTOJŲ SKAIČIUS – 82 mln. (227 žm./km²).
SOSTINĖ – Berlynas (3,5 mln. gyv).
KITI MIESTAI – Hamburgas, Miunchenas, Esenas, Frankfurtas prie Maino, Bremenas.
RELIGIJA – liuteronai, katalikai.
KALBA – vokiečių. (Valstybinė kalba yra vokiečių. Šalyje egzistuoja daug regionų dialektų, kurie stipriai nukrypsta nuo bendrinės vokiečių kalbos. Saro krašte daugelis vokiečių kalba prancūziškai. Didelė gyventojų dalis moka anglų kalbą.)
PINIGINIS VIENETAS – euras. (Nuo 2002 m. kovo mėn. Vokietijos parduotuvėse daugiau nebegalima atsiskaityti Vokietijos markėmis. Nuo 2002 m. sausio 1 d. Vokietijoje galiojanti valiuta yra euras (EUR).
Vokietijos Federacinė Respublika yra Europos viduryje, apsupta devynių kaimynių. Vokietijos žemė labai įvairi: nuo derlingų lygumų šiaurėje iki snieguotų Bavarijos Alpių viršūnių pietuose. Vienas garsiausių ir vaizdingiausių šalies rajonų – Švarcvaldas.
Jos plotas 356978 kv. km. Šalies krantus skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Jos kaimyninės šalys: Nyderlandai, Belgija, į Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Čekija, Lenkija. Vokietijoje gyvena 82,4 mln. žmonių. Valstybinė kalba – vokiečių. Vokietijos sostinė – Berlynas. Vokietija garsi savo alaus, medikamentų, tekstilės ir siuvimo mašinų, lengvųjų automobilių gamyba.
Pagrindinės kultūros kryptys
Vokietija, patirdama švietėjišką laikotarpį, tiesiogiai prie jo neprisidėjo, būdinga tai, kad Vokietijos įnašas į vakarietišką Europos kultūrą buvo pošvietėjiškasis objektyvizmas, filosofiškai sudėtingas tiesos ieškojimas per griežtą ir metodišką mąstymą. Jeigu prancūzai pabrėžia ieškojimą tikslių konceptualių procesų, tai vokiškajai tradicijai būdinga daugiausia dėmesio skirti plėtotei veiksmingo metodo, kuris, patvirtintas bandymais ir taikytais pakartotinai, neturėtų būti keičiamas. Individas turi paklusti nustatytoms taisyklėms ir sistemoms, gerbti jas ir laikytis jų: kai yra palaikoma tvarka, viskas esti normalu; kai taisyklės pažeidžiamos, gali kilti suirutė ir anarchija. Taigi visi individai privalo veiksmingai veikti toje „gerai suteptoje vokiškoje mašinoje“. Nors ši sąvoka yra įsisąmoninta kitų kultūrų, įskaitant ir Jungtines Valstijas, ypač šiurkštų amerikiečio individualizmą vokiečiai dažnai laiko destabilizuojančiu normalią padėtį, o kaip tik šito siekia Vokietijos visuomenė. Egzistuoja stiprus noras gyvenimą „dalyti į skyrius“, tokią specifinę elgseną rodo, pavyzdžiui, manipuliavimas laiku, griežtas darbotvarkių laikymasis, uždaromos durys, aiškus pasiskirstymas vaidmenimis, darbo ir socialinio gyvenimo išskyrimas, tvirtas taisyklių laikymasis.
Kasdieniame gyvenime (ir versle) Vokietijoje įsigaliojusi hierarchija, feodalinės patirties palikimas, kaip ir poreikis laikytis tvirtų sprendimų bei taisyklių priėmimo sistemų. Tai yra oficiali kultūra, kur tarpusavio ryšiai kuriami neskubant, paisoma hierarchijos, ir titulai turi savo privalumų bei pranašumų. Vis dėlto individų iš skirtingų visuomenės sluoksnių tarpusavio santykiai ne visada esti santūrūs, oficialūs ir kasdienio gyvenimo formalumas kiekvieno tarpusavio santykius leidžia sušvelninti ir skatina polinkį bendradarbiauti su visais žmonėmis tiek visuomeniniame gyvenime, tiek ir darbe. Vietos kunigaikščio tarpusavio santykiai su savo žmonėmis feodalinėje Vokietijoje apskritai buvo veiksmingai ir ekologiškai subalansuota sistema, tad nėra atsitiktina ir tai, kad šiuolaikinis vokiečio verslo organizavimas atspindi būtent šią tvarką, sandarą. Vokiškajame versle egzistuoja apibrėžta hierarchijos piramidė, kurios viršuje yra administratorius, tačiau
visai struktūrai būdingas darnus, tolygus ir keistai atviras bendravimas, kur kiekvienas atlieka savo vaidmenį ir laikosi taisyklių.
Taisyklės Vokietijoje yra nustatomos tam, kad jų būtų laikomasi. Taisyklės gali būti aiškios, tikslios (neiti per gatvę degant raudonai šviesai) arba numanomos, netiesioginės (nedirbti buitinių darbų sekmadienio rytą); visais atvejais jums reikia žinoti taisykles, nes, jas pažeidę, būsite smerkiami, peikiami. Nepaklusimas taisyklėms gali kelti netvarką, o tai neleistina. Šito padarinys yra tas, kad lankstumas ir spontaniškumas nėra taip aukštai vertinami kaip tai pastebima Jungtinėse Valstijose: nerimtas, skubotas, neapgalvotas siūlymas, kolektyvinis naujų minčių svarstymas, iššaukiančios taisyklės bei įgaliojimai ir neapibrėžta rizika ne visada išryškėja vokiškųjų vertybių skalėje.
Vokietija apibūdinama kaip pati vienmatiškiausia pasaulio kultūra (nors daugiamatiškumas šalies ribose auga judant krašto Pietų ir Rytų link). Traukiniai paprastai važiuoja pagal tikslų grafiką ir atvyksta minutės tikslumu; tarnautojams, darbuotojams būdingas punktualumas, nedera vėluoti į susirinkimus (susirinkimai prasideda, jei ir yra vėluojančių, o durys uždaromos); griežtai laikomasi darbotvarkių, planų ir kitų panašių dalykų. Jeigu jūsų planai keičiasi, jeigu jūs priversti užtrukti, jeigu nutinka kas nors nenumatyta, būtinai nedelsdami apie tai turite pranešti atsakingiems asmenims. Juk visko neįmanoma numatyti, tobulai suplanuoti. Viskam yra savas laikas ir vieta, o kruopštus planavimas leidžia tinkamai dirbti ir tinkamai ilsėtis (pavyzdžiui vokiečiai turi ilgesnes atostogas, negi kita labiau išsivysčiusi tauta, o asmeninis gyvenimas yra šventas reikalas); šie abu dalykai vienas kitam neprieštarauja.
Galima teigti, jog vokiečiai yra vengiantys rizikuoti. Prieš priimdami naujas idėjas, prieš keisdami ką nors, prieš modifikuodami ir priimdami sprendimus, vokiečiai turi žinoti, kodėl tai daro. Galimas dalykas, jog jie patys jau turi sukūrę kokį metodą ar sistemą siūlomiems pokyčiams diegti, ir ji gali pasirodyti veiksminga. Taigi kol nepaaiškėja priežastis, kodėl reikia ką nors keisti, daryti kitaip, kol nėra būtinybės, ir kol viskas neišbandyta ir dar yra neaiškumų, vokiečiai nesiims veiksmų. Informacija bus analizuojama, renkami duomenys, o sprendimai paprastai priimami po ilgų svarstymų aukščiausios kategorijos asmenų. Vokiečiai nepasižymi gebėjimu judėti lanksčiai ir eksperimentiškai, jų ne tokia prigimtis.
Vokiečiams būdingas stiprus valdymo, kontrolės jausmas. Jie tiki, kad pakankamai apdairiai ir metodiškai organizaciją suskirsčius į skyrelius, jie gali ir privalo savo valdymui pajungti aplinką (ir jų ateitį) tiek, kiek gali. Ta prasme vokiečiai gali būti labai toliaregiški; vis dėl to istorija ne kartą įrodė, jog įvykiai paprastai esti už žmogaus kontrolės ribų, ir vokiečiai puikiai suvokia, kaip ypatingai pasireiškia ši valia (ir kad visuomet atsiras toks lygmuo, už kurio neliks jų įtakos).
Požiūris į laiką
Vokiečiai labai punktualūs. Atvykti laiku, reiškia pasirodyti kelioms minutėms anksčiau, nes pavėlavęs žmogus, jų manymu, nėra patikimas partneris. Jei pavėluosite pusvalandžiu, vadinasi galite uždelsti tiekimą pusę mėnesio. Todėl, jei nespėjate laiku, būtinai paskambinkite ir paprašykite atidėti susitikimą. Posėdžio dienotvarkė ir darbų atlikimo grafikai vykdomi be išlygų, o susitikimai ir posėdžiai nepertraukiami.
Nusiteikite, kad susitikimas vyks pagal iš anksto numatytą planą ir jo netrukdys telefono skambučiai ar atsitiktinai užklydę lankytojai.
Formalumas, hierarchija ir statusas
Vokiečių visuomenėje vis dar paplitęs socialinis formalumas. Formalus elgesys – tai pagarbos raiška žmonėms, turintiems aukštesnį rangą, profesionalumą ar aukščiausią kvalifikaciją. Vadybininkų, turinčių mokslo laipsnį, Vokietijoje yra daugiau nei kitose šalyse. Į daktarą Wilhelmą Schmidtą reikia kreiptis „Daktare Schmidte“ arba „Herr Doktor“. Jei tai moteris – „Frau Doktor“. Į mažiau tituluotus asmenis, taip pat ir sekretorius, reikia kreiptis „Herr“, „Frau“ ar „Fräulen“, būtinai pasakant pavardę. Jeigu JAV sekretorių galima vadinti tiesiog vardu, tai Vokietijos sekretorė – „Frau Braun“, o ne Gertrudė. Į moteris virš 20 metų reikia kreiptis „Frau“, nesvarbu, ištekėjusi ji, ar ne.