1. ĮVADAS
Kreditoriniai įsiskolinimai, kaip daugelis kitų ekonominių reiškinių, išties nevienareikšmiai, jie – ir geri, ir blogi. Priklauso nuo to, kokios skolos ir kokiame kontekste ja vertinsime. Ne veltui didysis skolininkas H. de Balzakas yra pasakęs: “ Turėti skolų, vadinasi šį tą jau turėti”. Kuo didesnės įmonės skolos, tuo sudėtingiau jai gauti kreditus, tuo ji nepatrauklesnė investuotojams. Antra vertus, prekybos skolos, už kurias paprastai nemokamos palūkanos, teigiamai atsiliepia įmonių veiklai, nes atlieka beprocenčio kredito vaidmenį. Vadinasi, įmonė sugeba pritraukti tretiesiems asmenims priklausantį turtą savo pajamoms uždirbti. Antra vertus, LR civiliniame kodekse numatyta, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, praleidę terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti 5 arba (atsižvelgiant į jų statusą) 6 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (jeigu įstatyme ar sutartyje nenumatyta kitaip). Nors šios palūkanos gerokai mažesnės už paprastai mokamas palūkanos bankui, vis dėlto naudojimasis kreditas – ne visuomet nemokamas. Bet kreditoriniai įsiskolinimai gali tapti gana pavojingi tuomet, kai visi ar dauguma kreditorių vienu ar beveik vienu pareikalauja grąžinti skolas. Ypač tai pavojinga sezoninės veiklos įmonėms. Todėl galime padaryti išvadą, kad įmonės įsiskolinimai bei įsipareigojimai – nevienareikšmiai, kaip ir daugelis kitų ekonomikos elementų.
Kiekvienai įmonei labai svarbu laiku padengti skolas, įvykdyti kitus įsipareigojimus tretiems asmenims, su kuriais įmonę sieja įsipareigojimai sumokėti šiems asmenims tam tikrą pinigų sumą arba atlikti tam tikrus darbus ar patiekti prekes, už kurias tretieji asmenys sumokėjo iš anksto. Todėl jie reikalauja labai kruopštaus tyrimo ir nuolatinio apskaitos darbuotojų dėmesio.
2. TRUMPALAIKIO SKOLINIMOSI IR SKOLINMO FORMOS
2.1 Trumpalaikis skolinimas.
Banko finansavimas. Įmonės poreikiams finansuoti populiarus trumpalaikių lėšų šaltinis yra bankų teikiama kredito perviršio paslauga. Kredito perviršis suteikiamas, atsižvelgiant į tam tikro laikotarpio (paskutiniųjų metų) vidutinį lėšų likutį kliento sąskaitoje tame pačiame banke, kurio prašoma suteikti kredito perviršį. Kredito perviršis yra labai lanksti finansavimo priemonė, kurios sąlygos nustatomos derybomis. Jis suteikia įmonei galimybę laisvai naudotis lėšomis pagal suderintas sąlygas ir mokėti tik už nepadengtą pasyvųjį saldo. Dėl kredito perviršio susitariama gana greitai. Techniškai kredito perviršis apmokamas tik pareikalavus (retkarčiais bankas gali pareikalauti grąžinti kredito perviršį anksčiau numatyto termino, tai savo ruožtu gali sukelti kliento nemokumą); tačiau dažniausiai kredito perviršio sutartis, atsižvelgiant į kliento mokumą ir patikimumą gali būti pratęsiama pasibaigus periodui, taigi kredito perviršis gali būti naudojamas finansuoti “ilgalaikę” trumpalaikių poreikių dalį. Kredito perviršio suma gali būti padidinta, jeigu sezoniniai ar nenumatyti veiksniai sukelia papildomų lėšų poreikį atsižvelgiant į kliento lėšų judėjimą sąskaitoje, arba sumažintą, jei papildomų lėšų poreikiai tam tikru laikotarpiu sumažėja. Šios ir kitos sąlygos numatomos kredito perviršio sutartyje tarp banko ir įmonės.
Susitarimas tarp banko ir įmonės dėl kredito perviršio gali sukurti stiprius santykius, kai tarp šalių atsiranda abipusis pasitikėjimas. Viena vertus, kai įmonė teikia informaciją apie savo finansinę padėtį, siekdama periodiškai pratęsti sutartį, kita vertus, siekdamas išlikti versle bankas linkęs išlaikyti stiprius santykius su klientais. Kai kuriose šalyse (pvz., Japonijoje ir Vakarų Vokietijoje) tokių santykių stiprumas dažnai laikomas viena iš šalių ekonominės sėkmės priežasčių. Didėjant konkurencijai bankininkystėje, šie įmonės ir banko tarpusavio santykiai įgyja dar didesnę reikšmę. Pagrindiniu kredito perviršio trūkumu, nekalbant apie riziką, kad bankas padengtų jį nenumatytu laiku, yra tai, kad palūkanų normos, kurias sudaro banko bazinė norma ir premija už riziką, svyruoja sutarties galiojimo metu. Vadinasi, įmonė turi pasiimti ir palūkanų normų pasikeitimo riziką.
Nors kredito perviršis patogi ir lanksti finansavimo priemonė, bankas gali taip pat pasiūlyti ir trumpalaikį terminuotą finansavimą fiksuota ar svyruojančia palūkanų norma. Šis finansavimas paprastai susijęs su tam tikrais konkrečiai įsigijimais.
2.1.1 Finansavimas panaudojant vekselius
Finansavimas vekseliais yra naudojamas standartiniam apyvartiniam kapitalui formuoti, taip pat prekybai finansuoti. Vekselių išpirkimo terminai gali svyruoti nuo 30 iki 180 dienų, bet paprastai terminas yra 90-91 dienos. Vekseliai yra dviejų rūšių – prekybiniai ir banko.
Prekybos vekselis yra įmonės, parduodančios prekės, išrašytas vekselis, kurį akceptuoja pirkėjas taip pripažindamas skolą. Tuomet prekių tiekėjas, norėdamas greičiau gauti pinigus už parduotas prekes, gali parduoti akceptuotą vekselį jį diskontuodamas. Taigi prekių pirkėjas, kuris yra ir vekselio akceptuotojas, gauna prekybos kreditą.
Banko vekselis yra modifikuotas prekybos vekselis , kai bankas akceptuoja, arba užrašo, savo vardą ant vekselio. Taip bankas garantuoja
apmokėjimą. Už tai jis gauna komisinį mokestį. Bankininko akceptavimas plačiai naudojamas užsienio prekybai finansuoti. Tokio vekselio savininkai turi dokumentą, kuriame įmonės kreditinę riziką perima bankas. Taigi vekselio turėtojams suteikiamas pakankamas saugumas. Dėl to banko vekselis turi mažesnę palūkanų normą, kai jis yra įmonės diskontuojamas. Iš tikrųjų norma dažniausiai žemesnė nei finansavimas panaudojant perviršį.
Vekselio privalumas, kad kartą diskontavusi vekselį įmonė žino tikslią finansavimo kainą; tuo tarpu kredito perviršis yra rizikingas dėl palūkanų normos pasikeitimo. Vekselio panaudojimas vietoj kredito perviršio išlaisvina pastarojo panaudojimą kitiems įmonės apyvartinio kapitalo tikslams.
2.1.2 Eurovekselių (NIF) išleidimas.
NIF yra vidutinio laikotarpio atnaujinamoji finansavimo priemonė, kai skolininkas savo vardu išleidžia trumpalaikį vertybinį popierių, vadinamą eurovekseliu. Bankai, garantuojantis šiuos VP, įsipareigoja juos įsigyti (jei jie nėra parduoti) arba suteikia finansavimą. Tai yra vidutinio laikotarpio finansinės priemonės, kurių galiojimo laikas 5 – 7 metai. Šiuo metu įprasta naudotis trumpesniu nei vienerių metų apmokėjimu terminu. Bankai ir kiti subjektai, garantavę eurovekselius viekia kaip NIF, kurių nominalioji vertė 500000 dolerių arba didesnė, platintojai.
2.1.3 Kitos trumpalaikio finansavimo formos
1. Lizingas. Nors ši finansavimo forma daugiau taikoma finansuojant vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu, ja taip pat galima naudotis finansuojant ir ilgesnio naudojimo trumpalaikį turtą, tokį kaip transporto priemonės ar biuro įranga.
2. Pirkimas išsimokėtinai siūlo kitą patogų pritraukti finansavimą tokiam turtui, kuris gali būti išperkamas. Įmonė reguliariai atlieka mokėjimus ir tokio finansavimo teikėjas, kurio (pvz., JAV) paprastai yra finansavimo namai, turi prekių nuosavybės teisę tol, kol už viską neatsiskaitoma.
2.1.4 Faktoringas ir sąskaitų diskontavimas
Banko finansavimas ir finansavimas vekseliais naudojami siekiant patenkinti įmonės poreikius tuomet , kai jai suteikiamas kreditas ir sukuriamas debitorinis įsiskolinimas įrangai įsigyti bei tam tikram atsargų lygiui išlaikyti. Jeigu įmonė gali sumažinti vidutinę debitorinių įsiskolinimų padengimo trukmę, ji gali sumažinti ir reikiamo finansavimo dydį. Tačiau yra ir kitų būdų gauti pinigus už parduotas prekes kartu suteikiant kreditą pirkėjams.
1. Įmonė gali perleisti debitorinius įsipareigojimus. Faktoringas nėra vienkartinė paslauga. Paprastai finansinis tarpininkas, kuriuo gali būti asmuo arba faktoringo namai, įsigyja debitorinius įsiskolinimus ir sumoka įmonei pardavėjai iki 80 sąskaitų vertės avansu. Likusią sąskaitų vertės dalį faktoringo kompanija sumoka įmonei pardavėjai, kai gauna iš pirkėjų pinigus ir išskaičiuoja mokestį pagal banko sumos perviršio normą. Klientas nėra įpareigotas pasinaudoti visu teikiamu finansavimu. Be to, faktoringo paslaugų teikėjas, įvertindamas tiek esamų, tiek potencialių įmonės klientų kreditinį pajėgumą, gali suteikti netgi iki 100 garantiją. Jam mokamas nuo 0,5 iki 2,5 apyvartos dydžio mokestis, atsižvelgiant į verslo sandorių rūšį.
Faktoringas ypač stiprus tose pramonės šakose, kur tiekiamos prekės ir paslaugos nėra techniškai sudėtingos ir dėl to nėra priežasčių ginčams. Nenuostabu, kad faktoringas tapo populiarus, tiekiant žaliavas ir sudėtines dalis pramonei bei parduodant vartotojiškas prekes didmeninėms ir mažmeninėms prekybos firmoms.
2. Sąskaitų diskontavimas panašus į faktoringą, tik faktoringas yra daugkartinis susitarimas. Kartais didelė kompanijos tam tikru metu parduoda dalį ar visus savo debitorinius įsipareigojimus. Šiame procese įmonė gauna pinigus iš anksto, tačiau ji išlieka atsakinga už mokėjimų surinkimą pagal sąskaitas. Todėl mokesčiai už tokį finansavimą mažesni nei už visas faktoringo paslaugas. Klientai taip pat gali pasinaudoti išankstine apsisaugojimo schema, kurią teikia faktoringo paslauga, ja siekiama įsitikinti kai kurių savo klientų kreditinių pajėgumu.
Nors naudojimasis tiek sąskaitų diskontavimu, tiek faktoringu pastaraisiais metais gerokai išaugo ir gali būti labai patrauklu firmoms, ypač mažoms, finansavimo lankstumui bei tiriant kreditus šios priemonės gali stabdyti bendrą galimybę didinti kredito perviršio finansavimą, kadangi bankas, negalėdamas prisiimti atsakomybės už kintančius debitorinius įsiskolinimus, praranda tolesnį bendradarbiavimą su įmonę
2.2 Trumpalaikis skolinimas
Kaip įmonė tvarko savo pinigų srautus, kuriuos tam tikru momentu sąlyginai galima pavadinti likvidžiais? Ji gali nuspręsti apriboti savo investicijas į tokį turtą, kuris greitai paverčiamas grynaisiais pinigais. Tai gali patenkinti įmonės likvidumo poreikį, kuris gali remtis, pavyzdžiui, tikimybe, jog įmonei greitai reikės grynųjų pinigų naujoms kapitalo investicijoms finansuoti. Tačiau aukštos palūkanų normos gali paskatinti pereiti prie uždirbamo turto investavimo į palūkanas.
2.2.1 Banko indėlis
Bankininkystės sektorius korporaciniams investuotojams gali pasiūlyti plačią investicinių priemonių pasirinkimą – nuo vienos nakties paskolos iki terminuoto skolinimo, depozitinių sertifikatų ir
indėlių, įvertintų nacionaline ar užsienio valiutomis. Dauguma lėšų investuota kaip tik tokiu būdu valiutiniame sektoriuje. Iš tikrųjų banko indėliai labai patogi ir populiari investavimo forma, nes jie suteikia įmonėms lankstumą tenkinant lėšų, reikalingų verslui, poreikį kartu uždirbant iš palūkanų. Kai reikia lėšų užsienio valiuta depozitas gali būti denominuotas šia valiuta ir laikomas tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Įmonės taip pat gali investuoti į vadinamąsias “artimas bankui” įmones (tokia kaip gyvenamųjų namų statybos bendrijos) ir daryti tai gana dažnai tuomet, kai palūkanų normos yra patrauklios.