Trumpas biologijos kursas
5 (100%) 1 vote

Trumpas biologijos kursas

okslininkai?A.Levenhuko mikrooskopiniai stebejimai, laikomi mikrobu tyrinejimo pradzia, paskatino kitus tyrinetojus gilinytis i mirkopasaulio paslaptis.L.Pasteras (1822-1895) pradejo mikroorganizmu nasuja, fizoologijos, tyrinejimo laikotarpi.jis irode,kad mikrobai vieni nuo kitu skiriasi ne tik isvaIZDA,BET IR GYVYBINE VEIKLA.JIE ARDO NEGYVAS GYVUNU IR AUGALU LIEKANAS,GADINA MAISTP PRODUKTUS IR GERIMUS,SKALDO BALTYMUS- SUKELIA PUVIMA ir ivairiu produktu rugima. Jis patvirtino,kad kiekviena rugima sukelia specifiniai mikrobi.

Kenksmingiems mikrobams naikinti jis pasiule keliasdesimt minuciu syscius kaitinti 60-80 Ctemp ir po tostaiga atvesinti.sis metodas jo garbei veliau buvo pavadintas pasterizacija(naudojam pienui,alui,sultims ir kt,)Jisisaiskino,kad kurios bakterijos sudaro karsciui etsparias sporaS, TODEL JIS PASISIULE SKYSCIUS STERILIZUOTI KARSTIAS VNADENS GARAIS AUTOKLAVE,O

Karscui atsparius daigtus – sausu karstu oru 150-170 Ctemp.

Jo bandymai sunaikinti mikrobus karsciu turejo ne tik praktine reiksme, bet ir paneige ilgai gyvavusia savaiminio gyvybes atsiradimo teorija pagal kuria gyvi organizmai gali atsirasti is negyvos terpese jeigu jos laikomos sandariuose induose,mikrobu neatsiranda.Jo dideli nuopelnai medicinai ir veterinarijai. Jis surado silkaverpiu maro, kiauliu raudoniukes, vistu choleros, jodliges, puliniu sukelejus(patogeninius stafilakokus ir streptokokus). Apsaugai nuo juodliges,pasiutliges pagamino spiepus-vakcinas.R.Kocho (1843-1910) nuopelnai medicininei mikroobiologijai. Jis paruse mikrobu preparatu dazymo anilino dazais metodus,pradejo mikrobus auginti standziose terpese ( bulves,zelatinos, agaro.sukresinto serumo), kuriose atskiros mikrobu rusys auga izoliuojantis kolonijomis. Is ju galima isskirti grynas kulturas. Jis ardo tuberkuliozes,choleros sukelejus, be to,pasisuke sterilizuoti tekanciais vandens garais.

I.Moscenikovas (1845-1916) darbai. Jis sukure fagocitine imuniteto teorija, aiskinusia, kad zmogaus ir gyvuno organizma nuo patogeniniu mikroorganizmu apsaugo specialios lasteles. Tokias lasteles jis pavadino fagocidais, o pati reiskini – fagocitoze. Be to jis, pastebejo kai kuriu mikrobu rusiu zalinga, antagonistini poveiki i kitu rusiu mikrobams.

A.Fleminga (1881-1955) paskelbe, kad pelesinis grybas Penicillium gamina medziagas, zudancias puliavima aukelencius stafilakokus. Tos mediagos buvo pavadintos antiobitikams.jie vartojami zmoniu ir gyvuliu infekcinems ligoms gydyti, maisto produktams koncervuoti.

3.kl.mikroorganizmu gyv.vieta pasulyje. Sistematika ir nomanklatura? Ziureti ats prie situ kl.12,11,13,

4.mikroorganizmu morfilogija. Bakteriju forma ir didimas. Bakterioju lasteliu sandara,bakteriju kapsules, ziuzeliai, ju biologines funkcijos. Sporogeneze, jos dinamika ekologone prasme.?Atskiru mikroiorganizmu grupiu lasteles turi joms budinga morfologine sandara. Morfologiniais lasteliu pozymiais laikoma ju forma, issidestymas, judejimas organoidu buvimas, sugebejimas sudaryti sporas, vidaus sandaros ipatumai.

Bakterijos yra augaliniai augalai, dazniaisei vienalasciai neturintys chlorofolo organizmai.Forma ir didumas-pagal forma skiestomos i 3grupes :rutuliskas,lazdelines ir vingiuotasias.Rutuliskos bakterijos-pagal lasteliu issidestyma ir dalijomosi buda skirstomos i mikrookokus-pavienius kokus, diplokokus- susigrupavusius po du, sterptokokus- i6sidesciusius ivairaus ilgumo grandinemis, stafolokopkus- netaisyklingomis. Primennanciomis vynuogiu keke kruvelemis, tetrakokus – po keturis, sarcinas- kokus, sudaran2ius kubelius is (8.16.32 ar daugiau lasteliu) lazdelines (cilindrines)bakterijos- gali būti pavienes, sukibusios gabalais poromis ir grandinelemis po keliais. Lazdelines gali būti ilgo ar trumpos.Tiesios ar siek tiek lenktos, plonos ar storos, apvaliais, nukirstais, smailiaisigaubtais ar sustorejusiais galais.Vingiuto bakterijos – skiirstomos i vibrionus su viena spiral4s vija, kartais i panasia i kakleli ar updegele. Spirales su keletu(daugiausia 3 ) stambiu viju spirocilas – ilgas, plonas, turincias daug susuktu i spirale viju. Siulines bakterijos-sudarytos is atskiru lazdeliniu lasteliu, keleto centrimetru ilgumo. Dazniausei jos gyvena vandens tekiniuose, vienu galu prisitvirtinusios prie povandeniniu daiktu. Jos forma nera pastovi, ji gali kisti.Sandara-lastele sudaryta is triju pagrindiniu daliu:sieneles, citiplazmines membranos ir protoplazmos, arba citiplazmos, su organoidais ir intarpais.Sienele-gaubia bakterijos lastelee,sukelia jai pastovia forma, standuma, elastinguma, saugo nuo zakingu isores veisniu.ji yra ousiaus pralaidi. Sienales storis apie 10-20nm.jos neturi spirochetos. Bakterijos sienele sudaryta is azoto, anglies junginiu bei mineraliniu medziagu.sienale gali būti apgaubta gleiviu sluoksniu- kai kuriu rusiu bakteriju tas sluoksnis labai sustorejes ir sudaro kapsule-daug kartu storesne uz pacia lastele.gleiviu sluoksnis ir kiekiskapsules storis priklauso nuo mitybibes terpes sudetis, bakteriju amziaus, gyvenimo salygu.Kapsules saugo bakteterijas nuo zalingos aplinkos poveikio: dziovinimo, fagocidu,antikuniu, pirmuoniu. josTaip paty sudaro lasteles osmosini slegi nuo vandens pertekliaus. Gleives ie kapsules dazniausei sudarytos is polisacharidu ir gliukoproteinu.citplazmine membrana-yra po sienele ir gaubia citoplazma. Ji paliko lasteleje pastovu osmosini slegi, reguluoja madziagu apykaita. Sioje membranojelokal;izuoti svarbus fermentai dalyvaujantys skaidant maisto medziagas ir sintetinant baltymus. Ji
yra troiju sluoksniu, is kuriu du isoriniai sudaryti is baltymu, vidinis – is lipoidu molekuliu.

cito plazma (Proplazma) uzpildo visa lastele. Tai kokybinis skystis, kuriame yra baltymu, angliavanadeniu, lipidu. Citolpazmoje randama orgamaoidu bei intarpu, vakuoliu.

Ribosomos – yra apvalus grudeliai, kur vyksta baltymu sinteze. Juose yra apie 60 % ribonukleino rugsties ir 40 % baltymu. Bakteriju lasteleje gali būti keli tukstanciai ribosomu.

Mezosomos – yra ivairios formos kuneliai juose oksiduojamos organines medziagos, teikiancios lastelei energija, taip pat sintetinamaenergine medziaga –AFT. Bakteriju lastelese mezosomos atstoja eukarijotu mitochondrijas. Nukleoidas- prokariotu lastelese aptinkama nuo citoplazmos memedbrana neatskirta, kintamos formos, centre lokalizuojam daugiau ar maziau kompaktiska

Branduoline madziaga, vad,.nulkeoidu. Intarpai-mikrobai, gyvenantys sudstratuse gausu tam tikru junginiu, geba kaupti lastelese atsarginemedzigas ar madziagu apykaitos produktus, sutelkiamus grudeliuose,granulese sar laseliuose. Ziuzeliai- daugelis lazdeliniu bakteriju risiu ir labai mazi rutulisku lasteles pavirsiuje turi plonycius vingiuotus ar susisukusius i spirale, dazniausei ilgesnius uz pacia lastele ziuzelius. Tai aktinomicetai- bakteriju citoplazmos plonos ataugos, isplitusios pro sieneles angeles. Kapsule ar gleiviu sluoksni.Ivairiu rusiu bakterijos turi nrvienoda ziuzel;iu skaiciu ir jie nevienodai pasiskirste lasteles pavirsiuje. Bakrterijos, lasteles gale turincios viena ziuzeli, vadinamos monotrichinemis, abiejuose galuose – amfolitinemis, turincius pluosteli ziuzeliu viename ar abiejuose galuose-lofotrichinemis, aplink visa lastele- peritrichinemis.bakterijos gali ziuzeliu ir netureti.Daugelio lasteliu pavirsius apauges trumpais ir plonais ir labai plonais gaureliais. Manoma kad jie atlieka lytinio dauginimosi funkcija. Jais bakterijos prisitvirtina prie gyvunu ir augalu lasteliu. Sporos-kai kuriu genciu bakterijos patekusios i nepalankias gyvenimo salygas, gamina sporas.tai ne dauginimosi, o prisitaikymo priemone.paaprastai balterija suformuoja viena spora pries jai susidarant lastele sumazeja laisvopjo vandens, bet daugiau susikaupia baltynu, riebalu ir atsiranda visai nauja medziaga- dipikoline rugstis.citoplazma surugsteja, susitraukia i gumuleli ir p[amazu per kelias ar keliolika valandu pasitraukia storu standziu apvalkaleliu. virusai ir bakteriofagai- virusuai tai atskira labai paprastos sandaros organizmu grupe.jie skiriasi didumu, forma ir chemine sudetimi. Virusai yra labai mazi, matuojami namometrias.. dauguma ju rutulio, lazdeles, siulo, spirales formos, jie neturi lasteles sandaros .paprastesnes sandaros virusai susidaro is nukleoproteidu komplekso i kurio sudeti ieina viena nukleino rugsticiu molekule nir daug indentisku baltymines strukturos vienetu, vadinamu kapsomerais. Aktinomicetai-tai yra tarpine grupe tarp bekerijuir grybu, ju lasteles sandera panasi i bakteriju sandara: turi apvalkaleli,, protoplazma, nukleoida, ivairius intarpus ir vakuoles. I grybus panasus tuo , kad dauginasi sporomis.

Gyrbai-didele apie 100 000 rusiu organizmu grupe. Jie skiriasi vieni nuo kitu didumu, forma, sandara. Jiems priskiriami makrofilai ir mikrofilai, kuriu daugelis zinimi kaip pelesiniai grybai..jie neturi clorofilo todel minta tik gatavomis organinemis maisto medziagomis. Jie priskiriami zemesniems augalams. grybai sudaryti is plonu nuo 1-1,5µm storio gijeliu, kurios vadinamos hifais.susiraizge arba issisakoje fifai sudaro miceli. Visi grybai skirstomo i zamuosius, kuriu grybiena vienalate, vienabranduoline, reciau daugisbranduoline, ir aukstesniuosius, susidarusius is daugialalastes grybienos. Tik primityviausi grybai neruti micelio.Grybu dauginimasis-grybai dauginasi ivaiai. Jie gali daugintis lytiniu ir nelytiniu budu.daugum agrybu dauginasi nrlytiniu budu –sporomis irhifams trukinejant. Grybo hifui sutrukinejus i atskirus freagmentus, juose susiformuoja sporos, vadinamos oidijomis arba artroporomis. Kartais siuo budu susiformavusios sporos yra stambios. Jos apsitraikia storua apvalkaleliu. Ju skaersmuo didesnis uz hifo skersmeni. Tokios vadinamos chlaminodosporomis. Nelytiniu budu grybai dauginasi sporomis, vadinamomis koloibinemis. Jos susidaro ant triju hifu sakuciu – konidijakociu. Kondijos susidaro arba tiesiogiai kondidiajakcio virsuje, arba specialiu lasteliu, vad., sterigmomis. Zemesnieji grybai dauginasi sporomis- kurios susiformuoja sporifikuojanciu hifu virzunese- spororangese. Tokios vidines sporos vadinamos endosporomis arba sprangespores, o hifai, kuriu virsunese susiformuoja sporanges, vadinami sporangekociais.Dar zemesnieji galidauginlis lytiniu budu.t.y. lytinio dauginimosi metu susilieja vyriskoji ir moteriskoji lytines lasteles- gametos.5.grybai ju morfologija, klasifikavimaS IR ISPLITIMAS Gyrbai-didele apie 100 000 rusiu organizmu grupe. Jie skiriasi vieni nuo kitu didumu, forma, sandara. Jiems priskiriami makrofilai ir mikrofilai, kuriu daugelis zinimi kaip pelesiniai grybai..jie neturi clorofilo todel minta tik gatavomis organinemis maisto medziagomis. Jie priskiriami zemesniems augalams. grybai sudaryti is plonu nuo 1-1,5µm storio gijeliu, kurios vadinamos hifais.susiraizge arba issisakoje fifai sudaro miceli. Visi grybai skirstomo i zamuosius, kuriu grybiena vienalate, vienabranduoline, reciau daugisbranduoline, ir aukstesniuosius, susidarusius is daugialalastes grybienos. Tik primityviausi grybai neruti micelio.Grybu
dauginimasis-grybai dauginasi ivaiai. Jie gali daugintis lytiniu ir nelytiniu budu.daugum agrybu dauginasi nrlytiniu budu –sporomis irhifams trukinejant. Grybo hifui sutrukinejus i atskirus freagmentus, juose susiformuoja sporos, vadinamos oidijomis arba artroporomis. Kartais siuo budu susiformavusios sporos yra stambios. Jos apsitraikia storua apvalkaleliu. Ju skaersmuo didesnis uz hifo skersmeni. Tokios vadinamos chlaminodosporomis. Nelytiniu budu grybai dauginasi sporomis, vadinamomis koloibinemis. Jos susidaro ant triju hifu sakuciu – konidijakociu. Kondijos susidaro arba tiesiogiai kondidiajakcio virsuje, arba specialiu lasteliu, vad., sterigmomis. Zemesnieji grybai dauginasi sporomis- kurios susiformuoja sporifikuojanciu hifu virzunese- spororangese. Tokios vidines sporos vadinamos endosporomis arba sprangespores, o hifai, kuriu virsunese susiformuoja sporanges, vadinami sporangekociais.Dar zemesnieji galidauginlis lytiniu budu.t.y. lytinio dauginimosi metu susilieja vyriskoji ir moteriskoji lytines lasteles- gametos. Dauguma akstesniuju grybu dauginasi lytiniu budu. Visi grybai yra skirstomi i 5klasdes. 1 Archimycetes – progrybiai 2. Phycomycetes- dumbliagrybei, 3-auksliagrybei, 4- papedgrybei, 4- grybsiai )netikrieji grybai) 1kl- progrybiai- ju vegetacini kuna sudaro silpnai issivystes micelis, ar plika daugiabranduolibe protoplazmos mase, vad, plazmodziu. Pies daudinimasi plazmomis apsitrukia apvalkaleliu ir virsta zooparange. Dauginasi – nelytiniu budu- judriomis zoosporomis ir lytiniuizogamijos budu.atstovai – kopustinis paplaikis, bulvinis raupis. 2kl. Dumbliagrybei- yra gerai issivyste daugiabranduolinis vienalastis micelis. Jie dauginasi nellytiniu budu zoozporomis. Reciau konidijomis ir lytiniu budu.atstovai – pelesiaciai, palesiai ir kt, 3kl.Auksliagrybei – dabar yra 30 000 rusiu grybu, skirtingu savo sabdara ir savybemis,ju micelis gerai issivystes, vienalastis arba daugialastis.jie skirstomi i du poklasiniusa – zemuosius aukslegrybius ir tikruosius aukslegrybius 4kl. siai klasei budingas gerai issivystes micellis jie dauginasi sporomis kurios susidaro ant tam tikru lasteliu, vadinamu papedemis ar bazidemis. Papedziu virsuje isauga po 4, o reciau po 2 ataugeles- sterigmas, an kuriu susiformuoja po 1-na bazidespore.5.virusu morfologoja.bakteriografija jos svarba?virusia labai smulkus, nrturintys lastelines sandaros (nera branduolio, citolpazmos, citoplazmines membranos, sieneles) organizmai. Neoastabima, kad daugintusi skilimo ar lytiniu budu. Virusu didumas ir fosma- virusai skirstomi i didziuosius, vidutinio dydzio ir mazuosius. Ju didumas isreikiamas naometrais. Didziuju virusu did,skersmuo- 300-400, vidutiniuju apie 125, mazuju -20-25nm.virusai gali būti lazdeles, rutulio ar ovalo, daugiakampiospermatozoido ir kikios formos. Siltakrauju stuburiniu gyvunu virusaipaprastai rutulio, kubo arba daugiakampio formos. Pagrindiniai viruso elemantai –RNR arba DNR ir baltyminis apvalkalelis, vadinamas kapside.Augalu virusai esti lazdeles reciau rutulio formos. Siuose virusuose yra RNR,kuiri apdengta apsauginiais apvalkaleliais. Nariuotakoju vabzdziu virusdai paprastai yra rutulio ar lazdeles formos. Infektuotuose lastele jie sudaro daugiakampius telkinius. Centrineje viruso dalyjeyra nukleo rugstis, kuri sudaryta is azotiniu baziu, apdengta baltyminiu apvalkaleliu (kapside). Intarpai ir kristalai daugelyje virusais pazeistu lasteliu susidaro palyginti dideles, matomos pro optini mikroskopakietos granules. Tai vadinamieji intarpai. Jie gali susidaryti lasteles branduolyje ar citoplazmoje arba ir branduolyje, ir citoplazmoje. Vieni is siu intarpu yra pakitusi lasteline medziaga, kiti- virusu daleliu telkiniai. Infekuotuose lastelese viruai issidesto taisyklingomis eilemis vienas salia kito ir sadaro kirstalus. Ju foprma kaip ir atitinkamu virusu (rutulio, daugiakampio, lazdeles ir kt). fagai-yra bakteriju, aktinomicetu, grybu, dumdliu virusai, istirpantys ju lasteles. Jie esti spermatozoido formo su sesiakampe, cilindriska arba rutuliska galvute ir plona uodegele. Si 2-4kartus ilgesne uz galvutes skersmeni. Fago galvuteje yra DNR, reciai RNR, o updegerle- baltyminis vamzdelios- gfalvutes isorinio apvalkalelio tęsinys. Kai fasgo uodegele prisiliecia prie bakterijos lasteles, is jos galo issiskiria fermentai , kurie istirptdo lasteles sienaleje skylute, ir is fago galvutes nukleinorukstis isilieja i lasteles vidu ir taip ja uzkrecia.7.mikrobines lasteles chemine sudetis.Virusu chemine sudetis. Svarbiausia virusu chemine medziaga yra nuleino rugstis, baltymai ir mineralines druskos. Kai kuose virusuose virusuose dasr esti lipidu ir fermentu, angliavandeniu. Nukleino rugstis- paveldimumo metrialus pagrindas- visuose gyvuose organizmuose sudaro netvirtus cheminius kompleksus su dantymais, vadinamais nukleoproteidais. Kaip tik tokios formos nukleino rursties randama virusuose. Bakteriju ir mikroskopiniu grybu chemine sudetis-mikrobu lasteliu chrmone sudetis panasi i aga;lu ir gyvunu sudeti.vanduo- jo kiekis mikrobu lastalese ivairus, jis priklauso nuo ju rusies , amziaus, mitybos podudzio, gyvenamosios aplinkosjaunuose lastalese maziau vandens negu senose.jis reikalingas visoms lastelems vykstanciomis biocheminems reakcijosms. Todel nelikus laisvijo vandens sutrinka lasteliu medziagu apykaita. Sausosios medziagos – is mikrobu lasteliu isgarinus vandeni, lieka 2-25% sausyju medziagu, susidedanciu is organiniu junginiu ir mineraliniu drusku. Atskyrus laisvas mineralines
medziagas, sausoje mikrobu maseje liks organiniu junginiu: baltynu, angliavandeniu, riebalu ir kt.organines medziagas sudaro 4 organogenai: anglis, azotas, deguonis ir vandenilis.Baltymai-yra svarbiausia lasteliu organine medziaga, nuo kurios priklauso ju gyvybine veikla. Nukleino rugstys- visiems mikroorganizmamz itin svarbus nukleoproteidai. I ju sudeti, be amino rugsciu ieina nulkeiino rugstys. Angliavandeliliai – juos mikrobai vartija baltymu ir riebalu sintezei, sienelems, kapsulems, membranoms sudaryti, taip pat kaip energijos saltini kvepuojant.

Lipidai – mikrobu lastelese jie gali burti laisvi ir susijunge su baltymais ir angliavandenias, i eina i sieneles ir citiplazmos membranos sudeti polisacharidu ir lipidu komlpeksa, nuo kuriuo yra bgr, vitaminai.

Vitaminai- mikrobu lastelese yra B gr, vitaminu.vieni mikrobai vitaminus patys sintetina, o kiti juos siurbia is mitybines terpes. Vitaminus jie ne tiktai kaupia lastelese, bet ir isskiria i aplinka. Todel kai kurie mikrobai gasi butui pabnaudijami miasto produktams ir pasarams. Pigmrntai –gamina dazancias medziagas – pigmrntus- raudonus,melynus, geltonus, rudus, geltonus ir kt. bet tai daro ne visi.

Mikroorganizmu toksinai – Dauguma patogenu ir salygiskai patogenisku mikroorganizmu gaminanuodingas medziagas toksinus. Gyvu mikrobu isskiriami i aplinka toksinai vadinamiegzotoksinais,jie yra baltymines kilmes.endotoksinai- yra glaudzei susuje su mikrobo lastele ir isskiria tik jai zuvus. Jie atsparesni uz egzotoksinus.mikrobu svytincios mrdziagos – kai kurie kokai, vibrionai, mirroskopiniai grybai, gyvenantys juru vandenyje ir juru gyvunuose, gamina medziaga – liuciferina.siems mikrobams aerobiskai kvepuojant susidariusi energija kaupiasi liuciferrine, o jos perteklius, veikiant fermentui liucifrazei, istirpusia sviesos pavidalu. Todel tie mikrobai svyti. Minerales medziagos – aktyviai dalyvauja mikrobu lasteliu madziagu apykaitoje, josb reikalingos augimui ir dau ginimuisi.

Mirobu meziagu apykaitos ypatumai – organizmu augimui i rkvepavimui reikalingos maisro medziagos ir energija. Maisto medziagiu paemimas is aplinkos ju pasisavinimas bei pasalinimas vadinamas medziagu apykaita. Mityba susideda is maisto patekimo i lastele ir jo pasisavinimo, vadinamo asimoliacija. Sudetingos medziagos pirmiausia suskaidomos i paprastesnius junginius, o is ju sintetinami nauji sudetiniai junginiai . tokia medziagu apykaita vad,konstruktyvine.maisto medizgoms skidyti , naujiems junginims sintetinti reikalinga energija. Ji issilaisvina is sudstratu juos oksiduojant kvepavimo metu. Sudetiniu organiniu medziadu skaidymas gyvuose oprganizmuose i paprastas vad, dismiliacija.

Daugeli dismitacijos tarpininku produktu lasteles suvartija asimiliacijos. I mikrobu laste3les patekes maistas vertojamas najuju medziagu biosintezei ir energijai gauti.

Tos pacios medziagos gali būti ir statybine medziaga ir energijos saltiniu.mikroorganizmu lastelesa vyskta labai intansyvi madziagu apykaita. Psalankiomis salygomis viena lastele suvartoja 30-40 kartu daugiau nei pati sveria.. daugiausia maisto yra eikvojama energijos apykaitai, kuriai vykstant i aplinka lasteles isskiria daug apytaikos produktu.sia mikroorganiszmu savybe placiai pasinaudpja prkrijokoje gaminant raugintus pieno produktus, alkoholinius gerimus ir kita.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2386 žodžiai iš 7886 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.