Trumpas lyginamosios politikos
5 (100%) 1 vote

Trumpas lyginamosios politikos

LYGINAMOJI POLITIKA

LYDINAMOSIOS POLITIKOS OBJEKTAS – POLITIKA, O METODAS – LYGINIMAS.

Lyginamoji politika, kaip politologijos mokslo šaka, lyginamosios analizės būdu lygina konstitucijas, vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, teismų veiklą keliose šalyse. Ji siekia atskleisit, ar skiriasi ir kuo skiriasi politinės problemos ir jų sprendimas. Ši mokslo šaka taip pat koncentruoja savo dėmesį į atskirų politinių veikėjų, procesų ir struktūrų panašumus ir skirtumus savo šalies viduje. Gali būti lyginamos įvairių partijų programos, įvairiais laikotarpiais dirbančių vyriausybių ekonominė politika, rinkėjų elgesys per įvairius rinkimus. Lyginamoji politika tyrinėja ir tokius reiškinius kaip valstybių užsienio politika, diplomatija, karai, tarpvalstybiniai konfliktai, aljansai, tarptautinės organizacijos, integracija. Galiausiai lyginamoji politika apima didelę politologinių nagrinėjimų sritį, į ją patenka iš esmės visi svarbiausi atskirų kraštų politinio gyvenimo reiškiniai. Tuo pačiu ji tiria ir visai siauras sritis, tokias kaip biurokratinis rekrutavimas. Lyginamosios politikos analizė susiformavo kaip tam tikra bihevioralistinio judėjimo dalis. XX a. Viduryje bihevioralistinis judėjimas kritikavo legalistinį institucionalistinį politikos mokslo pobūdį. Šio judėjimo atstovai patikrina ir apskaičiuoja teiginius apie masių ir elito politinį elgesį. Remdamiesi surinktų duomenų analize, jie padarė išvadą, kad konstituciniai, legalistiniai ir formalūs tyrimai dažnai stokoja pakankamų empirinių įrodymų. Bihevioralistinė revoliucija galiausiai reiškėsi griežtų kiekybinių tyrimo metodų taikymų partijų, partinių ir rinkimų sistemų, rinkiminio elgesio, interesų grupių vaidmens, viešosios politikos srityje, ypatingą dėmesį skiriant sprendimų priėmimo analizei. Šiuo atveju mokslininkai siekia nustatyti ir paaiškinti bendriausias reiškinių savybes, tirdami vienos ar kelių šalių skirtumus ir panašumus. Europoje pastaraisiais dešimtmečiais atliekama daug tyrimų. Dabar laikomasi požiūrio – negalima ištirti vienos šalies politikos be sąsajų su kitomis, kad sulyginti ir aprašyti vieną šalį , ja būtina lyginti su panašia šalimi. Kaip metodas lyginamoji politika siekia išsiaiškinti panašumus ir skirtumus, skirtingas politines sistemas, iškelti ir patikrinti hipotezes, siekiama padaryti tam tikrus apibendrinimus ir sukurti teoriją. Palyginimai prasidėjo seniai. J.S. Mill – politikos moksle palyginimo metodas yra pats svarbiausias. (Yra ir antikinė tradicija).

Nauda: praktinė – sukaupiama daug naudingos informacijos apie užsienio šalių politiką; reikalauja sukurti tam tikrą teoriją, kurią galima naudotis įvairiems padariniams tirti. Rėmesi (tiriamieji) – yra bendras kultūrinis pagrindas.

Lyginamosios teorijos vystymasis

Postūmiai: 1. XX a. įvykiai – du pasauliniai karai, politinės ideologijos. Viena teorija teigė, kad laikui bėgant visos šalys palaipsniui suvienodės. Irane demokratinės sistema įvedama jėga. 2. Nacionaliniai kolonijų išsivadavimai. Nebuvo tiriama vien Europa, bet žiūrima pasauliniu mastu. Tai įtakojo sieki naujų teorijų, kurios galėtų paaiškinti reiškinius vykstančius kitose šalyse. 3. 1960-1970 m. įvairių tyrimų pikas. Atsirado įvairių tyrimų poreikis, nagrinėjamai įvairūs klausimai, kuriem nepritaikomos Europietiškos teorijos.

Lyginamosios politikos požiūriai:

1. Sistema universali – visos sistemos vystysis viena vakarietiškos demokratijos kryptimi.

Visos politinės sistemos turi universalų pobūdį, visos sistemos turi tendenciją suformuoti tokią sistemą ir palaipsniui suvienodėti ir išlaikyti pusiausvyrą. Rėmėsi – modernizacijos pokyčiais, vystosi ekonomika ir vyksta urbanizacija; sekuliarizacija – bažnyčios atskyrimas nuo valstybės. Be to, vyksta kiti pokyčiai: didėja raštingumas, vyksta industrelizacija. Socialinė antropologija PARSONS – socialinis struktūrinis funkcionalizmas rėmėsi universalumo teorija.

2. Nuo 1970 m. atsiranda nauja teorija – Nieko panašaus nėra, pasaulis per daug sudėtingas (prieštaravimo teorija).

Struktūrinio funkcionalizmo kritika ir kitų šalių tyrimai prieštaravo universalizmo teorijai, nes ji per daug abstrakti ir nepaaiškina įvairius specifinius atvejus.

Naujas požiūris – egzistuoja įvairios politinės sistemos, kurios yra atsparios modernizacijai ir globalizacijai (musulmoniški kraštai). Teigiama, kad egzistuoja centro – periferijos ryšiai.

Vakarai įtakoja likusį pasaulį, naudoja resursą. Nepriklausomybės labai mažai, priklauso nuo vakarų Dominuojančios politinės sistemos įtakoja kitas šalis.

Tyrimai vystėsi toliau. Didelį vaidmenį suvaidino JAV.

Stain Roko tyrimai Norvegijoje:

ROKKAN

Tiriama šalis, kurią tyrėjas geriausiai pažįsta. Po to pritaikoma kitoms šalims tirti (centras – periferija, balsuoti už tam tikrą partiją, socialinė atskirtis).

SARTORI

Tyrimai Italijoje, kur buvo tiriama politinių partijų sistema, tyrimų pasėkoje sukurtas politinių partijų klasifikatorius – transportuota į kitas šalis.

LEHMRUCHXNEIDHART (Šveicarija – Austrija).

Buvo sukurta pliuralistinės demokratijos teorija, kuri sėkmingai pritaikoma pasaulyje.

LAKALOMBAKA.(Italija).

Buvo tiriami korupciniai ryšiai.

Nevakarietiškas pasaulis buvo tiriamas atsižvelgiant į vakarietišką
pasaulėžiūrą, nes tyrėjai buvo vakariečiai. Todėl sukurtos teorijos negalėjo paaiškinti situacijos

Problema – etnocentrizmas – aš žiūrių į kitą kultūrą ir vertinu ją per savo kultūros prizmę. To reikia vengti – neigiamybė.

Teigiamas dalykas – kultūrinis reliatyvizmas – viskas priklauso nuo situacijos, viskas kinta ir nieko nėra pastovaus.

Vertybinis neutralumas – atsiriboti nuo savo asmeninių, politinių ir kultūrinių įsitikinimų.

Tyrimus pradėjo atlikti vietiniai tyrėjai – žinantis tradicijas, vietinę kultūrą ir papročius. Etnocentrizmas išnyksta, paliekama – kultūrinis reliatyvizmas ir vertybinis neutralumas.

Kai kurie tyrėjai rėmėsi (Pietų Amerika) O‘Dannell – egzistuoja nevienodas istorinis vystymasis, todėl yra delegavimo politinė sistema – autokratija.

Sovietologai TSRS ir sovietinę sistemą, nenaudojo teorijų, buvo atskiri uždaviniai. Sužlugo kartu su komunizmo žlugimu, įsiliejo į bendrą komperatyvistų srovę.

Pradžia tyrimų. DWEN

Mirę balti europiečiai vyrai. Lyginamieji tyrimai buvo daromi pavieniui. Tyrimų pradžioje rėmėsi visuotinai prieinama informacija, asmeniniams stebėjimais, įsitraukimas. Naudodavo tipologizaciją (senas antikos laikų metodas). Vėliau informacija buvo renkama – prieita prie masinių tyrimų (3 dešimtmečio masinės apklausos JAV).

Po II pasaulinio karo – visuomenės apklausos, kurios išsivystė į palyginimo būdus, taip pat klausimynus naudojamus keliose šalyse.

Tiriama politinė kultūra – viešoji nuomonė 7 dešimtmečio ALMAND ir VERBA tyrimai JAV, MEKSIKOJE, D. BRITANIJOJE, ITALIJOJE ir VOKIETIJOJE.

Prasideda masinai tyrimai.

Prieinamiausias tyrimas Eurobarometras.

Tyrimų problemos:

– terminai suvokiami skirtingai skirtingose šalyse ir net socialiniuose sluoksniuose.

– Galtono problema – egzistuoja tam tikri kintamieji, kurie yra nematomi, tačiau jų įtaka yra didesnė nei manoma.

– naujai susikūrusios šalys yra mažiau autonomiškos, jos yra labai nepanašios ir palyginti skirtingus dalykus yra labai sunku.

– darant apibendrinimus šalie viduje, skaičiuojami vidurkiai, kurie nutrina regionų nelygumus ir neparodo regionų skirtumų. Geriau lyginti atskirus vienos šalies regionus su kitos šalies panašiu regionu.

Kiek atvejų turi būti parinkta tyrimui – geriausiai vieno atvejo tyrimas. –

Įvairūs metodai ir informacijos surinkimo būdai.

– per daug kintamųjų ir per daug šalių.

Rinkimo metodai: 1. visuotinai prieinama informacija; 2. asmeniniai tyrimai; 3.agreguoti duomenys ir jų apdorojimas; 4. visuotinos apklausos.

Statistiniai – tikslesni (apie 1 000). Socialiniai tiriamos nuomonės(su paklaida, maža imtis).

Tyrimo vienetas yra valstybė, retais atvejai – regionas, sostinė

Klasikinis tyrimo metodas yra tada kai tiriami du ir daugiau vienetų. Didžioji dalis tyrimų atliekami tiriant vieną šalį – tai pigiau, prieinamiau. Jis turi palyginamąją vertę. Studiją galima panaudoti vėlesniems lyginimams.

Tolvilio darbas – Amerikietiškos demokratijos palyginimas su prancūziškaja.

Lyginimas yra procesas, kuris apima vis daugiau elementų.

Palyginimo metodų rūšys:

1. vieno atvejo tyrimas (viena šalis);

2. riboto skaičiaus palyginimas (kelios šalys);

3. globali analizė (visos šalys).

Trys šalys – viena problema – riboto skaičiaus palyginimas. Priklauso nuo to kiek vienetų tiriama – kiek šalių.

Dažniausiai daromas vieno atvejo tyrimas.

LIJPHART

– jei turi palyginamąją vietą,

– kai tyrime pritaikoma vieno tyrimo teorija

– kai tyrimas skirtas patvirtinta ar paneigti šią teoriją,

tyrimas nukreiptas hipotezių patikrinimui,

-tyrimai deviantiniai, nukrypę atvejai.

Tyrimo atvejų metodų pasiskirstymas 62 % vieno atvejo studijos.

Vieno atvejo tyrimai atveju privalomumas yra detalūs rezultatai, pamatoma daugiau detalių.

Riboto skaičiaus tyrimas – dvi ir daugiau šalys. Riboto skaičiaus tyrimo atveju rezultatai yra mažiau detalūs, tačiau platesnės išvados (tai yra teigiama) – galimybė daryti platesnes išvadas ir apibendrinimus.

Šalys turi būti šiek tiek panašios, kai kuriais kintamaisiais. Priklauso nuo susidomėjimo tam tikru regionu. Užsakomieji tyrimai riboja pasirinkimą.

Globali analizė – nuo 6 dešimtmečio. Naudojami kompiuteriniai duomenys. Gali būti neprasmingos dėl interpretacijos ir skirtingos kultūros. Problema – yra šalių, kuriose nėra sukauptų jokių duomenų. Reikia vengti etnocentrizmo, kultūrinio reliatyvizmo, interpretacijos. Šešėlinė ekonomika gali stipriai pakeisti tyrimo duomenis.

POLITINIAI REŽIMAI

Valdymo forma, kuri gali būti demokratinė ir nedemokratinė. Demokratizacijos bangų teorija (HUNTINGTON). Egzistavo trys demokratijos bangos;

I. Amerikos ir Prancūzijos revoliucijos,

II. Pokaris.

III. 1974 m. balandžio 25 d. nuverčiamas Portugalijos diktatorius, 1988-89 m. prasideda išsivadavimas nuo komunistinės ideologijos Rytų Europoje ir TSRS, žlunga vienpartinės komunistinės diktatūros, žlunga Centrinės Amerikos karinės chuntos, Pietų Afrikos respublikoje žlunga apartheido sistema.

Piko metu didesnė dalis naujai susikūrusių ar išsilaisvinusių valstybių pereina demokratinius režimus, nuosmukio – į nedemokratinę formą.

Nedemokratiniai režimai: Kinija, Kuba, Arabų dinastiniai sultonatai, Libija, Uganda, Peru, postkomunistinės diktatūros – Baltarusijoje, Turkmėnijoje
(sultanizmas).

Pati demokratija yra laipsniškas procesas daugiau mažiau išsivystymas Politiniai režimai priklauso nuo geografinių kriterijų, be to demokratija susijusi su ekonominiu išsivystymu.

1. stabilios demokratijos – Vakarų Europa, Australija ar Japonija.

2. Būdingas stiprus prezidenturizmas – Lotynų Amerikoje.

3. Vidurio Rytų Europa.

4. Buvusi TSRS teritorija

5. Didžiausi skirtumai Afrikoje.

6. Azijos šalys.

Pasaulio politiniai režimai: (DAIMOND) remiantis R. Dahl poliarchijos teorija:

1. Aukščiausia demokratijos forma – liberali demokratija – tai laisvė, teisė teisingumas ir t.t. 28 Vakarų Europos šalys, 3 Azijos šalys – Japonija, Taivanis. P. Korėja, 8 Ramiojo vandenyno šalys, Izraelis, 5 Subsacharos šalys, PAR, Botsvana.

2. Rinkiminė (procedūrinė) demokratija – pasitaiko tam tikrų nukrypimų – politinės žmogžudystės, korupcija, ribojama opozicija:

Moldavija, Jugoslavija, Albanija, L. Amerika – Argentina, Ekvadoras, Jamaika; Indija, Nepalas, Papua Naujoji Gvinėja, Senegalas, Nigerija.

3. Tarpinis tarp demokratinių ir autoritarinių politinių režimų – Turkija, Ukraina, Armėnija, Fidži, Gruzija, Siera Leonė.

4. Konkurencinis autoritarizmas – dirbtini rinkimai, dominuoja ir rinkimus laimi viena ir ta pati partija : Baltarusija, Rusija, L. Amerikoje – Haitis, Azijoje – Malaizija, Afrikoje – Gambija, Kenija, Etiopija, Š. Afrikoje – Jemenas, Libanas, Iranas, kur religija aukščiau valstybės.

5. hegemoninis autoritarinis rinkiminis politinis režimas – nėra demokratijos – partijos silpnos, nėra jokios konkurencijos, prezidentai pratęsia savo kadencijas (Angoloje – 23 m., Kamerūnas – 20 . Gvinėjoje – 18 m.), Uzbekija, Kazachstanas, Azerbaidžianas, Pakistanas, Singapūras, Afrikoje – Čadas, Angola, Kongas, Kamerūnas, Marokas, Tunisas, Tunisas, Egiptas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1651 žodžiai iš 5415 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.