Tsrs ssrs tarpukario laikotarpiu
5 (100%) 1 vote

Tsrs ssrs tarpukario laikotarpiu

Turinys

Tikslai ir uždaviniai 3

Temos dėstymas 4

Išvados 18

Naudota literatūra 19

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

• Sužinoti daugiau apie Rusijos (TSRS,SSRS) vidaus ekonomikos raidą bei šalies politiką tarpukario laikotarpiu (1917 m. – 1939 m.)

• Pateikti įdomios vaizdinės medžiagos (nuotraukos, paveikslai, karikatūros). Rasti ir pateikti to laikotarpio ar su tuo laikotarpiu susijusius anekdotus.

TEMOS DĖSTYMAS

Paskutinis caras ir pirmasis bolševikas

1913 m. Rusija, penktoji galingiausia pasaulio vals¬tybė, turinti 170 milijonų gyventojų ir 8 milijonų kareivių armiją. Iki 1914 m. Rusi¬jos imperializmas* pasiekė aukštą raidos lygį. Pagal gamybos jėgas RI prilygo Prancūzijai ir Japonijai, o pagal gamy¬bos koncentraciją pakilo į I vietą pa¬saulyje. 1914 m. įmonėse su >500 darbi¬ninkų dirbo 56,6% visų RI darbininkų. Tai įgalino proletariatą politiškai orga¬nizuotis ir telktis, augo jo jėgos (1913 m. buvo >4 mln. fabrikų, gamyklų ir geležinkelių darbi¬ninkų; su žemės ūkio darbininkais – >17 mln.).Vis dėlto yra „kolosas molinėm ko¬jom“. Jos kaimą, kur gyvena 80% visų gyventojų, nuolatos krečia skurdo maištai, tuo tarpu caras Niko¬lajus II, sugrįžęs prie autokratijos, buržuazijai ne¬palieka nė mažiausios vilties turėti liberalinę val¬džią. Antra vertus, argi galima įsivaizduoti, kad proletariatas keltų revoliuciją tokioje archajiškoje, vos pradedančioje industrializuotis valstybėje, kur tėra vos 3 milijonai darbininkų, dirbančių visą darbo dieną?

Karas paspartina įvykius. Ekonomika smunka, tran¬sportas pakrinka, administracija lieka paralyžiuota, prasidėjo ūkio suirutė. Kareiviai, dažnai aukojami dėl garbės, masiškai dezertyruoja. Neregėtai išauga kainos, civilių gy¬ventojų skurdas tampa nebepakeliamas. Klasiniams prieštaravimams pasiekus kulminaciją, subrendo naujos revoliucijos politinės ir ekonominės prielaidos. Petrograde dėl bado kyla neramumai, kurie greitai politizuojami: šūkis „Duonos!“ pavirsta šūkiais „Šalin karą!“ ir „Šalin autokratiją!“ 1916 m. susidarė revoliucinė situ¬acija, kuri 1917 m. peraugo į buržuazinę demokratinę Rusijos Vasario revoliuciją. 1917 m. Kovo 12 d. (pagal senąjį rusų kalendorių vasario 27 d.) caras duoda

Nikolajui II didelę įtaką darė jo žmona Aleksandra, kara¬lienės Viktorijos anūkė. Ji atkalbėjo vyrą nuo reformų, ku¬rios būtų galėjusios išgelbėti caro valdžią. Nuolat susirūpi¬nusi dėl savo vienturčio sūnaus, sergančio hemofilija, ji tapo priklausoma nuo paslaptingo avantiūristo Grigorijaus Rasputino, kuris mokėjo palengvinti caraičiui skausmus. Savo ištvirkimu ir kultine įtaka carienei jis kompromitavo monarchą, todėl buvo nunuodytas, pribaigtas iš revolverio ir įmestas Nevos upę!

1918m. Lenino įsakymu Jekaterinburge buvo nužudyta visa caro šeima, jų kūnai buvo sumesti į šachtą ir apipilti H2SO4(sieros rūgštis).

įsakymą gvar¬dijai šaudyti. Tačiau ši nepaklūsta! Nikolajus II savo sostinėje nebeturi autoriteto. Jis atsisako sosto savo brolio, didžiojo kunigaikščio Michailo naudai, bet šis jo užimti nesutinka. Pasibaigia tris šimtmečius trukęs Romanovų valdymas (1917 m. kovo 16d.). Buvo nuversta caro vienvaldystė, Rusija tapo buržuazine demokratine respublika. Su¬sidarė sąlygos pereiti į revoliucijos so¬cialistinį etapą.

Nuvertus carizmą, buržuazinės demokratijos revoliucijos ekonominiai uždaviniai nebu¬vo išspręsti. Susidarė dvivaldystė: pro¬letariato ir valstietijos diktatūros tuo¬metinis organas – darbininkų, valstie¬čių ir kareivių deputatų tarybos (susi¬kūrė 1917.II pab.-III) ir buržuazinės diktatū¬ros organas – Laikinoji vyriausybė {III. 15). Paskutinei „laikinajai“ vyriausybei vadovauja advokatas Kerenskis. Valdžia vis nesiima priemonių, kurių reikalauja masės: sudaryti taiką, išdalyti žemes. Netekusi kantrybės, liaudis atsigręžia į bolševikus, kurstomus Lenino, kuris sugrįžta iš tremties Švei¬carijoje (Vokiečiai bijodami pralaimėjimo siuntė Leniną į Rusiją daryti komunistinės revoliucijos. Jam buvo gerai užmokėta, didelėmis piniginėmis sumomis. Ir trumpiausiu keliu iš Šveicarijos jis buvo perkeltas į Petrogradą. Vokiečiai galvojo, kad jei Leninas sukels revoliuciją, Rusija pasitrauks iš karo.) ir paskelbia savo „Balandžio tezes“: nedel¬siant pradėti socialistinę revoliuciją, visą valdžią perduoti sovietams (darbininkų ir valstiečių tary¬boms), išdalyti stambiųjų dvarininkų žemes, nacio¬nalizuoti bankus ir gamyklas. Kerenskis atsako rep¬resijomis*. Leninas turi bėgti į Suomiją (1917 m. liepa). Generolas Kornilovas tuomet pabando įvykdyti pučą*; bolševikai jam sutrukdo ir nuo tol tampa lyg ir tikraisiais

Spalio revoliucijos vaizdelis: gulėdami ant automobilio sparnų, bolševikai laiko iškeltas ant durtuvų raudonas vėliavas.

revoliucijos gynėjais. Jie gauna dau¬gumą pagrindiniuose sovietuose, tokiuose kaip Pet¬rogrado ir Maskvos. Bolševikų partija sujungė į bendrą fron¬tą darbininkų socialistinį judėjimą, visos liau¬dies kovą už taiką, valstiečių demokratinę ko¬vą už taiką, ne rusų tautų nacijų judė¬jimą. Išmuša Lenino valanda!

Svarbu, priešingai Markso priesakams, niekados ne¬pasitikėti masėmis:
atvirkščiai, viską pavesti užgrū¬dintų revoliucionierių organizacijai, apginkluoti dar¬bininkus, užimti strateginius punktus (ministerijas, telegrafą, telefoną), duoti liaudžiai tai, ko ji laukia. Leninas buvo charizmatinė asmenybė, taip pat jo bendražygis Levas Trockis. Už vokiečių pinigus prikūrė daugybę laikraščių ir platino komunistines idėjas, kurios tapo populiarios ne tik Petrograde, bet ir Maskvoje. Leninas pažadėjo karo taiką ir badaujančiai liaudžiai duonos. Viskas turi būti baigta ligi sovietų (tarybų) suvažiavimo lapkričio 7 d. (spalio 25d.). Naktį iš lapkričio 6 į 7 d. Trockis skrupulingai įvykdo Lenino planą. Rytą Kerenskis pabėga. Užimami Žiemos rūmai. Vakare, kaip numatyta, Sovietų (tarybų) suvažiavimas pritaria „Spalio revoliucijai“. Valdžia bolševikų rankose, nors jų visoje Rusijoje nėra nė 3000! Didžioji Spalio socialistinė revoliu¬cija nuvertė buržuazinę valdžią ir įvedė pro¬letariato diktatūrą, pradėjo kapitalizmo žlugimo ir visuomenės perėjimo į ko¬munizmą epochą. Taigi XI. 7(lapkričio 7d. arba spalio 25 d. pagal senąjį rusų kalendorių) Tarybų II suvažiavimas paskelbė, kad šalyje val¬džią ima rev. Tarybos. XI.8(lapkričio 8d.) priėmė Tai¬kos ir Žemės dekretus, išrinko Rusijos Centro Vykdomąjį Komitetą (RCVK) ir sudarė pirmąją Tarybų vyriausybę – Liaudies Komisarų Tarybą (LKT; pirm. Leninas). Iki 1918.III.14 revoliucija nugalėjo be¬veik visoje šalyje. Buvo nacionalizuota stambioji pramonė, transportas, ban¬kai, konfiskuota dvarininkų ir kitų privačių žemvaldžių žemė (jos valstiečiai gavo >150 mln. ha). Paskelbta Rusijos tautų teisių deklaracija (1917.XI.15), kuri įstatymiškai nustatė laisvą visų buv. RI tautų, tautinių mažumų ir etninių gru¬pių raidą bei lygiateisiškumą, visoms nacijoms garantavo apsisprendimo tei¬sę, įskaitant atsiskyrimą ir savarankiš¬kų valstybių sudarymą.

1917 m. lapkričio 7 d. Petrograde Leninas paskelbia sovietų valdžią. 2 valandą 35 minutės ryto Leninas pasirodė publikai ir aidint ovacijoms paskelbė pirmuosius sovietų vyriausybės dekretus: taika, žemė tiems, kurie ją dirba, darbininkų kontrolė gamyklose. Prasideda nauja era!

Tarybų III su¬važiavimas (1918.I.23-31) priėmė Le¬nino parengtą Dirbančiosios ir išnaudo¬jamosios liaudies teisių deklaraciją (ji buvo įtraukta į 1918.VII.10 priimtą Rusijos konstituciją), paskelbė Rusiją Rusijos Tarybų Federacine Socialistine Respub¬lika (RTFSR). 1918 m. pavasarį prasidėjo Rusijos tautų valstybingumo juridinis įfor¬minimas; tai darė Rusijos specialus organas ¬Tautybių liaudies komisariatas. 1918.VII.10 Tarybų V suvažiavimas priėmė pirmąją Rusijos konstituciją. Ja buvo baigiamas tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos įtvirtinimo I laikotarpis.

Rusijos pilietinis karas ir užsienio intervencija*

Pasaulinis karas ir revoliucija įstumia šalį į chaosą: krašte viešpatauja plėšikai! Bolševikams tenka ka¬riauti dvigubą karą: vidinį, pilietinį prieš „baltuo¬sius“ – kariuomenės dalis, likusias ištikimas carui, bei išorinį – prieš buvusius Rusijos sąjungininkus, kurie puola juos iš visų pusių. Tuomet Leninas 1918 m. Brest-Litovske pasirašo nenaudingą taikos sutartį su Vokietija: kad išgelbėtų savo revoliuciją, jis sutinka atiduoti penktadalį Rusijos europinės dalies žemių, ketvirtadalį jos gyventojų bei trečdalį jos pramonės pajėgumų!

Ir, kaip kad prancūzų jakobinai 1793 m., bolševikai pasirenka terorą. Jie paleidžia Steigiamąjį susirinki¬mą, kur turi vos 25% balsų, suteikia visą valdžią partijai, nuo tol jau vadinamai „komunistų“ partija, perkelia sostinę į Maskvą, kaip esančią šalies cen¬tre. Priešininkams persekioti įkuria politinę poli¬ciją – liūdnai pagarsėjusią ČK (čeką). Karines ope¬racijas paveda Trockiui, ir Raudonosios armijos karių skaičius netrukus jau siekia 5 milijonus. Įsisiautėjus sumaiščiai, vieno namo rūsyje nužu¬domas caras su visa šeima.

Ekonomikos srityje Leni¬nas paveda valstiečių komitetams pranešinėti apie buožes (turtingus valstiečius), nesutinkančius ati¬duoti savo javų. Prieš juos jis pasiunčia „geležinius“ darbininkų būrius, kurie privalo grūdus rekvizuoti*. „Liaudies priešai“ sodinami į kalėjimus, jų turtas konfiskuojamas, įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbininkų, nacionalizuojamos.

Badas Rusijoje pirmaisiais revoliucijos metais. Traukinys atgabena pagalbą

Nuverstos išnaudotojų klasės, siek¬damos restauruoti kapitalizmą, pradėjo Pilietinį karą; jas parėmė imp. valsty¬bės – prasidėjo Rusijos pilietinis ka¬ras ir užsienio intervencija* (1918-20 m.), ypač išsiplėtę 1918 m.vasarą. Dėl to 1918 m. vid. Rusijos centras buvo atkirstas nuo svar¬biausių maisto, žaliavų ir kuro rajonų. Kad galėtų geriau mobilizuoti liaudies jėgas priešų sutriuškinimui, partija ir vyriausybė sukūrė reguliarią Raudonąją ar¬miją, ėmėsi ypatingų politinių ir ekonominių prie¬monių, vadinamų kariniu komuniz¬mu. 1918 m. pavasarį Petrograde, Mask¬voje ir centrinėse pramonės gubernijose kilus badui, Rusijos LKT 1918.V įvedė maisto atsargų nusavinimo sistemą. 1918.VI ėmė kurtis varguomenės komitetai. 1919.VI.1 RCVK dekretu kovai su prie¬šu sudaryta Rusijos, Ukrainos TSR, Lietuvos ir Baltarusijos TSR, Latvijos TSR karinė sąjunga,
RTFSR. Rusijos darbo žmonės, vadovaujami RKP(b), kitų tarybinių tautų padedami, iki 1920 m. pab. iš esmės išvijo interventus ir nugalėjo vidaus kontrre¬voliuciją. Jie taip pat parėmė Vid. Azijos ir Užkaukazės tautas, kovojančias už Ta¬rybų valdžią. Ne rusų tautų valstybin¬gumui kurtis didelę reikšmę turėjo VIII suvažiavime (1919.III) priimta RKP(b) programa ir RKP(b) X suvažiavimo (1921.III) nutarimas „Dėl partijos eili¬nių uždavinių nacionaliniu klausimu“. Po Pilietinio karo buvo baigta kurti Rusijos Federa¬ciją: jau 1919 m. buvo sudaryta Baškirijos ATSR, 1920-22 m.- Totorijos ATSR, Karelijos darbo komuna (nuo 1923 m. Karelijos ATSR), Ciuvašijos AS (nuo 1925 m. Ciuvašijos ATSR), Kirgizijos ATSR (nuo 1925 m. Kazachijos ATSR), Udmurti¬jos AS (nuo 1934 Udmurtijos ATSR), Marijos AS (nuo 1936 m. Marijos ATSR), Kalmukijos AS (nuo 1935 m. Kalmukijos ATSR), Kalniečių ATSR, Dagestano ATSR, Kalnų Altajaus AS, Komijos AS (nuo 1936 m. Komijos ATSR), Kabardos AS (1922 m. pertvarkyta į Kabardos-Balkari¬jos AS, 1936 m. – į ATSR), Krymo ATSR, Buriatijos-Mongolijos AS (nuo 1923 m. Buriatijos ATSR), Jaikutijos ATSR, Oi¬rotų AS (nuo 1948 m. Kalnų Altajaus AS), Adygėjos AS, Cečėnijos AS (nuo 1936 m. Cečėnijos-Ingušijos ATSR), Karačiajų ir Cerkesų AS.

Revoliucija išgelbėta, tačiau šalis lieka nusiaubta. Sugrįžta mainų prekyba, visur po kraštą bastosi badaujančių vaikų pulkai. Žudomi derlių nuiminėjantys žmonės. Baisusis 1920-1921 m. žiemos badas nusineša penkis milijonus. gyvybių. Net garsieji Kronštato karo laivyno jūreiviai, Spalio revoliucijos smaigalys, sukyla su šūkiu „Šalin komunistus!“. Raudonoji armija užima tvirtovę ir sukilė¬lius iššaudo. Daugelis įmonių ne¬veikė dėl žaliavų ir kuro stokos. Geležinkelių. transportas buvo dezorganizuotas ir iš dalies sugriautas. 1921 m. pramoninės produkci¬jos pagaminta 4,6 karto mažiau negu 1913 m., žemės ūkio – ~2 kartus. Rusijos eko¬nomika buvo daugiasluoksnė, vyravo smulkiaprekis ūkis. Tarybų VIII suva¬žiavimas (1920.XII) patvirtino Rusijos vyriausybės planą liaudies ūkiui atkurti, taip pat Rusijos elektrifikacijos Lenino pla¬ną (GOELRO). RKP(b) X suvažiavime (1921.III) priimtas nutarimas pereiti į naująją ekonominę politiką sudarė sąlygas liaudies ūkiui atkurti ir socializmo ekonomikos pagrindams sukurti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1891 žodžiai iš 6131 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.