Tunguska meteoritas ar sprogimas iš apačios
5 (100%) 1 vote

Tunguska meteoritas ar sprogimas iš apačios

Tunguskos sprogimas, vieną 1908 m. rytą nuniokojęs milžinišką nuošalios Sibiro taigos plotą, galėjo būti sukeltas ne iš kosmoso, o iš Žemės gelmių. Nors po to mistiškojo sprogimo neliko jokio kraterio, 2100 kvadratinių kilometrų plote jis išdegino ir išvartė medžius. Diduma mokslininkų sutaria, kad taip galėjo atsitikti dėl kelių kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus susprogusio kosminio objekto ir ginčijasi tik dėl to, ar tai buvo kometa, ar meteoritas.

Bet tyrėjams nuostabą kelia kai kurios neaiškios aplinkybės ir tas faktas, kad neliko jokių susprogusiojo objekto pėdsakų. Wolfgangas Kundtas iš Bonos universiteto (Vokietija) sako: „Jei ekspertai beveik šimtą metų nesutaria dėl vienos iš dviejų priežasčių, tikriausiai iš tikrųjų įvyko visai kas kita“.

Trečioji išeitis buvo Kundto pristatyta Londone vykusioje konferencijoje. Jis suskaičiavo, kad panašų katastrofišką rezultatą galėjo sukelti greitas 10 mln. tonų metano dujų išsiskyrimas į atmosferą. Dujos galėjo būti išmestos į 200 km aukštį, išstumdamos į šonus orą, išvarčiusį medžius. Po to kokia nors kibirkštis galėjo paversti dujas milžinišku ugnies kamuoliu.

Ši teorija leistų paaiškinti neįprastai šviesias naktis, prasidėjusias parą prieš Tunguskos sprogimą ir besitęsusias kelias naktis po jo. Metano dujos galėjo padėti susidaryti mažiems ledo kristalams, kurie pateko aukštai į atmosferą ir atspindėjo saulės spindulius. Kundtas taip pat nurodo, kad šioje vietoje mokslininkai stebėjo 4 val. Trukusį radono dujų išsiskyrimą, kas liudytų, jog po žeme yra ir daugiau įvairių dujų. Tunguska yra viduryje senovinės vulkaninės zonos.

Panašią teoriją neseniai Maskvoje vykusioje konferencijoje pristatė ir rusų geologas Vladimiras Jepifanovas. Jis dar atkreipia dėmesį į tai, kad greitai besiplečiančios dujos atšaldavo, o tuo galima paaiškinti tą faktą, kad sprogimo centre medžiai liko nesudegę.

Panašūs dujų sprogimai nėra naujiena, nors toks didelis ir nebuvo iki šiol stebėtas. 1994 m. prie Cando, Ispanijoje sprogimas paliko seklų kraterį ir išvartė 20 m aukščio medžius. Pradžioje ir čia ieškota kosminių priežasčių, tačiau vėliau suprasta, kad dėl visko kaltos sprogusios dujos.

Tačiau lieka dar viena keista aplinkybė, kurios nepaaiškina nei viena teorija. Anglies izotopų datavimą atlikę geologai rado, kad Tunguskos dirvoje yra tiek daug anglies-14 izotopo, jog atrodo, jog ši vieta persikėlė iš ateities. Vienintelis galimas paaiškinimas būtų branduolinės bombos ar variklio sprogimas, bet 1908 m. Rusija vargu ar galėjo bandyti atomines bombas. Tyrimus atlikęs geologas Larsas Franzenas juokauja: „Galgi tai vis tik buvo kosminis laivas“

Sugrįžimas į Tunguską

Tunguska Mokslininkai dar neprarado vilties išpainioti didžiausios šį šimtmetį kosminės katastrofos paslaptį. Rengiama dar viena ekspedicija prie Tunguskos upės vidurio Sibire, kur 1908 m. birželio 30 d. ši katastrofa įvyko. Tą dieną nedidelė kometa ar meteoras susidūrė su žeme ir sprogo. Sprogimo jėga prilygo 20 mln. tonų TNT – tūkstančiui Hirosimos bombų. 2200 kvadratinių kilometrų plote buvo išversta apie 60 mln. medžių.

Pirmajai ekspedicijai į šiuos mažai apgyventus kraštus 1938 m. vadovavo rusų mokslininkas L.Kullik. Ekspedicijos dalyviai buvo sukrėsti pamatę visą įvykusio sprogimo mastą ir labai nustebinti to, kad nerado jokio kraterio. Šitaip gimė Tunguskos paslaptis: kas per objektas galėjo sukelti tokią katastrofą nepalikdamas kraterio? Tai galėjo būti nedidelė kometa – ledo ir akmenų gumulas, išgaravęs dar prieš pasiekiant žemės paviršių. Arba mažo tankio meteoritas.

Atsakymų į šiuos klausimus ieškos Bolonijos (Italija) universiteto ekspedicija, dirbsianti Tunguskoje šią vasarą. Italai vežasi į Sibirą visą krūvą moderniausios mokslinės aparatūros. Pirmiausia jie yra pasiryžę ištirti tik per 8 km nuo 1908 m. katastrofos epicentro nutolusio Ceko ežero dugno nuosėdas. Jose, o taip pat išlikusiuose medžiuose jie tikisi rasti po kosminio kūno sprogimo likusias mikrodaleles ir vieną kartą pasakyti, kas tai buvo. Jautrūs metalo ieškikliai taip pat yra italų mokslininkų arsenale – jeigu tai būta meteoro, ieškikliai turėtų padėti rasti jo liekanas.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 681 žodžiai iš 1238 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.