Turistų apgyvendinimas ir svetingumo paslaugų sektorius
5 (100%) 1 vote

Turistų apgyvendinimas ir svetingumo paslaugų sektorius

TURISTŲ APGYVENDINIMAS IR SVETINGUMO PASLAUGŲ SEKTORIUS

Knygos „Tourism 2e A Modern Synthesis”, 10 skyriaus vertimas

Autorius – Stephen J Page and Connel Joanne

Vilnius, 2008

Šio darbo tikslas – padėti įvertinti įvairių tipų apgyvendinimo ir svetingumo paslaugas, nes auganti apgyvendinimo sektoriaus įvairovė atspindi platesnes turizmo sektoriaus tendencijas.

Įžanga.

Svetingumo sąvoka paaiškina didžiąją dalį to, ką turistas patiria kaip keliautojas (būtent maisto suvartojimas, gėrimai ir apgyvendinimas) tuo metu kai jis yra toli nuo namų.

Lashley (2000) aiškina, kad svetingumas apima tris sritis:

• Privati sritis. Svečiai turi maisto, gėrimo ir apgyvendinimo poreikių. Tai įtraukiama į svečių priėmimą ir šeimininko svetingumą. Šis asmeninis santykis kartais yra dvipusis (t.y. jeigu jūs priimate draugą, tai kartu laukiate, kad jis priims jus kokiomis nors aplinkybėmis ateityje).

• Socialinė sritis. Istoriškai daug visuomenių vertino socialinę aplinką, kuri susijusi su svetingumu, kurio ypatingas bruožas šeimininko dosnumas svečiui. Šeimininkas tradiciškai tampa dosnus nepažįstamiesiems, ypač keliautojams.

• Komercinė sritis – dabar charakterizuoja darbingas visuomenes, kur svetingumas yra tiktai komercinis ir nepagrįstas geraširdiškumu ar socialiniais pasikeitimais. Prekybinis santykis čia būtų, kai svečias susimoka šeimininkui už paslaugas/produktus.

Vis dėlto svetingumas yra santykis tarp šeimininko ir svečio iš skirtingų kontekstų.

Svetingumo pramonė.

Istorinis svetingumo sektoriaus studijavimas rodo, kad ‘komercinio svetingumo esmė yra keliautojų aprūpinimo rinka, pagrindiniai žmogaus poreikiai: maisto, gėrimo, pastogės ir poilsio (Walton 2000: 57). Nuo ankstyvų alaus namų Viduramžių laikais, iki barų ir atsiradusių valstybinių valgyklų, toks įkūrimas patenkino keliautojų norus. Dar tai buvo Viktorijos epochos eroje, kur atsirado nauji viešbučiai, restoranai ir didelio masto maisto ir gėrimų tiekėjai visuomeniniuose valgomuosiuose Londone nuo 1820-ųjų. Littlejohn (2003) nurodė, viešbučio sąvoką, kuri išsivystė septyniolikto šimtmečio viduryje Paryžiuje. 1780 m. ji susikirto Londone su įsteigtu Nero‘s viešbučiu, skirtu turtingiems klientams. Viduryje Viktorijos epochos periodo atsirado geležinkelio viešbučių viešojo maitinimo vidutinės klasės keliautojams, kurie ir sukūrė pagrindinę miesto viešbučių plėtrą. Littlejohn (2003) teigia, kad viešbutis yra su kultūra susijęs reiškinys. Tai gali komplikuoti pastangas apibrėžti svetingumo paslaugų apimtį ir pobūdį turizme.

Svetingumo pramonės paslaugų (sferos) apibūdinimas.

Pagal Jones (2002). Buvo panaudoti įvairūs kriterijai ir priemonės, kad apibrėžtų svetingumo sektoriaus apimtį. Jones nukreipia į Jungtinės Karalystės Standartinės Pramonės Klasifikaciją išvystytą 1948 metų pradžioje, kad statistiškai sektų pramonės vystymąsi (pramonės vystymosi statistikai sudaryti). Peržiūrėta 1968 ir 1980 metais, ši klasifikacija padalino svetingumą į jo sudedamąsias dalis: įstaigas aprūpinančias valgiais ir lengvais užkandžiais, gėrimais ir būstu.

Jungtinėje Karalystėje buvo sudaryta 1.6 milijono darbo vietų svetingumo sektoriuje ir papildomai 111 000 papildomų darbų (27700 viešbučių, 122300 restoranų, 110500 valstybinių valgyklų, klubų ir barų ir 25500 sumažintų viešojo maitinimo kompanijų). Šita statistika rodo, kad svetingumas yra ir reikšmingas darbdavys ir kol apgyvendinimas nėra didžiausias sektorius, jis tikrai atlieka didelį vaidmenį svetingumo sektoriuje.

Apgyvendinimas.

Pagal Medlik ir Ingram (2000:4). Viešbučiai vaidina svarbų vaidmenį daugelio šalių aprūpinimo versle (susitikimams ir konferencijoms, poilsiui ir pasilinksminimams…). Daugelyje sričių viešbučiai yra didelė lankytojų, kurie yra linkę išleisti daugiau pinigų ir greičiau, negu būdami namie trauka.

Daugelyje turizmo formų (išskyrus draugų ar giminaičių lankymą), turistui reikia būsto nakvynei ar ilgesniam laikui. Ši apgyvendinimo dalis dažnai reikalauja iš turistų papildomų išlaidų, kurios yra didesnės negu jų normalios laisvalaikio ar kasdieninės išlaidos. Apgyvendinimo sektorius yra tarp intensyvios kapitalo infrastruktūros, kurią turistai panaudoja, ir reikalauja daug darbuotojų turistų poreikiams tenkinti. Bet jis yra pranašus tuo, kad priimdamas svečius, jis taip pat turi potencialą sukurti papildomas pajamas maisto ir gėrimų paslaugų srityje.

Apgyvendinimo sektorius yra vienas iš matomiausių ir apčiuopiamiausių elementų turisto kelionėje ir patirtyje, kadangi jis apsistoja patalpose, kuriose turi jaustis atsipalaidavęs. Apgyvendinimo sektorius galbūt yra, viena iš intensyviausių kapitalo sričių turizmo pramonėje, duodanti nekilnojamojo turto apgyvendinimo vietos vertę. Apgyvendinimo produktas, pagal Medlik ir Ingram (2002), susideda iš:

• įkūrimo vietos (t.y. kur jis yra: mieste ar kaime, rajone ir jo reliatyvus pritaikymas neįgaliesiems turistams ir klientams);

• patogumų (t.y. miegamieji, barai, restoranai, susitikimų kambariai, sportas, poilsis);

• paslaugų (t.y. kokio lygmens paslaugas tiekėjas pasiūlys, priklausomai nuo klasifikacijos, patogumų ir rinkos nišos);

• vaizdo (t.y. koks jis yra
klientų akimis ir kaip reklamuojamas),

• kainos, kuri priklauso nuo vietos, patogumų, paslaugų ir vaizdo funkcijų.

Apgyvendinimo formos buvo išvystytos, kad suderintų individo ir grupės keliautojų tikslus. Kelyje apgyvendinimas plėtojosi transporto pobūdžio pasikeitimų atžvilgiu. Geležinkelio devyniolikto ir dvidešimto amžiaus paskutinės stotelės viešbučiams šiandien atstovautų oro uosto viešbutis.

Kai kuriose šalyse, valstybė yra ar buvo tiesiogiai įtraukta į apgyvendinimo verslą. Ankstesnės Rytų Europos šalys yra pavyzdys. Čia, valstybė identifikavo tiekimą dėl reikalavimo, nors valstybinis įsitraukimas nyko pasauliniu mastu dėl kainų valdymo ir aukšti kapitalo reikalavimai tam, kad patobulintų planus ir vadovavimo įgūdžių nebuvimą. Kadangi valstybinis įsitraukimas nyko, tai privačiojo sektoriaus įsitraukimas, ypač per globalines palūkanas, užaugo.

Globalizacija ir apgyvendinimo sektorius.

Terminas “globalizacija”, yra neatsiejama internacionalizacijos proceso grandis, kuri yra pagrindinė jungtis dėl augančios pasaulinės tendencijos tarp vartotojų į produktus ir skonį, kad patenkintų vartotojų poreikius. Kai kurie kritikai dėl globalizacijos apgyvendinimo sektoriuje teigia, kad tai priveda prie turizmo McDonaldizacijos, kur viešbučių patirtis vienoje šalyje yra identiška patirčiai kitoje šalyje. Kitaip tariant, produktai ir paslaugos tampa globaliai homogeniškais, ypatingai apgyvendinimo sektoriuje, kur vartotojai gali būti užtikrinti dėl paslaugos standartinio lygmens, nepriklausomai nuo šalies, kurioje jie lankosi. Apgyvendino sektoriaus rėmuose bet kokia įmonė, persekiojanti globalinę strategiją, gali veikti ir vadovautis šiomis strategijomis tam tikroje šalyje:

• teisės suteikimas veikti ir vystyti jos verslą kitose šalyse;

• duodama licenciją kitoms kompanijoms ar patalpoms valdyti tos įmonės prekės ženklą, emblemą ar prekyženklį;

• ne investicinių valdymo sutarčių sukūrimas;

• užsienio turto ir akcijų įsigijimas;

• įmonių pritraukimas į horizontalaus verslo jungimąsi tam, kad veiktų tarptautiniu mastu.

Kai kuriais atvejais, kompanijos nori tapti vieninteliais viešbučio savininkais, bet, kad ir koks įėjimo būdas yra parinktas, strateginis planavimas taps svarbus, kad sėkmingai išdėstytų verslo atvejį ir logiką tam tikram įėjimo būdui į rinką.

Daugelyje šalių viešbučių sistemos ir jų jungtys reiškia, kad nauda (pelnas) veikiant pagal šias strategijas, grįžta į tą valstybę, kurioje viešbučių sistemos bazuojasi. Iki 2050, Honvarth&Honvarth, Pasaulinės Viešbučių Industrijos pranešimas numatė, kad iki 60 procentų viešbučių bus sujungti į globalines grandines, tęsdami konsolidacijos tendenciją integruotoms turizmo kompanijoms per turizmo sektorių.

Viešbučių grandinės.

Pagal JTO vertinimus, šiuo metu pasaulyje yra 17 mln. kambarių viešbučiuose, t.y. tas skaičius išaugo 3 mln. nuo 1997 m. JAV šalies viešbučių grandinių vystimąsi svarbumas skaičiuojamas nuo 1952 m., kai Kemmons Wilson įkūrė Holiday Inn ir sukūrė standartizuotą produktą, priešingą grandininiam turto valdymui. Ši standartizacija keitėsi ne tik į garantuotą paslaugų suteikimo kokybę, bet ir suteikė įgaliojimus įdiegti kainų kontrolės bei eksploatavimo išlaidų sistemas. Daugiau kaip 50 metų nuo šios viešbučių grandinės sąvokos vystimosi, 67 procentai Amerikos apgyvendinimo sektoriaus yra “brendiniai”. Marvel (2004 m.) rodo, kad JAV turi daugiau kaip 6.1 milijonų viešbučių numerių, nors Europa dominuoja su 6.3 milijonais; iš kurių 4.1 milijonai yra Azijoje. Pastebimi globaliniai skirtumai tarp istorinės ir senstančios apgyvendinimo rinkos Europoje ir palyginti naujesnių apgyvendinimo rinkų JAV ir Azijoje. Jungtinėje Karalystėje pagrindinis grandinės nuosavybės vystimasis buvo įkuriant biudžeto prekės ženklus.

Didžioji dalis augimo ir vystimosi buvo geografiškai sukoncentruota turizmo ir laisvalaikio paklausos centruose (pavyzdžiui. Centrinės miesto dalys) kartu su arteriniais tranzito maršrutais, tokiais kaip greitkelio koridorius aplink Londoną, ir greitkelio sujungimuose. Viešbučių sistemos išsivystymo ekspansija, kaip korporacinės strategijos dalis, taip pat priklauso ir nuo profesionalios ir aukštos kokybės vadybos individualiai nuosavybei ir, dėl šios priežasties, pagrindinis dėmesys šiuo metu fokusuojamas į viešbučių vadybą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1367 žodžiai iš 4419 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.